Moterį sukandžiojo katė su pavadėliu

Šiemet Vilniaus apskrityje laukiniai ir naminiai gyvūnai apkandžiojo 1592 asmenis, iš kurių 392 - vaikai iki 15 metų. Vilniečiai skatinami kasmet skiepyti savo augintinius, o įkandus gyvūnui nedelsiant pasiskiepyti.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras pranešė, kad per dešimt šių metų mėnesių, į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą kreipėsi 610 gyventojų, norėdami sužinoti, ką daryti įkandus naminiam ar laukiniam - nepažįstamam - gyvūnui.

Patvirtinus gyvūnų laikymo taisykles Vilniaus mieste, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistams skambina gyventojai, kodėl miesto savivaldybės nurodymai ne tik nepadeda ramiai gyventi gyvūnų savininkams, bet sukelia papildomų problemų.

Neseniai tarnybai skambino sutrikusi katės šeimininkė, kuri, uždėjusi gyvūnėliui pavadėlį prieš vesdama į kiemą pasivaikščioti, buvo smarkiai apdraskyta. Kliuvo ir kitiems šeimos nariams - visi apdraskyti, o katė šiuo metu, kaip reikalauja taisyklės, yra izoliuota 10 parų. Veterinarijos specialistai stebi ją dėl įtariamos pasiutligės. Nuo pasiutligės skiepijami visi apdraskyti šeimos nariai.

Kaip aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Alvyra Blažytė, tokių iš dalies juokingų gyventojų skundų pastaruoju metu ypač padaugėjo. Mat gyventojai nesuprato nurodymo, kad su pavadėliu turi būti vedžiojami tik šunys, katėms šios taisyklės netaikomos.

Alvyros Blažytės nuomone, svarbiausia, kad gyventojai skiepytų kates ir šunis kasmet, nes susirgus pasiutlige, išgyventi galimybės nėra nei gyvūnams nei žmonėms. Liga yra nepagydoma - mirtingumas nuo jos siekia 100 %. Kiekvienas asmuo, apseilėtas pasiutusio gyvūno ir laiku nepasiskiepijęs, gali mirti nuo pasiutligės.

Nemažai tokių nelaimių atsitinka išeiginėmis dienomis, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Tokiomis dienomis nukentėję suaugusieji gali kreiptis į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyrių (Šiltnamių g. 29), o vaikai - į VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninę (Santariškių g. 7) ir VŠĮ Antakalnio polikliniką (Antakalnio g. 59).

Pasiutligė yra pavojinga tuo, kad ligos pradžioje gyvūnas gali atrodyti sveikas ir maždaug savaitę prieš ligos požymių pasireiškimą savo seilėse jau gali turėti pasiutligės virusą. Šiuo laikotarpiu gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą ar gleivines, gali būti į žaizdą įneštas mirtinas virusas. Prasidėjus aktyviajai ligos formai, gyvūnai dažniausiai būna agresyvūs, gali kandžiotis, draskytis. Laukiniai gyvūnai gali nubėgti didelius atstumus, apkandžioti žmones arba naminius gyvūnus, ir šitaip ligos užkratą palikti su išsiskyrusiomis seilėmis. Kartais gyvūnai serga paralitine ligos forma, kurios metu būna ramūs, inkščia, laižo rankas, nemėgsta triukšmo ir šviesos,  dažnai pabėga iš namų kur nors tamsioje vietoje nugaišti.

Esant įtarimui, kad gyvūnas sirgo pasiutlige, jam nugaišus, reikia atlikti tyrimus. Laboratorijoje gavus teigiamus rezultatus, miesto, rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja teritorinį visuomenės sveikatos centrą ir atliekamas židinio tyrimas, išsiaiškinant visus kontaktavusius su pasiutusiu gyvūnu asmenis ir juos nukreipiant skiepijimuisi.


Šiame straipsnyje: katėpasiutligė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių