Meteorologiniams stebėjimams Nidoje – 115 metų (šventės programa)

Šeštadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia visus dalyvauti renginiuose, skirtuose paminėti 115 metų skaičiuojančią Nidos meteorologinių stebėjimų istoriją.

Nidos meteorologijos stoties įkūrimo data laikoma 1898 m. gegužė, nuo tada buvo pradėti skelbti pirmieji Nidos stebėjimų apie kritulius duomenys. Nidos meteorologijos stotis yra įrašyta į Pasaulio šimtamečių stočių sąrašą kartu su dar keturiomis Lietuvoje daugiau nei šimtą metų veikiančiomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio meteorologijos stotimis.

Lietuva gali didžiuotis ilgamečiais meteorologiniais ir hidrologiniais stebėjimais, kurie leidžia stebėti ir vertinti klimato pokyčius, vykstančius mūsų šalyje ir ne tik joje. Nedaug Europos šalių gali pasigirti tokiais ilgamečiais meteorologinių stebėjimų duomenimis kaip Lietuva, kur meteorologiniai stebėjimai pradėti net 1770 metais.

Per 115 metų Nidos meteorologijos stotis keletą kartų „keliavo“ iš vienos vietos į kitą pačioje Nidoje ar jos apylinkėse, kol pagaliau 1965 m. įsikūrė prie Kuršių marių, kur yra ir dabar.

Iki 1946 m. meteorologiniai matavimai Nidoje buvo atliekami įvairių gamintojų, daugiausiai vokiečių, prietaisais, vėliau – Sovietų Sąjungoje gamintais prietaisais. Po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir toliau buvo naudojami Rusijoje gaminti prietaisai, o nuo 2010 m. Nidos meteorologijos stotyje sumontuota moderni suomių kompanijos „Vaisala“ matavimų įranga. Daugelis meteorologinių parametrų šiuo metu matuojami automatiškai ir kas valandą perduodami į centrinę duomenų bazę Vilniuje.

Nuo 2011 m. liepos mėn. Nidos meteorologijos stoties stebėtojai dirba tik dienos metu, kuomet papildomai stebi atmosferos reiškinius, debesuotumą, atlieka fenologinius augalų bei kitus stebėjimus, kurie negali būti fiksuojami automatiniais prietaisais.

Šimtmečio laikotarpiu daug įvairių žmonių dirbo stebėtojais ir vadovais. Daugelis jų buvo ryškios, stiprios asmenybės. Nidos meteorologai visada buvo aktyvūs bendruomenės nariai, savo miesto ir krašto patriotai. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1935 m. rugpjūčio 1 d. Nidoje atkūrus meteorologijos stotį, jai vadovavo Juozas Bulanavičius, vėliau joje dirbo Stasys Čekanauskas. Nuo 1937 m. spalio 1 d. stebėtoju dirbo Bonaventuras Juodviršis. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nidos meteorologijos stotis buvo uždaryta.

Nuo pirmųjų pokario metų, 1946 m. atkūrus stebėjimus ir iki 1981 m., Nidos stočiai vadovavo Alfonsas Kairys. Kaip savo prisiminimuose rašė A. Kairys, pirmieji metai buvo sunkūs. Atvykus į Nidą reikėjo būti ir radistu, ir meteorologu, ir mokytoju. Trūko norinčių dirbti stebėtojais, nebuvo transporto, trūko meteorologinių prietaisų. Tam, kad būtų perduota meteorologinė informacija, reikėjo sukti rankinį elektros generatorių. Nuo 1981 m. iki 2012 m. stoties viršininku dirbo A. Kairio mokinys, Kęstutis Jonas Vaitkevičius, kuris 1969 m. baigęs Vilniaus universitetą, pradėjo savo karjerą Nidos meteorologijos stotyje. Daugiau nei 30 metų stotyje stebėtojomis dirbo Danutė Aleksandra Januševskaja, Elena Lipnickienė bei daugelis kitų žmonių, ne vieną dešimtmetį susieję savo gyvenimą su meteorologija. K. J. Vaitkevičiui išėjus į užtarnautą poilsį, Nidos meteorologijos stočiai pradėjo vadovauti Ilona Harrak.

RENGINIO PROGRAMA

13–13.30 val. Renginio atidarymas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorės Vidos Augulienės įžanginis žodis, Neringos savivaldybės vicemero Viganto Giedraičio, kitų svečių pasisakymai (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

13.30–16 val. Visuomenės supažindinimas su hidrometeorologine veikla. Nidos MS istorija, stebėjimai ir matavimo įranga, automatinės MS demonstravimas. (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

13.30–16 val. Ar sunku numatyti orus? Kaip gimsta orų prognozės?

Tarnybos sinoptikų, specialistų komentarai, atsakymai į klausimus. (Nidos MS patalpose).

13.30–16 val. Akcija gyventojams – buitinių termometrų, barometrų, higrometrų sulyginimas su etaloniniais prietaisais, didžiausiu ir mažiausiu nuokrypiu pasižyminčių prietaisų išrinkimas ir jų savininkų apdovanojimas (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

16–17 val. Paskaita „Neringos klimatas“. Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.

Meteorologinė viktorina Neringos gyventojams „Orų rekordai Lietuvoje“. Viktorinos nugalėtojams siurprizai. (Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“).

17–18 val. Koncertas. Liaudiškos muzikos kapela „Joldija“, UNO JAZZ COMBO ansamblis (JAV) Nebraskos universitetas (Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kultūrinio turizmo mėgėjams – maršrutas pajūrio kraštui pažinti
    Kultūrinio turizmo mėgėjams – maršrutas pajūrio kraštui pažinti

    Mėgstantiems kultūrinį turizmą – siūlomas naujas maršrutas „Nuostabiosios žemės beieškant“. ...

  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    6
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

    1
  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    2
  • Malšina priėmimo į mokyklas aistras
    Malšina priėmimo į mokyklas aistras

    Milžiniškomis eilėmis ir priekaištais prasidėjęs priėmimas į Klaipėdos mokyklas baigiamas. Tikinama, kad kitąmet statyti palapinių ir budėti naktimis prie įstaigų veikiausiai nebeprireiks – ketinama pirkti elektroninę registrav...

    1
  • Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas
    Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas

    Danės krantinėje įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas. Jie nušlifuojami ir impregnuojami. Miestiečiai jau ne kartą skundėsi suoliukų būkle. Piktinosi, kad šie atrodo purvini, yra apaugę kerpėmis. ...

    15
Daugiau straipsnių