Mokslo, studijų ir verslo centras „Santaka“: pažanga liks laboratorijose

Netrukus pradėsiantis kilti mokslo, studijų ir verslo centras "Santaka" mėgins taikyti mokslo naujoves, bet naujintėlis pastatas pats pažangos nedemonstruos - neišnaudos ir saulės energijos.

Užsakovai - nemokšos?

Po kelerių metų Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje, ties K.Baršausko gatve, duris atvers integruotas mokslo, studijų ir verslo centras "Santaka". Jame telksis darniosios chemijos, mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų, ateities energetikos mokslo ir studijų potencialas.

Šiuo metu baigiamas rengti iš mokslo ir verslo korpusų susidėsiančio pastato techninis projektas. Jį antrą kartą vertinę Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai vėl nusivylė. Į pastabą, kad tokios funkcijos statinys turi atspindėti ateities viziją, pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius, nesureaguota.

Projekto autorė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė prisipažino siūliusi užsakovui - KTU administracijai panaudoti ir alternatyvią energetiką. Kokį atsakymą išgirdo iš KTU atstovų, architektė atsisakė viešai pasakyti ir davė suprasti, kad šie net nesileido į kalbas.

"Nusikaltimas, kad tai - tik stiklinė trobelė, o ne tokia, kuri galėtų save išlaikyti. Gėda "perestukinams" (nemokšoms - red. past.), kurie ten (KTU - red. past.) sėdi", - rėžė architektas Linas Tuleikis. Jam antrino kolega Algimantas Kančas ir ironiškai pastebėjo, kad naująjį pastatą pažangumu lenkia net čekų ūkininkai, masiškai kraunantys saulės baterijas ant stogų.

"KTU turi retą progą realiai parodyti, kad gali egzistuoti tai, apie ką kalbama užkulisiuose, kad aukštosios technologijos gali tapti matomos. Juk viduje bus ir laboratorijos. Pastatas turi būti toks, kad į jį važiuotų žiūrėti net iš Vilniaus", - įsivaizdavo architektas Audrys Karalius.

Griežtai neprieštaravę dėl pastato tūrių, KAUET nariai prasitarė norėję įspūdingesnės išraiškos. Ekspertų tikinimu, architektūra turėtų atspindėti siekį tobulėti, o naujasis pastatas ne ką skirsis nuo kitų KTU korpusų, statytų sovietmečiu. "Architektūros istorijos jis nepraturtins", - apgailestavo Jolita Kančienė.

Savo mokslininkų nesiklauso

Mėginant sužinoti KTU administracijos poziciją dėl alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo, KTU atstovai siuntė pas geriausiai būsimo statinio reikalus išmanantį Ūkio tarnybos direktorių Algimantą Mickūną.

Paklaustas, kodėl atsisakyta saulės ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių taikymo, A.Mickūnas informavo, kad "G.Janulytės-Bernotienės studija", kaip generalinis projektuotojas, sudarė sutartį su bendrove "Projektų centras", kuri rūpinasi vidaus inžinerinių sistemų ir technologijų projektavimu. "Jie, kiek žinau, visas naujoves ir sukišo. Bus kompiuterizuotas pastato visų sistemų valdymas. Pavyzdžiui, jei patalpoje nėra žmonių, šviesa bus slopinama. Jei laboratorijose niekas nedirba, ventiliacijos sistemos paduos mažesnį oro kiekį", - dėstė pašnekovas.

O atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurie galėtų išlaikyti pastatą?

"Pasaulyje geoterminis šildymas nė vienam didžiajam pastatui nėra naudojamas. Šis bus 12 tūkst. kv. m ploto. Tai tinka nebent mažiems pastatams", - aiškino A.Mickūnas.
Priminus, kad atsinaujinanti energija gaunama ne tik iš grunto, Ūkio tarnybos vadovas tęsė: "Jei kalbate apie saulės energiją, pasakykite nors vieną pavyzdį, kur saulės energija šildo tokį didžiulį pastatą?"



Saulė naudojama ne tik šildyti, bet ir elektros energijai gaminti. Tai žinoma ne tik užsienyje. KTU mokslininkai irgi nagrinėja šią sritį ir tikina, kad ateityje elektros energijos gamyba iš saulės bus pirmoje vietoje. Antai Europos atsinaujinančios energijos taryba (EREC) numato, kad 2040 m. pasaulyje didžiausią dalį - 27,4 proc. visos elektros energijos pagamins saulės elektrinės. Apskritai po 30 metų, kaip jie prognozuoja, 82 proc. visos elektros energijos bus gaminama iš įvairių atsinaujinančių šaltinių, daugiausia saulės ir vėjo.

Elektrai gaminti iš saulės galima panaudoti ne tik pastatų stogus ar fasadus, bet ir langus. Šie gali kartu atlikti ir lango, ir fotoelemento funkciją.

"Techniškai aš tokių dalykų nežinau. Pasakykit, kur taip yra padaryta? Jei tai deklaruoja mokslininkai, atitinkamai priklauso nuo pastato kvadratūros", - atkirto A.Mickūnas ir pridūrė: "Kiek tos saulės Lietuvoje būna?"

Per didelė rizika?

A.Mickūno nuomone, reikėtų dar daug eksperimentuoti, kad saulės energijos nauda pasitvirtintų. Pasak jo, KTU planuoja įrengti naują atsinaujinančių energijos šaltinių laboratoriją, ten vėl bus gvildenama ši sritis.

"Noriu pasakyti tik vieną dalyką - ne visur su architektais galima sutikti. Mano nuomone, šiandien negalima rizikuoti. Visus tuos dalykus galima daryti nedidelių apimčių pastatuose", - savo laikėsi A.Mickūnas.

Pasak jo, penkių aukštų pastate, kuriame įsikurs aštuonios skirtingos laboratorijos, naudojant alternatyvius šaltinius, gali kilti kitokių problemų, pavyzdžiui, neužteks šviesos.

"Jei projektuotojai būtų mane įtikinę, kad tai įmanoma, tada gal ir būtume padarę ryškų šuolį. Bet šiandien projektuotojai neįtikino", - teisinosi pašnekovas ir užtikrino, kad pastato viduje bus naudojamos visos kitos įmanomos naujovės.

Pasiteiravus, ar nebus užkirstas kelias panaudoti alternatyviąją energetiką ateityje, Ūkio tarnybos vadovas atsakymą turėjo: "Buvo tokio mąstymo. Kadangi stogo plotas yra daugiau kaip 2 tūkst. kv. m, pamažu įvesti naujoves - galima. Kai bus patvirtinta, kad tokiam pastatui galima panaudoti vien saulės energiją, bus galima sudėti saulės kolektorius."

Baigus rengti techninį projektą, tolesnė sparta priklausys nuo rangovo konkurso. Planuojama, kad kitais metais bus užbaigta statinio "dėžutė", o 2013 m. metais bus visiškai įrengtas. Projektas finansuojams ES fondų lėšomis.

Skaičiai:

Projekto vertė: 119,8 mln. litų.
Projektuoti - 846,3 tūkst. litų.
Pastatui statyti - 29,7 mln. litų.
Įrangai ir įrenginiams - 88,5 mln. litų.


KTU Atsinaujinančiosios energijos centro vyr. inžinierius Vytautas Adomavičius:

Ilgą laiką Lietuvoje buvo manoma, kad pas mus nėra saulės ir vėjo. Dabar vėjas jau "atsirado", "atsiras" ir saulė, todėl jau statomos tiek vėjo, tiek saulės elektrinės. Saulės energetikai mūsų šalyje pakaktų išnaudoti namų stogus ir sienas - elektros būtų galima pagaminti užtektinai daug.

Lietuvos klimato sąlygomis, norint atokioje vietovėje savarankiškai apsirūpinti elektra, reikėtų rinktis kombinuotas autonomines saulės ir vėjo jėgaines.

Iš saulės spindulių energijos elektrą gamina vadinamieji fotoelektros moduliai - jie skiriasi nuo saulės kolektorių, kurie šildo vandenį arba orą. Fotoelektros moduliai užsienyje taikomi nebūtinai kaip papildomas namo elementas.

Jie sėkmingai pritaikomi vietoje fasado apdailos plokščių. Taip pat yra ir pusiau skaidrių modulių, kurie gali atlikti ir langų funkciją - praleisti šviesą į patalpų vidų ir dar gaminti elektros energiją. Kai kuriose šalyse fotoelektros moduliais nuklojamos didžiulės nederlingos teritorijos.

Lietuvoje dar nėra daug saulės elektrinių. Nedidelę saulės elektrinę turi ir KTU, kurią naudoja studentams mokyti. Yra ir individualių namų, pasitelkusių saulę elektrai gaminti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių