Mirė ilgametis choro „Gintarėlis“ vadovas J. Kubilius (atnaujinta)

Pirmadienį vakare tapo žinoma apie netikėtą ilgamečio Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytojo, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos mokytojo, berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ vadovo Juozo Kubiliaus mirtį.

Jo mirties šokiruoti kolegos pasakojo, kad pirmadienį vakare turėjo įvykti eilinė repeticija, tačiau visi mokiniai grįžo namo, nes mylimo vadovo jie taip ir nesulaukė. Vėliau paaiškėjo ir priežastis.

Ilgametės J. Kubiliaus kolegės docentės Juditos Kiaulakytės teigimu, net tik Klaipėda, tačiau ir visa Lietuva neteko labai ryškios asmenybės.

„Tai buvo labai nusipelnęs Lietuvos kultūrai žmogus. Juozas Kubilius buvo ilgametis Klaipėdos universiteto choro studijų vadovas, Dainų švenčių dirigentas. Jį labai gerbė visi Lietuvos chorvedžiai ir meno pasaulio žmonės. Sunku net parinkti tinkamus žodžius apibūdinti šio žmogaus nuveiktus gerus darbus. Tai labai didelė netektis visai Lietuvai“, - apie velionį kalbėjo J. Kiaulakytė

Pasak KU darbuotojų, J. Kubilius mirė tuo metu, kai išvedė pasivaikščioti šunį.

Papildyta 11:03 val.

61 metų J. Kubiliaus darbe pasigesta pirmadienį. Kadangi vyras savaitgalį buvo išvykęs į Kalotės kaimą, kur turėjo sodybą, jo ieškota ten.

J. Kubiliaus šeima čia laikė didelį šunį, kurį šeimos galva atvažiuodavo pamaitinti ir pavedžioti. Pirmadienį šuns namie nebuvo, o sekdami pėdomis artimieji pasuko link sraunaus Cypos upelio.

Pėdos baigėsi ant stataus kelių metrų upelio šlaito. Buvo akivaizdu, kad J. Kubilius paslydo ir nuvirto į upelį. Mirusiojo kūną iš upelio ištraukė ugniagesiai gelbėtojai.

Antradienį teismo medicinos ekspertai ketina išsiaiškinti, nuo ko mirė muzikas.

Smurto versija kol kas netiriama, greičiausiai tai nelaimingas atsitikimas.

Papildyta 11:19 val.

Ilgametės J. Kubiliaus kolegės docentės Juditos Kiaulakytės teigimu, ne tik Klaipėda, tačiau ir visa Lietuva neteko labai ryškios asmenybės.

„Tai buvo labai  Lietuvos kultūrai nusipelnęs žmogus. Juozas Kubilius buvo ilgametis Klaipėdos universiteto choro studijų vadovas, Dainų švenčių dirigentas. Jį labai gerbė visi Lietuvos chorvedžiai ir meno pasaulio žmonės. Sunku net parinkti tinkamus žodžius apibūdinti šio žmogaus nuveiktus gerus darbus. Tai labai didelė netektis visai Lietuvai“, - apie velionį kalbėjo J. Kiaulakytė.

IN MEMORIAM

2012 metų gruodžio 9 dieną netekome žymaus chorvedžio, talentingo muziko, ilgamečio Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ meno vadovo, Klaipėdos universiteto pedagogo Juozo Kubiliaus.

Juozo Kubiliaus gyvenimo kelias – tai nelengvas meilės muzikai ir jaunajai kartai kelias.

Nelepino Juozo gyvenimas, jis, kaip ir visa tuometinė Lietuva, išgyveno sunkius tremties ir sovietizacijos laikus bei muzikos pagalba kūrė atgimstančią Lietuvą.

Dar 1949 metais jo tėvai sovietų valdžios buvo ištremti į Sibirą. Ten, Rusijoje, Irkutsko srities Bodaibinsko rajono Leninsko kaime 1951 metais spalio 3 diena Juozas ir gimė. Ankstyvą vaikystę praleidęs tremtyje, 1958 m. su tėvais grįžęs iš tremties į Lietuvą, 1959–1966 m. mokėsi Kretingos 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Anksti pastebėjo tėvai Juozo polinkį muzikai, tad nusprendė leistį jį mokytis: Kretingos vaikų muzikos mokykloje jis mokėsi akordeono pas mokytoją B. Džiaugį. Šios akordeono pamokos Juozą lydėjo visą gyvenimą. Vienok jo meilė dainai pastūmėjo tęsti muzikos mokslus jau chorvedyboje. Nuo 1966 m. iki 1970 m. choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje pas labai reiklų, talentingą pedagogą Bronislovą Skirsgilą. O 1970–1976 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje pas vyr. dėst. Anicetą Arminą ir doc. Juozą Karosą. Gabų ir talentingą jaunuolį visi pastebėjo greitai. Netrukus buvo jam siūloma imtis chorvedžio darbo. Tad dar studijuodamas Juozas Kubilius jau dirbo Vilniaus mergaičių choro „Liepaitės“ chormeisteriu, buvo sostinės moterų ir vyrų chorų „Aidas“ dirigentu ir chormeisteriu (1974–1976), Geležinkelininkų kultūros rūmų vaikų choro vadovu (1973–1976) bei vadovavo Vilniaus 7-osios vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleivių chorui, kuris 1974 m. miesto mišriųjų chorų konkurse pelnė antrąją vietą. Vienok Juozą traukė namai. Tad baigęs studijas parvažiuoja į tėvų kraštą.

Nuo 1976 m. rudens ir iki paskutinės savo gyvenimo dienos Juozas Kubilius yra Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų, dabar Klaipėdos universiteto pedagogas. Juozas Kubilius 1979 m. stažavosi Leningrado valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje, o 1980–1983 m. choro dirigavimą studijavo šios konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje (prof. E. Kudriavcevos klasė). 1988 m. kvalifikaciją kėlė Talino valstybinėje konservatorijoje ir Vilniaus berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“.

Nuoširdumu ir puikiu profesionalumu garsėjęs Juozas Kubilius išugdė per 80  kvalifikuotų muzikos mokytojų ir choro dirigentų. Jo talentingam mostui pakluso tiek pagrindinių studijų, tiek ir neakivaizdinių studentai. Jis, atskirais laikotarpiais vadovavo studentų mišriaus choro ir merginų choro studijoms. Surengė begalę koncertų, kūrybinių vakarų ar įvairių meninių programų.

Bene ryškiausią pėdsaką Maestro paliko vadovaudamas Muzikos mokytojų fakulteto merginų choro studijai. Su šiuo choru Juozas Kubilius surengė per 200 koncertų, parengė daug stambios formos lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. Choras garsėjo ir savo menine branda, ir profesionalizmu. Šiam chorui specialiai kompozitoriai rašė naujus kūrinius, buvo atliktos R. Šileikos, Z. Virkšo, A. Remesos, L. Narvilaitės, J. Domarko, V. Jančio, G. Gudauskienės ir kitų kompozitorių kūrinių premjeros.

Be intensyvios koncertinės veiklos, su fakulteto chorais dalyvavo Klaipėdos miesto ir respublikinėse dainų šventėse. Tai - 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, tarptautinėse Batijos šalių studentų dainų šventėse „Gaudeamus“, dalyvavo Klaipėdos muzikinio teatro pastatymuose bei kituose kultūros renginiuose, padarė įrašų Lietuvos radijui.

Be darbo aukštojoje mokykloje Juozas Kubilius vadovavo įvairiems Klaipėdos miesto kolektyvams. Tai Klaipėdos 18-osios vidurinės mokyklos moterų vokaliniam ansambliui (1976–1984 m.). Su šiuo ansambliu tapo įvairių konkursų laureatu. 1978–1983 m. vadovavo Klaipėdos kultūros rūmų mergaičių chorui, su kuriuo surengė daug koncertų, padarė įrašų Lietuvos radijui, o 1980 m. respublikinės dainų šventės konkurse pelnė laureato vardą. 1984–1990 m. Juozas Kubilius dirbo Klaipėdos pedagoginės mokyklos merginų choro vadovu. Choras surengė nemažai koncertų, 1985 m. ir 1987 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose laimėjo pirmąsias vietas, dalyvavo 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje.

Tačiau vienas ryškiausių Juozo Kubiliaus kūrybinio gyvenimo puslapių atsiverčia nuo tada kai jis tampa Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ meno vadovas ir dirigentas (1985 m). Su šiuo choru Maestro nesiskyrė iki paskutinės gyvenimo dienos. Čia ypač ryškiai atsiskleidė jo tiek pedagoginis, tiek ir muziko, jautraus interpretatoriaus talentas. Išugdęs chorą iki koncertinio kolektyvo, su koncertinėmis kelionėmis apvažiavo ne tik Lietuvą. Choras aktyviai koncertavo, dalyvavo festivaliuose ir konkursuose daugelyje Europos šalių: Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kt. Jo išugdytas berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“ tapo vienu ryškiausiu ne tik Klaipėdos miesto, o ir Lietuvos meniniu kolektyvu, intensyviai koncertuojančiu, dalyvaujančiu įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose, projektuose Lietuvoje ir užsienyje, pelniusiu aukštus respublikinius ir tarptautinius apdovanojimus.

Be daugelio lietuvių ir užsienio kompozitorių dainų, choras parengė nemažą pluoštą stambios formos kūrinių, kuriuos atliko su įvairiais orkestrais. Vienas iš paskutiniųjų – tai pasaulinės muzikos šedevras - J. S. Bacho „Mato pasijos“, kurios buvo atliktos  Liubeke (Vokietijoje) kartu su Europos koncertiniu choru ir simfoniniu orkestru.

Be intensyvios meninės koncertinės ir pedagoginės veiklos Juozas Kubilius aktyviai dirbo ir visuomeninį darbą. Buvo 1993, 1994, 1997, 2003, 2005, 2007, 2009 metų pasaulio ir lietuvių respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentas, ekspertas bei konsultantas, įvairių konkursų žiuri narys. Buvo Lietuvos chorų sąjungos ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ narys. Aktyviai dalyvavo chorinės bendrijos „Aukuras“ veikloje, buvo regioninių ir respublikinių festivalių bei dainų švenčių organizacinio komiteto nariu, chorų festivalių meno vadovo pavaduotoju, vyr. dirigentu. Juozas Kubilius aktyviai dalyvavo berniukų ir jaunuolių chorų sambūrio veikloje. Vienas ryškiausių šios veiklos projektų yra  kasmetinis Lietuvos berniukų ir jaunuolių chorų festivalis – akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“. Už nuopelnus muzikinio švietimo baruose 2005 m. Juozui Kubiliui suteikta Klaipėdos m. savivaldybės Švietimo skyriaus garbės nominacija „Metų mokytojas“. 2005 m. išrinktas Metų klaipėdiečiu.

Maestro buvo puikus menininkas, pedagogas, išugdęs didžiulį choro dainininkų, muzikos mokytojų ir chorvedžių būrį. Savo sukauptą milžinišką meninę patirtį skleidė savo mokiniams bei chorų vadovams seminaruose, susitikimuose, kursuose. Jis buvo jautrus žmogus ir nuostabus draugas. Iš prigimties kuklus ir jautrus turėjo neapčiuopiamą savybę traukti apie save vienminčius. Jo kilnus ir pasiaukojantis darbas vienijo muzikai, vedė į gilų ir prasmingą muzikos dvasinį pasaulį, kuris apie save skleidė gėrį, grožį, kūrybinį džiaugsmą.

Toks ir išliks mūsų atmintyje.

Klaipėdos universiteto, Menų fakulteto, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“, Lietuvos chorų sąjungos, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ bendruomenės reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Velionis bus pašarvotas gruodžio 12 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. – 4.)

Lankymas trečiadienį nuo 14 iki 22 val., ketvirtadienį - nuo 9 iki 12 val.

Atsisveikinimas ir išlydėjimas - ketvirtadienį 12 val.

Laidotojamas bus Kartenos kapinėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mokinio mama

mokinio mama portretas
Labai liudna ir graudu. Paliko tiek daug nuveiktu darbu, o pries akis-amzinybe.

