Mitingas prie SAM - už galimybę matyti

Į mitingą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) susirinkę prarandantys regėjimą žmonės guodėsi, kad Lietuvoje su jais elgiamasi kaip su bandomaisiais triušiais.

Sulaukia tik užuojautos

“Žinote, vakarais aš jau nebematau žvaigždžių, - atsiduso kaunietis Algirdas Sasnauskas. Jis netgi rado savotišką testą savo ligos progresui nustatyti. - Mano kairė akis, atrodytų, kol kas lyg ir mato gerai, o dešine matau tik kai žiūriu į šonus, į centrą - ne. Jei vakare pamatau žvaigždę, kai pasisuku kitaip, jos jau nebėra. Reiškia, ji centre ir kad mano antra akis taip pat jau pradėjo sirgti“.

Iki tol gerai matęs A.Sasnauskas maždaug prieš metus pastebėjo, kad kažkas darosi su jo akimis. Po daugybės apsilankymų pas medikus paaiškėjo, kad jam – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Ši liga – viena iš dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje, manoma, kad pažengusia jos forma sergančiųjų Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių ir kasmet šis skaičius didėja.

„Pirma daktarė išrašė vaistų, bet nieko daugiau nesakė: kad pas mane yra geltona dėmė akyje, kad ji progresuos ir kad tai vyks taip greitai. Aš sėdėdavau namuose, gerdavau tabletes, tačiau regėjimas tik blogėjo, todėl eidavau pas kitus medikus. Tačiau nieko gero tai nedavė. Ateini pas daktarus, o jie tiesiai sako – jums niekas nebepadės, maždaug, savo likimą žinote, reiškiame užuojautą, viso gero. Net nesako, kad yra kažkokių priemonių“, - piktinosi jis. |

Apie tai, kad šiai ligai vaistų yra, A.Sasnauskas sužinojo AGDD pacientų draugijoje. Tačiau problema, kad jie – labai brangūs, o valstybė jų nekompensuoja. Todėl pirmadienį jis su kitais draugijos nariais atvažiavo į mitingą prie SAM. „Apie viltį yra daug posakių. Šįkart sakykime gražiai – kad ji miršta paskutinė, - šyptelėjo jis. – Nesakau, kad vėl praregėsiu, kaip turėčiau, bet tegu bent pristabdo tą procesą, nes jis labai staigiai eina žemyn“.

Tinkamų vaistų negauna

AGDD draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė piktinosi, kad tie vaistai, kuriais siūloma jiems gydytis Lietuvoje, iš tikrųjų šiai ligai netinka, o veiksmingų medicinos priemonių valstybė neperka dėl per didelės kainos.

“Mes esame pagyvenę žmonės, visą gyvenimą mokėjome mokesčius, o dabar, kai patys negalime nusipirkti vaistų, valstybė mums nepadeda. Vaistai, kuriuos mums siūlo, skirti skrandžio vėžiui gydyti. Jais Lietuvoje gydo ir AGDD, bet mes turime pasirašyti tokius popierius, kad neprieštarausime, jei bus komplikacijų, o jų tikrai gali būti, užsienio pavyzdžiai tai jau rodo. Tik kas mums belieka. Jei pasakys, jums reikia leisti vandenį, gal padės, sakysime, leisime. Mes nenorime būti bandomaisiais triušiais“, - priekaištus SAM atstovams dėstė ji.

„Mano regėjimas sutriko prieš trejus metus – pradėjo traukyti akį, kraipyti vaizdą, lyg banguoti. Dabar dešine nebematau, kairia akimi vaizdas drumzlinas. Daktarai sakė galima gydyti, bet viena ampulė kainuoja 4  tūkstančius litų, o reikia penkių. Be to, nėra šimto procentų, kad to užteks“, - guodėsi Joana Speičienė.

Vertina kaip manipuliaciją

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius tikino, kad dabar ligoniams skiriami vaistai – pakankamai kokybiški ir naudojami AGDD gydyti visame pasaulyje. Pasak jo, kiti vaistai, kurių nori mitinguotojai, labiausiai skiriasi tuo, kad yra maždaug trisdešimt kartų brangesni.

“Ministerija labai norėtų visus gydyti pačiais naujausiais moderniausiais vaistais, tačiau biudžetas yra ribotas. Jei duosime šiems, labai brangiems vaistams, iš ko atimsime: iš sergančiųjų vėžiu, iš vaikų? O šiai ligai alternatyva tikrai yra, todėl neteisinga sakyti, kad niekuo nepadedame. Suprantu, šie žmonės turi problemą, bet jais yra manipuliuojama“, - kalbėjo jis.