Naglis Šulija: senolių išmintis prognozuojant orus paseno

Drėgmė ir aukšta temperatūra – dvi girnapusės, tarp kurių atsidūrę jau savaitę jaučiasi Lietuvos žmonės.

Lietuvą kamuojant sunkiai pakeliamai kaitrai, pasigirdo balsų apie būtinybę įvesti siestą – popiečio miego ar poilsio valandas, įprastas Ispanijoje, Portugalijoje Filipinuose ar Kinijoje. Klimatologai prabilo apie uraganą ir potvynį, galintį kilti Baltijos jūros regione.

Ar ekstremalūs orai – liūtys, pramaišiui su kaitra, uraganai – taps neatsiejama lietuviškų vasarų dalimi? Sinoptikas Naglis Šulija kviečia išlikti budriems ir saugotis ne tik kaitros, bet ir be reikalo skleidžiamos panikos.

– Klimatologai įspėja, kad artimiausiu metu Baltijos jūroje gali kilti stiprus uraganas ir potvynis. Tai – didelės kaitros pasekmės?

– Iš pradžių įsivaizduokime tokio dydžio plotą kaip Lietuva ar Baltijos jūra. Per tokius didelius karščius šis plotas įkaista nevienodai, todėl susidaro temperatūros ir drėgmės kontrastai, kurie augina audros kamuolinius debesis. Pastaruoju metu jie slinko per Lietuvą – tai galėjome matyti, kai vienoje ar kitoje Lietuvos dalyje trankėsi žaibai su perkūnijomis. Šie drėgmės ir temperatūros kontrastai lemia debesų augimą. Kur praslinks šie debesys – neaišku iki paskutinių valandų. Sinoptikai nustato tik apytikrį regioną.

– Kokios gali būti šio reiškinio pasekmės?

– Kai plaukia pavieniai audros debesys, po jais susidaro smarki liūtis ir stiprūs vėjo gūsiai. Lietuvoje šis reiškinys vadinamas vėtra. Karštą vasarą taip nutinka labai dažnai ir nebūtinai virš Baltijos jūros. Tai gali būti ir Žemaitija ar kitas Lietuvos regionas.

– JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūros mokslininkai pranešė, kad šių metų vasara Europoje bus karščiausia per visą orų stebėjimų istoriją. Ar iš tiesų taip?

– Šios informacijos pastaruoju metu aš nesekiau, tačiau galiu pasakyti, kad Europa yra labai nevienoda. Teigiama, kad ši vasara Europoje yra karščiausia, tačiau prisiminkime – prieš dvejus metus liepsnojo Atėnų priemiesčiai ir degė miškai, o Ispanijoje kilo baisūs miškų gaisrai. Kur jie dabar? Jų nėra. 2005-aisiais dėl kaitros nuseko Reinas ties Lorelei uola. Laivininkystė Reino upe buvo beveik sustojusi, o Prancūzijoje daug senelių mirė nuo karščio smūgio. Kur dabar yra tie beglobiai mirštantys seneliai?

– Galima teigti, kad mokslininkai prašovė?

– Į pranešimus reikia žiūrėti labai atsargiai, nes neaišku, kokio patikimumo ir rūšies yra šaltinis. Pirmiausia, kai kalbame apie karščiausią vasarą ar šalčiausią žiemą, reikia atkreipti dėmesį, kokie ekspertai ar institutai tai nustato.

Pavyzdys: kai užšalo šiaurinė Baltijos jūros dalis, Rygos ir Suomijos įlankos, tuomet sustojo transporto srautai ir laivininkystė iš Talino ir Sankt Peterburgo. Staiga kaip Pilypas iš kanapių išdygo "ekspertas" ir teigė, kad dabar užšals visi Baltijos jūros uostai iki Danijos imtinai ir visos ateinančios žiemos bus šaltos.

– Kokiu tikslu buvo naudojama ši informacija?

– Tai buvo informacija vežėjams, kurių prekių srautai buvo nukreipti į Sankt Peterburgą, kad į Klaipėdą jie nebūtų nukreipiami. Tai yra pinigai, ir tiek. Tokių prognozių vertė – nulis. Pati meteorologija naudojama ekonominiams tikslams. Jeigu klimatas šyla – reikia pertvarkyti pramonę. Ir atvirkščiai.

– Ar verta tikėti senolių pastebėjimais?

– Jeigu būtų verta jais tikėti, tuomet hidrometeorologijos tarnybos nelaužytų galvų ir šis mokslas būtų apskritai nereikalingas. Aš manau, kad mūsų protėviai gamtą stebėjo tiesiogiai, kiekvieną dieną. Matyt, jie turėjo daugiau ženklų ar požymių, iš kurių spręsdavo, kas bus. Tačiau tie požymiai iki mūsų neatėjo ir išliko tik posakių nuotrupos. Todėl, sakyti, kad tai yra protėvių išmintis – negalima. Tai yra tik protėvių išminties likučiai ir mes apie tai mažai išmanome, nes per daug nutolome nuo gamtos ir nematome tų ženklų, kuriuos protėviai galbūt matydavo.

– Ar lietuviai yra pratę prie karštų vasarų?

– Į šį klausimą galiu atsakyti ir taip, ir ne. Jeigu pavartysime profesoriaus Arūno Bukančio knygelę apie Lietuvos orus, pamatysime, kad Lietuvoje buvo daugybė visokiausių orų ir didelių sausrų, kai net derlius tiesiog neužaugdavo.

Svarbiausia žinoti, su kuriais metais lyginsime šią vasarą. Manau, kad netolimoje praeityje turėjome karštų vasarų ir ši nėra pribloškianti. Juk išdegusių nuo sausros laukų nematyti. Galbūt vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje šeimininkės ir pasiskundė, bet audros debesys, kurie formuojasi, turėtų praplaukti ir palaistyti daržus. Kol kas nematyti, kad ateina sausra, tačiau žiūrėsime, kaip bus toliau.

– Kada lietuviai turėtų planuoti vasaros atostogas?

– Lietuvoje tradiciškai: jeigu vasaros pradžia yra lietinga, tai liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje būna saulėti ir mažai lietingi orai. Į vasaros pabaigą lietaus daugėja. Jeigu norite atostogauti Lietuvoje prie ežero ar kaime, prognozuokite iki Žolinės – iki šios šventės yra pats tinkamiausias metas ir puikiausi orai.


Šiame straipsnyje: oraikarštisNaglis Šulija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių