Meteorologiniams stebėjimams Nidoje – 115 metų (šventės programa)

Šeštadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia visus dalyvauti renginiuose, skirtuose paminėti 115 metų skaičiuojančią Nidos meteorologinių stebėjimų istoriją.

Nidos meteorologijos stoties įkūrimo data laikoma 1898 m. gegužė, nuo tada buvo pradėti skelbti pirmieji Nidos stebėjimų apie kritulius duomenys. Nidos meteorologijos stotis yra įrašyta į Pasaulio šimtamečių stočių sąrašą kartu su dar keturiomis Lietuvoje daugiau nei šimtą metų veikiančiomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio meteorologijos stotimis.

Lietuva gali didžiuotis ilgamečiais meteorologiniais ir hidrologiniais stebėjimais, kurie leidžia stebėti ir vertinti klimato pokyčius, vykstančius mūsų šalyje ir ne tik joje. Nedaug Europos šalių gali pasigirti tokiais ilgamečiais meteorologinių stebėjimų duomenimis kaip Lietuva, kur meteorologiniai stebėjimai pradėti net 1770 metais.

Per 115 metų Nidos meteorologijos stotis keletą kartų „keliavo“ iš vienos vietos į kitą pačioje Nidoje ar jos apylinkėse, kol pagaliau 1965 m. įsikūrė prie Kuršių marių, kur yra ir dabar.

Iki 1946 m. meteorologiniai matavimai Nidoje buvo atliekami įvairių gamintojų, daugiausiai vokiečių, prietaisais, vėliau – Sovietų Sąjungoje gamintais prietaisais. Po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir toliau buvo naudojami Rusijoje gaminti prietaisai, o nuo 2010 m. Nidos meteorologijos stotyje sumontuota moderni suomių kompanijos „Vaisala“ matavimų įranga. Daugelis meteorologinių parametrų šiuo metu matuojami automatiškai ir kas valandą perduodami į centrinę duomenų bazę Vilniuje.

Nuo 2011 m. liepos mėn. Nidos meteorologijos stoties stebėtojai dirba tik dienos metu, kuomet papildomai stebi atmosferos reiškinius, debesuotumą, atlieka fenologinius augalų bei kitus stebėjimus, kurie negali būti fiksuojami automatiniais prietaisais.

Šimtmečio laikotarpiu daug įvairių žmonių dirbo stebėtojais ir vadovais. Daugelis jų buvo ryškios, stiprios asmenybės. Nidos meteorologai visada buvo aktyvūs bendruomenės nariai, savo miesto ir krašto patriotai. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1935 m. rugpjūčio 1 d. Nidoje atkūrus meteorologijos stotį, jai vadovavo Juozas Bulanavičius, vėliau joje dirbo Stasys Čekanauskas. Nuo 1937 m. spalio 1 d. stebėtoju dirbo Bonaventuras Juodviršis. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nidos meteorologijos stotis buvo uždaryta.

Nuo pirmųjų pokario metų, 1946 m. atkūrus stebėjimus ir iki 1981 m., Nidos stočiai vadovavo Alfonsas Kairys. Kaip savo prisiminimuose rašė A. Kairys, pirmieji metai buvo sunkūs. Atvykus į Nidą reikėjo būti ir radistu, ir meteorologu, ir mokytoju. Trūko norinčių dirbti stebėtojais, nebuvo transporto, trūko meteorologinių prietaisų. Tam, kad būtų perduota meteorologinė informacija, reikėjo sukti rankinį elektros generatorių. Nuo 1981 m. iki 2012 m. stoties viršininku dirbo A. Kairio mokinys, Kęstutis Jonas Vaitkevičius, kuris 1969 m. baigęs Vilniaus universitetą, pradėjo savo karjerą Nidos meteorologijos stotyje. Daugiau nei 30 metų stotyje stebėtojomis dirbo Danutė Aleksandra Januševskaja, Elena Lipnickienė bei daugelis kitų žmonių, ne vieną dešimtmetį susieję savo gyvenimą su meteorologija. K. J. Vaitkevičiui išėjus į užtarnautą poilsį, Nidos meteorologijos stočiai pradėjo vadovauti Ilona Harrak.

RENGINIO PROGRAMA

13–13.30 val. Renginio atidarymas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorės Vidos Augulienės įžanginis žodis, Neringos savivaldybės vicemero Viganto Giedraičio, kitų svečių pasisakymai (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

13.30–16 val. Visuomenės supažindinimas su hidrometeorologine veikla. Nidos MS istorija, stebėjimai ir matavimo įranga, automatinės MS demonstravimas. (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

13.30–16 val. Ar sunku numatyti orus? Kaip gimsta orų prognozės?

Tarnybos sinoptikų, specialistų komentarai, atsakymai į klausimus. (Nidos MS patalpose).

13.30–16 val. Akcija gyventojams – buitinių termometrų, barometrų, higrometrų sulyginimas su etaloniniais prietaisais, didžiausiu ir mažiausiu nuokrypiu pasižyminčių prietaisų išrinkimas ir jų savininkų apdovanojimas (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

16–17 val. Paskaita „Neringos klimatas“. Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.

Meteorologinė viktorina Neringos gyventojams „Orų rekordai Lietuvoje“. Viktorinos nugalėtojams siurprizai. (Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“).

17–18 val. Koncertas. Liaudiškos muzikos kapela „Joldija“, UNO JAZZ COMBO ansamblis (JAV) Nebraskos universitetas (Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

  • Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus
    Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus

    Klaipėdiečiams nerimą kelia pėsčiųjų perėja po Pilies tiltu. Ją jau spėjo nusiaubti chuliganai – dėl sudaužytų žibintų vaikščioti tapo nesaugu. ...

    10
  • Lenktynėse autobusas vėl liko trečias
    Lenktynėse autobusas vėl liko trečias

    Diena be automobilio uostamiestyje prasidėjo tradicinėmis lenktynėmis miesto gatvėmis. Varžytasi, kas greičiau – autobuso keleivis, automobilio ar elektromobilio vairuotojai ar dviratininkas – pasieks kelionės tikslą. ...

    2
  • Melnragę atakavo mėlynieji žmogeliukai
    Melnragę atakavo mėlynieji žmogeliukai

    Penktadienį paryčiais klaipėdiečius pažadino įtartini sprogimai Melnragės paplūdimyje. Buvo tokių, kurie, išvydę siauromis pajūrio gyvenamojo rajono gatvelėmis lakstančius ginkluotus vyrus, skambino visoms esamoms ir nesamoms tarnyboms, bai...

    11
  • Vairuotojai vėl strigo transporto spūstyse
    Vairuotojai vėl strigo transporto spūstyse

    Uostamiesčio vairuotojai penktadienį rytinio piko metu įstrigo transporto spūstyse. Užsikimšo ne tik Šilutės plentas, kur dirbo kelininkai, bet ir šalutinės gatvės, Taikos prospektas. Kelininkams į darbus skubantys miestiečiai ne...

    12
  • Neringos gimnazijoje mokiniai žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis
    Neringos gimnazijoje mokiniai žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis

    Nedidelės Neringos gimnazijos entuziastingo mokytojo kūrybingumas bei naujosios technologijos padeda mokiniams priartėti prie pažangiausių mokymosi būdų. Vaikai mokomi naudotis virtualiomis lentomis, o užduotis spręsti taikant skirting...

  • Uosto plėtrą prižiūrės speciali Vyriausybės darbo grupė
    Uosto plėtrą prižiūrės speciali Vyriausybės darbo grupė

    Daug nesutarimų tarp Klaipėdos uosto ir miesto valdžios keliančią uosto plėtrą prižiūrės speciali Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad taip bus paspartinta uosto teritorijų plėtra. ...

    15
  • Pramoga vaikui virto kankyne
    Pramoga vaikui virto kankyne

    Iš siaubo pastėręs klykiantis keturmetis, kurį tėvas pasiėmė pasikarstyti Poilsio parko medžiuose įrengtose laipynėse, kėlė šiurpą aplinkiniams. Žmonės tai prilygino vaiko kankinimui. Tačiau tėvas atkakliai siekė ugdyti sūnaus d...

    7
Daugiau straipsnių