Naujame žinyne – visi garsiausi kauniečiai

Baigiama rengti knyga „Kas yra kas. Kraštiečiai. Kaunas"- pirmą kartą Kaunui skirtas  enciklopedinis biografijų žinynas, kuriame pristatomi žymiausi ir miestui labiausiai nusipelnę žmonės.

Kaip sakė knygos vyriausioji redaktorė Audronė Jankuvienė, 1000 puslapių žinyne bus apie 4000 kauniečių ir iš Kauno kilusių žmonių biografijų, o istorinėje knygos dalyje -  beveik 300 praeityje žymių Kauno veikėjų. Leidinys turėtų išeiti  sausio mėnesį. Jis jau prenumeruojamas  ir  bus parduodamas didžiuosiuose  knygynuose.

Sąrašuose - signatarai  ir apdovanotieji menininkai

Šiandieninio Kauno istoriją rašo dabar gyvenantys žmonės.  Tarp Kovo 11 akto signatarų  -  net 32  kauniečiai.  Visų jų pavardės atskiru sąrašu  skelbiamos "Kas yra kas. Kraštiečiai. Kaunas" knygoje.  Atskirais sąrašais skelbiami visų Seimo kadencijų nariai kauniečiai.

Pirmųjų atkurtosios nepriklausomos  Lietuvos vyriausybių  pagrindą (pusę ministrų kabineto narių) sudarė kauniečiai. Knygoje  sudaryti visų 1990-2008 m. vyriausybių narių - kauniečių sąrašai.

Sudėjus biografijas į knygą, paaiškėjo, kad net penki iš devynių dabartinių bažnyčios hierarchų vyskupų  yra kilę iš Kauno. Šeši  iš vienuolikos  aplink pasaulį jachta plaukiančių kapitonų, Tūkstantmečio odisėjos dalyvių,  taip pat yra kauniečiai.

Tarp garbingiausius valstybinius apdovanojimus, nacionalines kultūros ir meno premijas, verslo aukso ženklus gavusiųjų  asmenų  - dešimtys kauniečių pavardžių, kurių sąrašai taip pat publikuojami žinyne.

 Kaunas išugdė daugiau kaip trečdalį Lietuvai atstovavusių olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų, todėl gali didžiuotis būdamas sportiškiausiu šalies miestu. Su K.Petkevičiaus,  A.Sabonio, V.Garasto ir kitų vardais aukso raidėmis į istoriją įrašytas Kauno, krepšinio sostinės, titulas.

Jūratės ir Česlovo Norvaišų  iniciatyvos ir  organizacinių, kūrybinių  pastangų dėka į miesto metraštį  pateko "Gintarinės  poros"  konkursai, su  J.Krėpštos ir J.Jučo pavardėmis - Pažaislio  muzikos  ir "Kaunas Jazz" festivaliai,  su B.Letukaitės - modernaus šokio festivaliai. Festivalių  „Grok, Jurgeli", „Operetė Kauno pilyje", „Šypsos lėlės ir vaikai",  „Iš arti", „Lietuvos teatrų pavasario"  rengėjai - vieni ryškiausių miesto kultūros istorijos kūrėjų.            

Garbės piliečiai, Santakos ženklų kavalieriai, Kauno fortūnomis apdovanoti  teatralai,  įsimintiniausi miesto menininkai, metų architekto vardus pelnę kauniečiai, profesijos riteriai, verslo aukso žvaigždžių kavalieriai (skelbiami visų jų sąrašai) yra įtraukti į Kauno enciklopedinį biografijų žinyną.

Istorinėje dalyje - mažai žinomi faktai

Garbingą Kauno praeitį liudija garsių  to meto valstybės ir visuomenės veikėjų, karininkų, rašytojų, dailininkų ir kitų asmenybių biografijos.  Per šių žmonių gyvenimus atsiskleidžia įdomi ir prieštaringa Kauno istorija.

Knygoje "Kas yra kas. Kraštiečiai. Kaunas" skaitant jų likimų raštus, galima sužinoti daugybę miestui svarbių  istorinių faktų.  Pavyzdžiui,  Sporto halę per palyginti trumpą laiką suprojektavo ir pastatė Anatolijus Rozembliumas. Valstybės teatro, dabartinio Valstybinio muzikinio teatro, rūmus, Vytauto Didžiojo karo muziejų, M.K.Čiurlionio dailės muziejų, kino teatrą „Metropoliten" (dabar Dramos teatras) projektavo Vladimiras Dubeneckis.

Švietimo ministro Konstantino Šakenio rūpesčiu  Kaune įkurta mergaičių „Aušros" gimnazija ir įsteigta konservatorija. 1921 m. kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko dėka suskambo varpų muzika Kauno istorijos muziejaus sodelyje. Generolas Vladas Nagevičius įkūrė Kauno karininkų ramovę, įsteigė Karo muziejų, jo iniciatyva sodelyje buvo pastatyta J.Zikaro „Laisvės" statula, žymių žmonių biustų alėja. Architektas Karolis Reisonas suprojektavo paminklinę Prisikėlimo bažnyčią.

Apie ano meto šviesuomenės bruožus galima spręsti iš kai kurių biografijos detalių.  Vladas Mironas, būdamas Lietuvos kariuomenės kapelionu ir Šv.Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriumi, nupirko šventovei unikalius vargonus, užuot įvykdęs nurodymą nupirkti kariuomenei 60 arklių.

Ministras pirmininkas Mykolas Šleževičius, šelpęs studentus, Utenos gatvėje įkūrė ir išlaikė bendrabutį.  Antrojo pasaulinio karo metais  tapytojas profesorius Jonas Šileika nuo išgrobimo saugojo Meno mokyklą, o profesorius Kazimieras Grybauskas  nuo sunaikinimo išgelbėjo  Botanikos sodą. A.Voldemaro adjutantas Pranas Gudynas žuvo kūnu užstojęs ministrą pirmininką per pasikėsinimą jį nužudyti 1929 m. Aktorius ir režisierius Konstantinas Glinskis paaukojo didžiulę sumą ir įsteigė savo vardo stipendijų fondą gabiems jaunuoliams, studijuojantiems scenos meną.

Būdamas paralyžiuotas Jonas Jablonskis savo bute skaitė paskaitas studentams. Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis atsistatydino iš pareigų, protestuodamas prieš A.Voldemaro vyriausybės neskaidrius veiksmus, atsisakė pasiuntinio vietos užsienyje, o gyvenimo pabaigoje  liko be pragyvenimo šaltinio.  Profesorius  Pranas Mažylis turtingas moteris gydė brangiai, o neturtingas - veltui.  Generolas Motiejus Pečiulionis 1944 m. savo šeimą išlydėjo į Vakarus, o pats liko ginti Lietuvos. Suimtas, žiauriai tardytas ir kalintas, mirė Ilguvos invalidų prieglaudoje.

Kai kurių žinomų žmonių gyvenimo istorijos  atskleidžia ir mažai kam žinomų jų biografijos duomenų. Pavyzdžiui, Liudas Truikys 1932-1940 m. sukūrė  ne tik 27 spektaklių scenografijas, bet ir nutapė freskas Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje, kurios uždengtos tinku, saugant jas nuo išnykimo. Kino animacijos pradininkas Lietuvoje Vladislavas Starevičius buvo pašalintas iš Kauno gimnazijos už tai, kad vietoje pravoslaviškų pamaldų bėgdavo gaudyti drugelių. Kipras Petrauskas buvo ne tik operos dainininkas ir profesorius, bet ir Baltijos šalių šaudymo čempionas. Scenografas Stasys Ušinskas 1934 m. Kaune sukūrė marionečių teatrą.

Tragiški daugelio knygoje minimų žmonių likimai - skaudžios valstybės istorijos atspindys. Jos baigiasi žodžiais „sušaudytas Butyrkų kalėjime", „mirė lageryje nuo išsekimo", „susiprogdino bunkeryje", „kapo rasti nepavyko".

 Ši, istorinė, knygos dalis parengta bendradarbiaujant su Kauno apskrities viešąja biblioteka. Keturios bibliotekininkės  - Dalia Giniuvienė, Eugenija Serpkova, Inga Vijaikytė ir Milda Pūtvytė -  dešimtmečiais kaupia unikalius duomenis apie žymius Kauno žmones ir jų atminimo įamžinimą. Visa tai sudėta į elektroninį žinyną, kurį galima rasti internete, bibliotekos svetainėje.  Ši elektroninė duomenų bazė tapo leidinio istorinės dalies pagrindu.

„Kas yra kas Lietuvoje" redakcija  praeities asmenybių sąrašą papildė kai kuriomis biografijomis -  Vytauto Bimbos, Stepo Butauto, Vilimo Čiurinsko, garbės piliečių Mykolo Žilinsko ir Eduardo Viskantos, Jono ir Prano Vileišių, Vokietaičių, Augustino Voldemaro, J.Zikaro, A.Žmuidzinavičiaus (bibliotekos žinynas  baigiasi V raide) ir kitų gyvenimo aprašymais. Iš giminių, archyvų, muziejų  ir kitų šaltinių surinktos daugelio praeities asmenybių fotografijos.

Dinastijos ir garsios šeimos

Gyvos praeities ir dabarties sąsajos atsiskleidžia per nusipelniusių Kaunui žmonių dinastijas ir garsias šeimas, kurių atstovai priklauso skirtingoms - tarpukario ir dabarties - kartoms. Knygoje yra  Antinių,  Butautų, Jašinskų, Kupčinskų, Kuprevičių, Landsbergių, Lašų, Zubovų ir kitų dinastijų  atstovų, kurių vieni - iš tarpukario laikų, o kiti - šiandien žinomi kauniečiai. 

Knygoje pristatoma ir nemažai šeimų, kurių tiek žmona, tiek vyras pateko į knygą dėl nuopelnų miestui ir pasiekimų profesinėje srityje.  Istorinėje dalyje - Galaunės, Truikiai, Samulevičiai, dabarties - Jūratė ir Česlovas Norvaišos, aktoriai Leonardas Zelčius ir Danutė  Juronytė,  profesoriai  Palmira ir Robertas Jucevičiai, žurnalistai  Teklė ir Vidas Mačiuliai,  teatralai tėvas ir sūnus Rubinovai, neurochirurgai tėvas ir sūnus Tamašauskai ir kt.


Šiame straipsnyje: žinynaskas yra kaskauniečiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių