Muša - vadinasi myli?

Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus policija gavo 1661 iškvietimą atvykti raminti šeimyninius konfliktus. Tačiau tai anaiptol ne visi smurtavimo šeimose atvejai. Daugybė moterų nedrįsta kreiptis į policiją, nes smurtaujantis vyras jas išlaiko.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos priemones, vakar organizavo apskritojo stalo diskusiją teisiniais klausimais. Dalyviai diskutavo apie problemas, kylančias teikiant pagalbą smurtą patyrusioms moterims. Buvo kalbama apie teisės aktų tobulinimą ir smurto prieš moteris šeimoje teisinį reglamentavimą. Visi vienbalsiai nutarė, kad būtinas Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymas.

Diskusijose dalyvavo Ministro Pirmininko patarėja G. Purvaneckienė, Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijų atstovai, Policijos departamento, kitų valstybės ir savivaldybių įstaigų, moterų krizių centrų, moterų organizacijų atstovai.

Penktadienį 11 val. dar viena diskusija šiuo klausimu rengiama Vilniaus motinos ir vaiko pensionato patalpose. Diskusijoje kviečiami dalyvauti advokatas Džigintas Žebelys, Vilniaus miesto savivaldybės, Socialinės apsaugos  ir darbo ministerijos, policijos atstovai. 

Per pusmetį - beveik pusantro tūkstančio smurtavimo atvejų

Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus policija gavo 1661 iškvietimą atvykti raminti šeimyninius konfliktus. Prevencijos padalinio pareigūnai išnagrinėjo 1329 prašymus dėl smurto šeimoje, iš jų - 965 prieš moteris. Dėl smurto prieš moteris šeimoje pradėti 83 ikiteisminiai tyrimai.

Vilniaus Viešosios policijos Nepilnamečių reikalų pareigūnų grupės vadovė Jolita Lajauskienė portalui vilniausdiena.lt sakė, kad šeimyninis smurtas nėra privatus reikalas, o visuomenės problema, kuriai spręsti turi būti suvienytos tiek teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų, tiek medikų, pedagogų, socialinių darbuotojų, kitų valstybės institucijų ir savivaldybių pastangos.

Anot jos, atpažinti smurtautojus ir problemines šeimas sudėtinga. Kaip rodo atlikti tyrimai, smurtautojas gali išlaikyti šeimą finansiškai, neturėti žalingų įpročių, būti pavyzdinga šeimos ,,galva" ir gerbiamas visuomenėje. Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti, kad smurtauja ne tik piktnaudžiaujantys alkoholiu, bet ir visiškai negeriantys asmenys.

Moterys, patyrusios smurtą šeimoje, dažniausiai finansiškai priklauso nuo vyrų, neturi savo pajamų pragyvenimui, tad ilgai nedrįsta smurtaujančių vyrų palikti. Nemažai moterų gyvena kartu vien dėl vaikų.

Deja, smurtaujantis vyras neretai „užvožia" ir vaikams, mėginantiems užstoti motinas. Per šešis šių metų mėnesius Vilniaus mieste užregistruoti 333 smurto atvejai prieš vaikus, kuriuose nukentėjo 336 nepilnamečiai (pastaba: įskaitant ir smurtavimo atvejus viešosiose vietose, mokyklose).

Tiriant smurtą patyrusių moterų pareiškimus, dažnai užfiksuojama tokių atvejų, kai apklausus nukentėjusiąją, sulaukiama visiškai kitokios informacijos, mat moteris būna iki galo neapsisprendusi. Nesiryžtant paduoti vyro į teismą, smurto išpuoliai kartojasi. Policija tokioms moterims padeda tik laikinai, kai iškviečiama numalšinti kilusį šeimyninį ginčą.

Kur bėgti?

Moterys, finansiškai priklausančios nuo vyrų, dažnai bijo juos palikti, nes nežino, kur teks prisiglausti. Įtarus smurtą, moterims siūloma kreiptis į Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionatą (Vilniuje, Vytenio g. 45), kuris skriaudžiamoms moterims ir jų vaikams suteiks psichologinę pagalbą ir prieglobstį.

Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionato direktorė  Nijolė Dirsinė  portalui vilniausdiena.lt sakė, kad šiuo metu pensionate glaudžiasi  18 motinų ir 30 vaikų. Iš viso pensionatas pritaikytas priglausti 72 žmonėms. Anot direktorės, pasitaiko atvejų, kai į pensioną pakartotinai grįžta tie patys žmonės.

 Neišsprendžiama problema

Tikrasis buitinio smurto mastas niekada nebus tiksliai žinomas, bet yra aišku, kad jis būdingas daugeliui šeimų. Tiriant skundus dėl smurto šeimoje, neretai sunku įrodyti smurtautojo kaltę, nes vienintelis liudytojas dažniausiai yra pati auka.

Be šio problemos, policijos pareigūnai susiduria ir su kitomis problemomis, kylančiomis dėl teisinio reglamentavimo stokos. Viena iš jų - neprieinamumas. Jeigu nėra akivaizdžių požymių, kad bute smurtaujama, policija neturi pakankamo pagrindo į jį įeiti.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam LR baudžiamajam proceso kodeksui, nauja kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, tačiau ši kardomoji priemonė sunkiai įgyvendinama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių