Medikai: miestiečiai labiau išsilavinę, todėl sveikesni

Medikų vertinimu, miestiečiai – sveikesni už kaimo gyventojus. Tačiau tai dažniausiai lemia ne gyvenamoji vieta, o tai, kad čia gyvenantys žmonės labiau išsilavinę ir turi geresnes sąlygas pasirūpinti sveikata.

Pražudo kraujotakos ligos

Miestiečiai dažnai įsivaizduoja, kad kaimuose gyvenimas teka visai kitaip: tempas mažesnis, nevargina stresas, maistas – natūralus, todėl ir ligos  ten taip nepuola kaip miestiečių, kurie nuolat kvėpuoja užterštu oru ir tik greitomis užkanda kokio nors po ranka pasitaikančio maisto.

Tačiau specialistai tikina, kad tai – stereotipas. Kaimo žmonės serga nė kiek ne mažiau. Ir ligos jų tos pačios, tik kartais dar labiau įsisenėjusios. Miestų gyventojams paprasčiau pasitikrinti sveikatą, ir tai jau rodo pirmus rezultatus. Prieš kelerius metus sostinės medikams ramybės neduodavo nesibaigianti kova su pavojingais navikais. Dabar šis mastas sumažėjo. Kaip vieną iš priežasčių medikai įvardija geresnę diagnostiką. Daugėja tik odos vėžio atvejų. Manoma, kad tokia statistika susijusi su ilgėjančia gyvenimo trukme.

"Daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie pernelyg neatsakingai degindavosi saulėje, kai buvo jaunesni. Daugiausia odos piktybiniais navikais sergančių asmenų tūkstančiui Vilniaus miesto gyventojų 2001–2009 m. registruota 65-erių ir vyresnių žmonių grupėje", – pasakojo Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Dovilė Jakubavičiūtė.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinė mirties priežastis. "Su amžiumi sergančių kraujotakos sistemos ligomis skaičius smarkiai auga, nes kraujospūdis didėja dėl arterijų sklerozės, atsirandančios sulaukus vyresnio amžiaus", – aiškino ji.

2009 m. sergančių šiomis ligomis 65-erių ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų grupėje buvo beveik 600 tūkstančiui gyventojų, o 45–64 metų grupėje – apie pustrečio šimto, taigi šių ligų paplitimas jau du kartus mažesnis. 2009 m. duomenimis, Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, iš kraujotakos sistemos ligų labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos.

"Jei žiūrėtume tendencijas, kokios buvo prieš penkerius metus, tai navikai buvo dažnesni, jie buvo vyraujantys. Dabar to nėra – turime daugiausia kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų", – sakė Centro poliklinikos vyriausioji gydytoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai Dalia Kairienė.

Susirūpina per vėlai

Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras džiaugėsi, kad vilniečiai pastaraisiais metais labiau rūpinasi savo sveikata ir vis daugiau jų ateina profilaktiškai pasitikrinti pagal valstybės finansuojamas programas: "Dabar mes dažniau diagnozuojame ligas ankstyvos stadijos, pavyzdžiui, vėžį. Nors pažiūrėjus vien skaičius gali atrodyti, kad sergamumas išaugo, iš kitos pusės tai tiesiog reiškia geresnę diagnostiką. Anksčiau nustačius ligą, šansai žmogui pasveikti – kur kas didesni."

Tačiau dažnai gydytojai susiduria ir su situacijomis, kai tenka konstatuoti nebeišgydomą ligą. Žmonės, dirbantys Vilniuje arba grįžtantys čia atostogauti, ateina į sostinės medicinos įstaigas pasitikrinti sveikatos ir atveža savo tėvus, gyvenančius kaimuose. Nors jie būna registruoti kitur, už papildomus mokesčius jiems atliekami įvairūs tyrimai ir Vilniuje.

"Patikriname, bet dažnai randame užleistą, jau trečios ar ketvirtos stadijos vėžį. Todėl, manau, kad ne tiek skiriasi žmonių kaime ir mieste sveikata, kiek tai, kad periferijoje trūksta specialistų ir ligos dažnai būna laiku nepastebimos", – sakė K.Štaras.

