Neris galėtų virsti pagrindine Vilniaus gatve

Šiuo metu Vilniaus miesto valdžia aktyviai svarsto, kaip antram gyvenimui prikelti Neries upę ir jos krantines. Miestiečiams piešiama vizija apie didesnius ir mažesnius laivelius,  zujančius Nerimi nuo Verkių iki Vingio parko.

Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje surengta konferencija, kurioje svarstyta, kaip atgaivinti laivybą Neries upe. Šiuo metu krantinės apleistos, retas plotas prie upės miestiečiui patrauklus, o vandeniu daugiausia plaukia ančių būčiai.

Neris virstų pagrindine gatve

Kalbama, kad Neryje turėtų daugėti laivų. Vienais laiveliais galėtų keliauti turistai, moksleivių grupės, grožėtųsi senamiesčio panorama, klausytųsi miesto istorijos, upe keliautų iki pat numatyto įrengti botanikos sodo. Kiti laiveliai virstų vandens autobusais. Viešasis vandens transportas pagelbėtų sprendžiant miesto grūsčių problemą, mažėtų užterštumas. Treti virstų vandenyje plūduriuojančiomis kavinėmis.

Laiveliams švartuotis jau numatytos įrengti ir septynios prieplaukos, kurių viena būtų stacionari, visos kitos – kilnojamos. Prieplaukos bus rengiamos prie Žirmūnų žiemos uosto, Verkių regioniniame parke, prie T.Kosciuškos gatvės, prie Baltojo tilto, Žvėryne prie Liubarto gatvės, prie Vingio parko pėsčiųjų tilto ir baigtųsi Vilkpėdėje prie Geležinio Vilko gatvės.

Greta šių prieplaukų galėtų įsikurti kavinės, restoranai, viešbučiai, sveikatingumo kompleksai. Paneriu nutystų dviračių ir pėsčiųjų takai. Neris vėl taptų miesto traukos objektu, kaip buvo tarpukariu.

Taip pat planuojama greta upės pastatyti ir Žiemos uostą. Projektą pristačiusi architektė Virginija Vilutytė siūlo prie Šilo tilto statyti uostą didesniems laivams švartuotis, juos remontuoti. Tolėliau esančioje įlankoje galėtų švartuotis mažesni laivai. Nuo pastarojo uosto krantine nusidriektų pėsčiųjų ir dviračių takai. Kiek aukščiau būtų galima įkurdinti 3-5 aukštų pastatų kompleksą  su viešbučiais, sveikatingumo gydyklomis, sporto centru, restoranais.

Idėja, verta 12 mln. litų

Mintis atgaivinti laivybą Nerimi nėra nauja. Ją dar 2006 m. iškėlė tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau po poros metų, Vilnių valdant Tvarkos ir teisingumo partijai, idėja buvo primiršta. Labiausiai šių entuziazmą nuslopino aplinkosaugininkai, pareiškę negalį leisti gilinti upės vagą, kad Nerimi plauktų ir gilesnės grimzlės laivai. Esą toks užmojis būtų pražūtingas upės ekologinei sistemai.

Tuometinė Vilniaus valdžia turėjo atsisakyti ambicingo projekto Neries upę pritaikyti turistinei laivybai. Ne gana to, valdininkai buvo priversti grąžinti Europos Sąjungos (ES) ir Vyriausybės skirtus daugiau negu 1 mln. litų.

Prie projekto gaivinimo idėjos grįžo dabartinė Vilniaus miesto valdžia. Pasak Vilniaus miesto vicemero Gintauto Babravičiaus, su aplinkosaugininkais tarsi susitarta dėl upės faunos ir floros apsaugos. Bendra vizija jau sukurta, dabar projektui tik trūksta finansavimo – 12 mln. litų.

„Tikimės, kad Ūkio ministerija tesės pažadą ir kitais metais skirs 5 mln. litų, gautus iš Europos Sąjungos. Taip pat įvairiausiais projektais domisi sporto federacijos, kultūrinių renginių organizatoriai. Todėl trūkstamą lėšų dalį tikimės pritraukti iš verslininkų, kultūros ir sporto organizacijų. Neabejotinai atsiras suinteresuotų bendrovių, kurios norėtų pradėti vystyti veiklą greta Neries ar net užsiimti vandens transportu“, - sakė G.Babravičius.

Siūlo mokytis iš kauniečių klaidų

Šalies architektai sveikina valdžios užmojį atgaivinti laivybą Nerimi, o upės krantines paversti miestiečiams patraukliomis zonomis. Esą jau dabar Nerei bandoma įpūsti gyvybės : ant vandens rengiami lazerių, ugnies šou, vyksta lenktynės savadarbiais laiveliais, kyla meno kūriniai.

Tačiau kartu architektai įspėja, kad net ir gražiausios idėjos gali sužlugti. Pavyzdys – Kaune, greta Nemuno, pastatytas Akropolis. Dalis nuo prekybos centro iki upės galėjų būti skirta miestiečių poilsiui ir pramogoms. Deja, vieta paaukota griozdiškai daugiaaukštei automobilių aukštelei. Architektas Audrys Karalius pažėrė ir daugiau pavyzdžių, kaip Kaune pakrantes okupuoja garažai automobiliams.

Vilniuje architektams Nerimą kelia ir greta Neries planuojamas pastatyti Guggenheimo muziejus. Pagal architektės Zahos Hadid projektą statinys užimtų dalį miestiečių jau pamėgtos vejos. Mat vasarą greta Baltojo tilto vilniečiai traukia pavakaroti, patysoti ant žolės, paiškylauti su šeima. Šią teritoriją architektai siūlo ir toliau palikti vilniečiams, o ne aukoti muziejui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių