Nuteistasis: išpuolius zonoje sukelia patys prižiūrėtojai (interviu)

Vyksta tyrimas – toks buvo pataisos namų administracijos motyvas, dėl kurio neleista pasišnekėti su nuteistaisiais. Pamėginome padaryti tai, kas vadinamojoje zonoje draudžiama. Draudimus, pasirodo, ne taip sunku ir apeiti.

Nežinau tiksliai, kokį kelią nuėjo žinia su mano vardu ir telefono numeriu, kol pateko į vieno nuteistojo rankas, kuris sutiko pasikalbėti. Pažadėjau neskelbti jo pavardės ir nepasakoti jam inkriminuoto nusikaltimo detalių. Pavadinsiu jį Linu.

Kai suskambo telefonas, neturėjau nei popieriaus nei rašiklio. Sodrus vyriškas balsas nuramino: "Nieko baisaus. Paskambinkite, kai būsite pasiruošusi."

– Kalėjimų departamento atstovai skelbia, kad neramumai laisvės atėmimo vietose, nuteistųjų išpuoliai prieš prižiūrėtojus dažniausiai vyksta todėl, kad nuteistieji nori turėti tai, kas jiems pagal įstatymus yra uždrausta.

– Ventiliatoriaus nėra nei draudžiamų daiktų sąraše, nei leistinų. Tačiau administracijai patogiau pasiūlyti kreiptis į Kalėjimų departamentą, nei pačiai nuspręsti. Kol susirašinėji, žiūrėk, vasara ir baigiasi (juokiasi).

O jei rimtai, išpuolius sukelia patys prižiūrėtojai, jų neišmanymas, nesiskaitymas. Dažniausiai incidentai vyksta ten, kur nemato filmavimo kameros. Mes juk nežinome tų vietų, mums atrodo, kad kameros filmuoja visur. Bet nesu girdėjęs, kad teismui būtų pateikta filmuota išpuolio prieš prižiūrėtoją medžiaga.

Teismai remiasi pareigūnų, medicinos personalo parodymais. Nuteistaisiais niekas netiki. Kiti nuteistieji bijo liudyti, nes bus susidorota ir su jais. Su sistema nepakovosi, ras būdą, kaip nuobaudą paskirti. Nuteistajam – papildomas teistumas, prižiūrėtojui – draudimo išmoka.

Pareigūnai nesugeba dirbti savo darbo, kad nebūtų tų konfliktų. Gal koks 10 proc. prižiūrėtojų, kurie bent jau nežemina.

– Kaip jūs, nuteistieji, apibūdintumėte, kas yra laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose?

– Ne pataisos čia vieta, ne taip taisomi žmonės. Čia labiau siekiama sulaužyti, sudarkyti asmenybę. Čia turi paklusti įsakymams – stot, ramiai, prie kojos.

Kas nustato: pasitaisė žmogus ar nepasitaisė? Ar jis jau gali išeiti? Tai turėtų būti psichologų darbas. Ketverius metus praleidau kalėjime, ten su psichologu nebendravau nė karto. Čia per pusę metų – du kartus.

Žinau istoriją, kai vienam nuteistajam buvo likę 8 mėnesiai. Penkerius metus jis jau buvo atsėdėjęs. Jo žmona laukėsi dvynukų. Jo neišleido anksčiau laiko. Ar jis pasikeis per tuos 8 mėnesius?

Visokių yra nuteistųjų. Kiekvienas iš tos laisvės atėmimo bausmės atsiima savo – vieni permąsto gyvenimą, kiti žlunga galutinai.

– Ko gero, sutinkate, kad negalite turėti visko, ką žmonės turi laisvėje. Kitaip kokia čia laisvės atėmimo vieta būtų?

– Nuo aplinkos taip pat priklauso, koks daraisi. Čia jaučiamas didžiulis nusivylimas visais: policija, tyrėjais, prokurorais – esi piktas ant valdžios ir ant viso pasaulio.
Kompiuterio ir to negali turėti savo gyvenamojoje vietoje. Nors jis mano, laikyti galiu tik klasėje. Ten nepatogu, bet kambaryje neleidžia.

Maisto, ypač sportuojančiam žmogui, čia neužtenka. Tačiau ir dėl to nuolat kyla problemų. Vienus galima, kiti draudžiami.

– Na, bet telefono kortelė, panašu, nedidelė problema?

– Visais laikais buvo tų draudžiamų daiktų ir bus. Bet ne jie problema. Galimybė bet kada pasišnekėti lieka vienintelis socialinis ryšys su išoriniu pasauliu.

Administracija prisipirko rentgeno, visokių kitokių aparatų, kad tik nepatektų į zoną draudžiamų daiktų. Galiausiai visai uždraudė per pasimatymus perduoti maistą. Taip paprasčiau – dirbti nereikia.

– Jei kils dar klausimų, ar galėsiu paskambinti?

– Prašom, jokių problemų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių