Nelaimė gali tykoti ir vandenyje

Atšilus orams, žmonės skuba gaivintis įvairiuose vandens telkiniuose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja, kad vandenyje reikia būti ypač atsargiems.

Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo spaudai Aurelijaus Lukausko, dažniausiai skęsta neblaivūs žmonės. Pasak jo, nereikėtų eiti maudytis išgėrus ar daug prisivalgius, nes kyla didesnė grėsmė žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Jaunimas ypač mėgsta staigiai šokti į vandens telkinį. Įkaitęs organizmas patiria šoką šaltame vandenyje, tuomet gali sutrikti širdies veikla, raumenis sutraukti mėšlungis, ir žmogus gali nuskęsti.

Ypač pavojinga nardyti nepažįstamuose vandens telkiniuose, kur nežinomas dugnas. Neatsargūs nardytojai patiria stuburo traumas, dėl kurių gali nuskęsti arba tapti neįgaliais visam likusiam gyvenimui.

Suaugusieji turėtų būti budrūs poilsiaudami prie vandens telkinio su vaikais. Negalima jų palikti be priežiūros, o plaukiant valtimi būtina apvilkti neskęstančias liemenes.

Aurelijus Lukauskas siūlo iškvietus specialiąsias tarnybas į atokesnes vietas sankryžoje pasitikti atvykstančius pareigūnus ar medicinos pagalbos automobilį, kad nebūtų gaištamas laikas ieškant nelaimės vietos.

Ko atvyks gelbėtojai ir ugniagesiai, būtina gaivinti skendusį žmogų. Tai gali išgelbėti jo gyvybę.

 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja:

Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų;

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas;

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai;

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas;

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus;

Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų;

Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;

Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais;

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių;

Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti;

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis;

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.).

Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

Gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai daryti praktiškai.

„Klaipėdos“ nuotr.