Nacionalinio stadiono statybos sutartis - niekinė

Sutartis dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Tai penktadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teismas negaliojančia pripažino įmonių „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir "Veikmė" 2007 metų spalio 2 dienos sutartį.

Be to, jis panaikino šių metų birželį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo bei Vilniaus apygardos teismo vasario mėnesio nutartį - jomis statybos rangos sutartis buvo pripažinta teisėta. Abu teismai atmetė Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ir skundą, kuriais buvo prašoma sutartį pripažinti niekine.

Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, skundė Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sprendimą neskelbimų derybų būdu pakviesti vieną tiekėją - nacionalinį stadioną stačiusią bendrovę "Veikmė".

V.Milėnas kol kas nekomentuoja

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas portalui patikino dar neturįs informacijos apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą, todėl komentuoti kol kas atsisakė.

Daugiau informacijos savivaldybė žadėjo suteikti po to, kai specialistai išnagrinės Aukščiausiojo teismo sprendimą.

J.Imbrasas: tegul teismas užsiima kitais darbais

Kadangi nacionalinio stadiono statybų sutartis buvo pasirašyta tuomet, kai Vilniui vadovavo Tvarkos ir teisingumo partijos meras Juozas Imbrasas, tarsi ant jo pečių ir gultų atsakomybė. Tačiau išgirdęs apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą sutartį pripažinti negaliojančia, jis ėmė šaukti, kad čia vėl kalti konservatorių užkulisiniai politiniai žaidimai.

„Tai mūsų tėvynėje Lietuvėlėje dar ne tokių cūdų bus, jeigu valdžioje bus tokie ponai. Ką reiškia „negaliojanti“? Sutartį pasirašė savivaldybės bendrovė ir rangovai, o teismas paskelbia, kad ji negaliojanti! Darbai padaryti, pinigai sumokėti - neteisėta sutartis. Atrado stebuklą! Kuo argumentuoja? Jeigu nėra argumentų – tai, ko gero, čia bus tęsinys politinių žaidimų. Gal tegul teismas užsiima kitais darbais, o ne sutartis nagrinėja“, - niršo J.Imbrasas.

R.Adomavičius: tikėtina, kad bus skelbiamas naujas konkursas

Nacionalinio stadiono statybų klausimą kuruojantis Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius taip pat buvo šokiruotas, išgirdęs apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

Kokių veiksmų galima tikėtis iš savivaldybės – jis atsakyti šiandien negalėjo. Mat neaišku, kokie Aukščiausiojo teismo argumentai. Tačiau, vicemero nuomone, greičiausiai niekas negalės pareikalauti nei iš „Veikmės“, nei iš „Vilniaus kapitalinės statybos“ sugrąžinti į stadioną investuotus 100 mln. litų.

„Teismas negali taikyti sprendimų atbuline data. Juk statybos vyksta nuo 2007 m., o sprendimas priimtas tik dabar. Labiausiai tikėtina, kad „Vilniaus kapitalinė statyba“ bus priversta tiesiog nutraukti sutartį su dabartiniu rangovu, bendrove „Veikmė“ ir bus skelbiamas naujas konkursas nacionalinio stadiono rangovo paieškoms“, - svarstė R.Adomavičius.

_________________________________________________________________________
Stadiono istorija 

Portalas  primena, kad nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985 m. Projektą rengė miestų statybos projektavimo institutas. Pirmojo stadiono projekto autorius – architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. buvo patvirtintas stadiono Šeškinėje projektas ir pradėti statybos darbai. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų. 1993 m. stadiono statyba buvo užkonservuota.

2007 m., kuomet Vilniui vadovavo Tvarkos ir teisingumo partija, buvo parengtas paruošiamųjų stadiono statybos darbų projektas, atlikta jo ekspertizė ir gautas leidimas atlikti paruošiamuosius (esamų pamatų stiprinimo) statybos darbus.

Po neskelbiamų derybų su bendrove „Veikmė“ ir statinio statybos valdytoju, bendrove „Vilniaus kapitalinė statyba“ pasirašyta stadiono statybos sutartis ir pradėti statybos darbai.  Preliminari stadiono kaina – 370 mln. litų.

Vilniaus valdantieji skubotai pradėjo statybas ant Šeškinės kalno, neturėdami nei stadiono techninio projekto, nei užsitikrinę finansavimo, tik Vyriausybės pažadą skirti 200 mln. litų. Tik 2007 m. gruodžio 3 d. buvo baigti Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu projektavimo darbai, atlikta projekto bendroji ekspertizė ir gautas statybos leidimas.

Žiemą stadione buvo įkasta statybų pradžią simbolizuojanti kapsulė, tačiau ir tąkart žadėtieji milijonai iš Vyriausybės taip ir nebuvo skirti. Tik po pusmetį trukusių savivaldybės ir Vyriausybės derybų pastaroji 2008 m. birželį paskyrė dalį lėšų nacionalinio stadiono statyboms. Tačiau iš žadėtųjų 200 mln. litų tebuvo skirta pusė sumos.

2009 m. žiemą statybos ant Šeškinės kalno sustojo. Pristigus finansavimo vėl imtasi dairytis į Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę. 2009 m. vasarį Vilniuje pasikeitus valdžioms, už vairo stojo konservatoriai. Šie pradėjo derybas su stadiono statytoju, bendrove „Veikmė“, dėl kainos sumažinimo. Valdantiesiems pavyko nusiderėti iki 260 mln. litų.

2009 m. liepą stadiono statybos dokumentaciją išnagrinėjusi Valstybės kontrolė aptiko aibes pažeidimų. Valstybės kontrolės auditoriai nerado pagrindžiančių dokumentų, ar teisėtai buvo išleista per 50 mln. litų. Dėl galimo valstybės lėšų švaistymo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.


Šiame straipsnyje: nacionalinis stadionas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių