O.Balžekienė: už Kauną stosiu krūtine

„Niekada daugiau neisiu ardyti. Eisiu tik ten, kur vyksta kūrimo procesas“, – šyptelėjo buvusi Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė. Ji neslepia, kad liepos 1-ąją uždarius viršininko administraciją, širdyje liko kartėlis. Buvusią viršininkę guodžia tik viltis, kad ši reforma pasitarnaus geresniam valdymo modeliui sukurti.

Apskričių administracijos duris užvėrė liepos 1-ąją. Tą pačią dieną pasigirdo kritikos, kad reforma įneš daugiau sumaišties nei naudos? Ką Jūs manote?

Liepos 1-ąją mano kabinete buvo atvirų durų diena.. Ant durų kabo raštas, kuriame paaiškinta, kas vyksta, kas kokias funkcijas atliks ir kur kreiptis. Internete taip pat skelbiama informacija, bet žmonės ėjo, nes jiems reikia gyvo žodžio, žmogaus, kuris gyvai paaiškintų. Tai ir sukelia sumaištį. Sumaištis institucijose, kurios perėmė apskrities funkcijas – kita tema. Su nauja funkcija reikia susipažinti, išsiaiškinti, kokiais principais dirbama, reikia turėti specialistų. Didelės reikšmės turi ir kolektyvo susidirbimas. Visi domėjosi, kam atiteks pastatas, kas perims funkcijas, bet mažiausiai kas domėjosi žmonėmis. Man pačiai labai įdomu, kaip vyks visos valstybinės žemės kontrolė. Valstybinė žemė dabar perėjo Nacionalinės žemės tarnybos žinion. Tai reiškia, kad visa valstybinė žemė priklauso Žemės ūkio ministerijai. Kas vykdys valstybinės žemės kontrolę? Aukščiau yra tik dvi institucijos: Seimo ir Valstybės kontrolieriai. Galbūt jiems bus tai priskirta.

Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad reforma savo misijos neatliko, nes panaikinus apskritis savivaldybės negavo daugiau galių. Ar, jūsų manymu, šioje situacijoje buvo įmanoma sustiprinti savivaldą?

Yra toks posakis: kas valdo pinigus, tas užsako muziką. Valstybinės žemės priežiūrą perdavus savivaldybių žinion, savivaldai būtų buvęs pliusas. Savivaldybės, norėdamos pritraukti daugiau investicijų, kurti darbo vietas, plėtoti jai priklausančioje teritorijoje pramonę, turės kreiptis į valstybę. Tu nori statyti namą, bet žemė ne tavo. Jeigu ji tavo, darai projektą ir žiūri, kaip tau geriau – ar statyti viešnamį, ar mokyklą. Dabar reikia atsiklausti, be to, nežinia, liks tos žemės, ar ne. Kelias pailgėja. Žemės perdavimas savivaldybėms būtų padėjęs ne tik stiprinti savivaldą, bet ir pritraukti investicijų, kurti darbo vietas, konkurencingumui tarp savivaldybių skatinti. Baiminantis, kad kiekvienoje savivaldybėje bus sukurta skirtinga tvarka, buvo galima įstatymais ir nutarimais suformuoti principus ir bendrą tvarką visoms savivaldybėms. Juk tai nereiškia, kad žemę atidavusi savivaldybėms, valstybė nusiplautų rankas.

Ar regionų koncepcija ir vizija yra tik ateities reikalas, ar jau yra kas nors apčiuopiamo? Ar panaikinus apskritis ir sukūrus regionus reforma nedaroma tik dėl reformos?

Apskričių pertvarkos žingsnį reikėjo žengti, nes įvyko funkcijų išgryninimas ir apsivalymas. Tai pirmas žingsnis į geresnį valstybės teritorijų valdymą.

Pagal Vyriausybės programą sprendimas dėl regionų politikos gali būti priimtas, kai Europos Komisija pateiks savo poziciją dėl paramos teikimo principų 2014–2020 m. periodui ir kai bus galima įvertinti 2010 m. statistinius rodiklius. Regionas gali būti formuojamas esant iki 1 mln. gyventojų. Pirminiais pasvarstymais, Lietuvoje gali būti 3 regionai ir Vilnius, nes sostinė iškreipia rodiklius.

Patarinėsite Ministrui Pirmininkui Kauno regiono klausimais. Kokia bus Jūsų pozicija?

Už Kauno regioną stovėsiu krūtine. Žinoma, neatmetant valstybinio požiūrio. Šiuo metu Kauno regionui aktualūs valstybinės reikšmės objektai – viešasis logistikos centras, Laisvoji ekonominė zona, Žalgirio arena. Būsiu atsakinga už darbą su socialiniais ir ekonominiais partneriais, regiono plėtros plano įgyvendinimą ir investicijų pritraukimą. Man šis darbas labai įdomus.

Miesto valdžia ne kartą yra verkšlenusi, kad Kaunui tenka našlaičio dalia, nes Regiono plėtros taryboje prieš Kauną susivienija mažosios savivaldybės, o palaikymo iš Vilniaus taip pat nėra. Gal patarėjo Kauno regiono klausimais pareigos išgelbės Kauną?

Regiono plėtros taryboje vieni verkė, kiti skriaudė, treti ašaras šluostė, tačiau manau, kad tai jau praeitis. 350 mln. litų apskričiai jau paskirstyti pagal projektus, belieka juos įgyvendinti. Visame pasaulyje yra sostinės sindromas. Taip jau nutinka, kad jiems atitenka daugiau. Bandysime tą sostinės sindromą mažinti. Nieko blogo nematau esant šiuolaikinėms technologijoms kai kurias ministerijas perkelti iš Vilniaus į kauną. Pradėjusi tai įgyvendinti, Žemės ūkio ministerija kažkodėl stabtelėjo.

Kraustysitės į Vilnių?

Ne. Lieku Kaune. Siūlė, bet aš atsisakiau. Jeigu nori čia kažką daryti, turi būti šalia, o ne kažkur viršuje. Reikia viską matyti ir visur dalyvauti.

Skaičiai

4 tonos – tiek dokumentų, kurių neprivalu saugoti, išvežta sunaikinti iš Kauno apskrities viršininko administracijos (KAVA).

380 – tiek darbuotojų KAVA dirbo prieš 1,5 metų.

236 – tiek darbuotojų buvo atleista iš KAVA per 1, 5 metų.

70 – tiek žmonių pereina į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, dar 10 – į kitas institucijas.

10 – tiek įstaigų KAVA perdavė Kauno savivaldybei. Ji ruošiasi didinti valdininkų skaičių.