Neries ledo lytys grįžta į Vilnių

Per dvi dienas ledų sangrūda Neryje pailgėjo maždaug dvigubai, tačiau Kauno rajone potvynio pavojus atslūgo.

Rajone vanduo nuslūgo

Nuo savaitgalio šalia Neries įsikūrę Kauno rajono gyventojai į upę žvelgia su nerimu. Ties Kleboniškiu ledų sangrūdų užkimšta upė kelių kilometrų atstumu ėmė veržtis iš krantų ir pavojingai priartėjo prie sodybų. Į skubų susirinkimą sukviesti Hidrologijos tarnybos specialistai, ugniagesiai gelbėtojai ir ledų sangrūdas galintys išsprogdinti išminuotojai tarėsi, kokių veiksmų imtis, jei upės lygis nesiliaus kilti.

Neris buvo pakilusi kone keliais metrais virš normalaus lygio, tačiau užvakar vanduo per parą atslūgo maždaug metru.

Gyventojų neišgąsdino

Ugniagesiai gelbėtojai ir civilinės saugos specialistai į potencialaus potvynio vietą vis dar užsuka. Šalia Neries gyvenantiems žmonėms padiktuoti specialiųjų tarnybų telefonų numeriai, tačiau daugelis vietinių nemano, kad pagalbos prireiks.

Dešimt metų Šešuvos sodų bendrijoje gyvenantis Antanas Daunoravičius pasakojo, kad taip ledų prigrūstą Nerį mato tik antrą kartą, tačiau gamtos stichijos nebijo.

"Mūsų namai stovi šešiais metrais aukščiau upės lygio. Tiek tikrai nepakils. Tiesa, prieš maždaug aštuonerius metus buvo labai didelis ledonešis, kuris nugraužė visą kitos upės pusės šlaitą. Bet ledai suplaukė į pievas prie Lapių ir jokių namų nepasiekė", – ledų nesibaimino vyras.

Šalia A.Daunoravičiaus prieš metus įsikūręs Nerijus, pamatęs ledų sangrūdas,  sunerimęs ėjo pas.

"Jis čia senokai gyvena ir sakė į sangrūdas nekreipti dėmesio. Todėl ir nebijau", – nusišypsojo Šešuvos sodų bendrijos gyventojas.

Tiesa, nemažai žmonių su Neries vandeniu juokauti nėra linkę, nes šių vietovių senbuviai tokių sangrūdų beveik neprisimena.

"Čia pradėjau dirbti prieš ketverius metus, todėl klausiau žmonių, kokių potvynių čia būta, bet nė vienas nieko panašaus neprisiminė. Ši vietovė neįtraukta į pavojingą zoną, kurioje galimi dideli potvyniai", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės civilinės ir darbų saugos vyr. specialistas Antanas Dagilis.

Sangrūda pasiekė Jonavą

Kauno rajone krentantis vandens lygis reiškia, kad sangrūda ilgėja. Antradienį jos ilgis siekė apie 7 km. Per dvi dienas ji padvigubėjo – nuo Kleboniškio pasiekė Jonavą. Prie Jonavos artėjanti sangrūda žaibišku greičiu ėmė kelti vandens lygį. Per parą jis čia pakilo daugiau nei metru. Tačiau vakar po pietų paskutinius matavimus atlikę specialistai konstatavo, kad vanduo nebekyla.

"Ant išsiliejusio vandens pradėjo darytis ledas. Upė stoja ir vandens lygis turėtų nusistovėti", – sakė Kano hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas.

Ties Jonava Neries vandenį sukausčiusi sangrūda patraukė Vilniaus link.
Per artimiausias dienas pranašaujamas didelis šaltis. Naktimis termometro stulpelis turėtų nukristi žemiau 20 °C šalčio. R.Bučinskas teigia, kad šiomis aplinkybėmis didelis šaltis potvynio pavojų tik sumažins.

"Geriausia būtų, kad Neris užšaltų iki pat Vilniaus. Upė nurimtų, vanduo pradėtų gludinti ledą iš apačios, nešti dumblą ir vanduo prasivalytų kelią", – aiškino R.Bučinskas.

Išminuotojų dar nereikia

A.Dagilis sako, kad bet kuriuo momentu situacija gali pasikeisti, tačiau šiuo metu padėtis yra nusistovėjusi ir jokių kraštutinių priemonių imtis nereikia.

"Su išminuotojais tarėmės apie sangrūdos sprogdinimo galimybę. Bet šios priemonės imsimės tik kraštutiniu atveju, o tokio dabar nėra. Kauno rajone to tikrai nereikia", – teigė A.Dagilis.

Kaune kol kas ramu. Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius sakė, kad ties Kaunu vandens lygis pakilęs apie 80 cm, bet iki skambinimo pavojaus varpais dar labai toli.

Kaip pasirengti potvyniui

Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).
Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

Parūpinkite ne mažiau kaip dešimčiai parų negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.

Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus.

Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.

Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.
Lengvesnius daiktus kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.

Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.

Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.
Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas.
Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.

Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.

Apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas


Šiame straipsnyje: Nerisledas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių