Niekas nenori šelpti nacionalinio stadiono

Nors ant Šeškinės kalvų nacionalinio stadiono griaučiai styro nuo 2007 m., iki šiol nesutariama, kas privalo jų išlaikymui skirti lėšas: Vilniaus savivaldybė ar Vyriausybė. Šiuo metu būtina rasti bent 330 tūkst. litų.

Kas mokės už griaučių apsaugą?

Nuo sausio 4 dienos už Nacionalinio stadiono apsaugą atsakinga nebe „Veikmė“, o savivaldybės bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“. Pastarosios vadovybė skubiai surengė konkursą apsaugos paslaugoms pirkti. Konkursą laimėjusiai bendrovei, kurios pavadinimo „Vilniaus kapitalinė statyba“ neatskleidžia, už nebaigtų statyti griaučių apsaugą per mėnesį teks mokėti apie 25 tūkst. litų. Per metus sudarytų solidi 300 tūkst. litų suma.

Be to, teismui nutraukus stadiono statybos sutartį tarp „Vilniaus kapitalinė statybos“ ir „Veikmės, preliminariai dar apie 30 tūkst. litų teks atriekti atliktų statybos darbų inventorizacijai. Konkreti suma paaiškėtų po viešojo konkurso. Savivaldybėje kilo ginčas, kas už šias paslaugas turėtų mokėti.

Kadangi objektas įregistruotas kaip savivaldybės nuosavybė, „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus Renato Dūdonio nuomone, savivaldybė ir turėtų skirti lėšų jo apsaugai bei inventorizacijai.

Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas tikino, kad kol miesto biudžete nenumatytos lėšos stadiono inventorizacijai, tol jis negalįs nieko bendrovei pavesti, antraip už darbus apie 30 tūkst. litų teks jam atseikėti iš nuosavos kišenės. Be V.Milėno pavedimo „Vilniaus kapitalinė statyba“ neturi teisės skelbti konkurso minėtiems darbams atlikti.

Savivaldybė pinigų neturi

Šių metų miesto biudžetą Vilniaus savivaldybės taryba greičiausiai tvirtins tik sausio pabaigoje. Tačiau vargu ar iš šio iždo bus skiriamas finansavimas stadiono apsaugai bei inventorizacijai. Mat šiemet miesto biudžetas gerokai skurdesnis, nei praėjusių metų ir tesiekia apie 970 mln. litų.

Stadiono statybą kuruojančiam Komunalinio ūkio departamentui šiemet planuojama atriekti perpus mažiau nei pernai – apie 153,4 mln. litų. Iš jų net 102,2 mln. litų teks skirti skoloms dengti. Likusių beveik 52 mln. litų greičiausiai nepakaks net būtiniausiems miesto tvarkymo darbams, jau nekalbant apie galimybę finansuoti stadiono apsaugą bei inventorizaciją.

„Papildomų pinigų nėra. Jie gali atsirasti tik balandžio viduryje. Jei Vyriausybė mums grąžins negautas pajamas - apie 50 mln. litų,-  tada bus galima kalbėti apie papildomus pinigus. Daigiau pinigų kišenėje: nei kairėje, nei dešinėje, aš neturiu“, - nukirto savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus.

Juk objektas nacionalinis!

Savivaldybės administracijos direktorius V.Milėnas tikina, jog stadionas – nacionalinis objektas, finansuojamas iš Vyriausybės lėšų. Esą ši turėtų prisiimti ne tik finansinius įsipareigojimus už stadiono apsaugą bei inventorizaciją, bet ir surasti 15 mln. litų stadiono griaučių baigtiniam betonavimui. Antraip metalinės konstrukcijos, į kurias investuota 110 mln. litų, nuo drėgmės bei temperatūros svyravimų gali sutrūnyti.

„Dabar stadionas tarsi pamestinukas, su kuriuo nežinia ką daryti: nei neštis, nei išmesti. Kito kelio nėra, būtina kreiptis į Vyriausybę, nes tai – nacionalinis objektas. Reika atlikti ir jo inventorizaciją, nes iš to teisinės pasekmės išplaukia, ir baigti betonavimo darbus būtina. Tik tada jis stovės saugiai tiek, kiek reikia, kol ateis geresni laikai“, - nuomone dalijosi V.Milėnas.

Be galimybių studijos – nė žingsnio

Pirmadienį savivaldybėje nuspręsta vesti derybas su Vyriausybe dėl lėšų skyrimo. Tačiau šios atstovai tikina šiemet nematą galimybių iš valstybės iždo papildomai atriekti 330 tūkst. litų.

„Vyriausybė, per išvažiuojamąjį pasitarimą Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmiausia paprašė savivaldybės atlikti  galimybių studiją. Ji parodytų, ar stadionas turėtų būti statomas dabartinėje vietoje, ar objektas galėtų būti statomas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu,  kokie būtų pateikti galimi sprendimai. Kol tokios galimybių studijos nėra, Vyriausybė negali ir neketina prisiimti jokių įsipareigojimų, susijusių su šio objekto finansavimu“, - komentavo Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Preliminariai tokia galimybių studija atsieitų apie1 mln. litų.  Ši suma Vilniaus miestui taip pat nepakeliama. Siūloma lėšas dalytis pusiau su Kūno kultūros ir sporto departamentu.