TomasZ

TomasZ portretas
Maestro Juozas Kubilius buvo žmogus su muzika vedęs vaikus doros keliu į gyvenimą. Netekome asmenybės, kuri paruošė tiek daug gerų muzikantų ir gerų žmonių. Užuojauta artimiesiems, kolegoms, jo vadovaujamam kolektyvui. Mums Jo trūks..

Ilma

Ilma portretas
Išėjo labai turtingas žmogus - visus turtus palikęs su juo bendravusiems ir didelę muzikos dovaną gavusiems aplinkiniams...
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Policijos pareigūnai – be privilegijų
    Policijos pareigūnai – be privilegijų

    Policijos rėmėjų statuso galinčios tikėtis maitinimo įmonės netrykšta noru siūlyti pigesnės kavos ar užkandžių išalkusiems patruliams. ...

  • Dėl bortelio – gyventojų pyktis
    Dėl bortelio – gyventojų pyktis

    Senamiesčio gyventojus stebina kelias savaites ant šono gulintis gatvės bortelis. Esą į raginimus pastarąjį sutvarkyti miesto tvarkytojai nekreipia dėmesio. ...

    5
  • Uostamiesčio politikų postuose – permainos
    Uostamiesčio politikų postuose – permainos

    Keletas miesto tarybos narių pradės dirbti naujuose postuose. Permainų esama vienoje opozicinių frakcijų, miesto tarybos kolegijos ir Etikos komisijos sudėtyse. Pastarojoje posto netekęs Viačeslavas Titovas nestokojo kritikos komisijos darbui. ...

    2
  • Uostamiestyje – dar viena išskirtinė „Vyšnia“
    Uostamiestyje – dar viena išskirtinė „Vyšnia“

    Uostamiesčio kavinių rinką sudrebinusi "Vyšnia" nestokoja populiarumo ir plečiasi. Šiandien duris atveria erdvi ir jauki "Vyšnia 2", kuri savaitgaliais transformuosis į naktinį klubą. Čia, kaip ir įprasta "...

    1
  • Klaipėdos kasdienybė: centre – benamių irštva
    Klaipėdos kasdienybė: centre – benamių irštva

    Pavasarėjant priešais daugiabučių namų langus tarsi grybai po lietaus ima dygti benamių guoliai. Šiuo metu Puodžių gatvės sandėliuose įsikūrę asocialūs asmenys siutina ramybės trokštančius gyventojus. ...

    6
  • Į šventę – su leidiniais be raidžių
    Į šventę – su leidiniais be raidžių

    Tris dienas truksiančioje knygų mugėje Vilniuje savo darbus eksponuos ir uostamiesčio leidėjai, kurie kasmet šioje šventėje turi kuo didžiuotis. Šįkart klaipėdiečiai daug ko mačiusiems mugės lankytojams pasiūlys ne tik tradici...

  • Trinyčių tvenkiniui grąžintas istorinis pavadinimas
    Trinyčių tvenkiniui grąžintas istorinis pavadinimas

    Trinyčių tvenkiniui ir parkui sugrąžintas istorinis pavadinimas – Malūno. Tam po ilgų diskusijų pritarė miesto taryba. Siūlyta net atsiklausti miestiečių, koks pavadinimas jiems priimtinesnis. ...

    26
  • Prabilta apie seniūnijų steigimą
    Prabilta apie seniūnijų steigimą

    Uostamiestyje vėl prabilta apie seniūnijų kūrimą. Kai kurie miesto tarybos narių nuomone, tai padėtų efektyviau spręsti miestiečių problemas. Priešininkų nuomone keliolikos seniūnų išlaikymas taptų didele našta gyventojams. ...

    3
  • Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
    Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?

    Klaipėdos miesto taryba patvirtino rekordinio dydžio biudžetą. Palyginti su praėjusiais metais, finansavimas didėjo beveik visoms sritims. Pirmą kartą ne tik užteko lėšų miesto strateginiame plane numatytoms priemonėms, bet dar ir liko. ...

    2
  • Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
    Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“

    Virš 1000 įvairių projektų bei renginių, daugiau nei 5000 kv. m menininkų rezidencijoms pritaikytų naujų patalpų, per 1000 į regioną pritrauktų kūrėjų ir dešimtys tūkstančių į įvairias bendruomenines, menines, socialines ir edu...

Daugiau straipsnių