Kaime sveikatos neranda

Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas įsitikinęs, kad kaimo gyventojų sveikata – blogesnė nei miestiečių. "Pasakymas, kad kaime žmonių sveikata geresnė, yra tik prietaras. Kaime žmonės dirba sunkų fizinį darbą, kuris iš principo sveikatos neprideda. Mieste žmonės lanko įvairius sveikatingumo centrus, kurių kaime nėra. Miestiečiai gąsdinami tarša, sukeliama automobilių, bet nemanau, kad jie yra toks baubas, koks piešiamas. O jei ūkininkas nuolat būna laukuose, kur pilna visokių pesticidų, arba nuo ryto iki vakaro prie traktorių krapštosi – ką, jam tai labai gerina sveikatą?" – ironizavo jis ir atkreipė dėmesį, kad labiausiai kaimui kenkia įsišakniję žalingi įpročiai.

Pasak Z.Javtoko, didesnę įtaką žmogaus sveikatai daro ne gyvenamoji vieta, o išsilavinimas: "Vilniuje yra pakankamai žalių vietų, kuriose galima leisti laiką, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus įpročių. Vieno visas laisvalaikis alubariuose, kitas eina pasivaikščioti, ieško, ką įdomaus pamatyti."

Kalbant apie pasaulio didmiesčių gyventojų sveikatą, pastebima, esą sveikiausi žmonės gyvena megapolių centruose. Pasak Z.Javtoko tokia statistika aiškinama tuo, kad miestų centruose gyvena turtingesni žmonės. Šie paprastai turi daugiau galimybių rūpintis savo sveikata. Dalyvaudamas konferencijoje Londone Z.Javtokas pasakojo išgirdęs vieno pranešėjo skaičiavimus, esą ties kiekviena didmiesčio metro stotele nuo miesto centro būsimo gyvenimo trukmė sumažėja vienais metais.

"Visame pasaulyje taip yra – turtingesni žmonės turi geresnį išsilavinimą, labiau rūpinasi savo sveikata. Jei turi pinigų, gali sau leisti negyventi gatvėse, kur didelis užterštumas, pavojingi socialiniai, kultūriniai veiksniai", – sakė sveikatos mokyklos direktorius.

Jam pritarė ir D.Jakubavičiūtė: "Turimi duomenys rodo, kad nežiūrint kai kurių išimčių, kuo žemesnė žmonių socialinė ir ekonominė padėtis, tuo prastesnė jų sveikata. Socialinės padėties skirtumai atspindi skirtingą individų išsilavinimo lygį, pajamų ir užimtumo pobūdį ir garantijas, socialinės rūpybos pobūdį ir dydį, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir naudojimą, būsto garantijas ir aplinkos, kurioje jie gyvena, planą ir saugumą."

Pražudo alkoholis

Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius taip pat pastebėjo, kad žmonės, turintys geresnį išsilavinimą, paprastai būna sveikesni, nesvarbu, kur jie gyvena: "Sveikatą labai veikia tokie rizikos veiksniai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas. Bendra tendencija rodo, kad šie veiksniai miestuose mažiau paplitę."

A.Ščeponavičius apgailestavo, kad Lietuva patenka tarp šalių, pirmaujančių pagal alkoholio suvartojimą ir rūkalių skaičių. "Lietuvoje rūko maždaug 34 proc. gyventojų, per 40 proc. vyrų ir apie 18 proc. moterų. Palyginkime: pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje rūko apie 20 proc. gyventojų. Gryno alkoholio suvartojimas per metus Lietuvoje vienam gyventojui – 11 litrų, daugelyje kitų šalių šis skaičius 9 litrai ir mažesnis", – pateikė skaičius jis ir pridūrė, kad ligas dažniausiai sukelia keturi veiksniai: alkoholis, rūkymas, antsvoris ir fizinio aktyvumo trūkumas.

Dar viena liūdna statistika, kad Lietuva vis dar patenka tarp šalių, kuriose didžiausias savižudybių skaičius. Nors prieš kelerius metus savanoriškai pasitraukiančių iš gyvenimo jau buvo kiek mažiau, atėjusi ekonominė krizė vėl sugrąžino viską į tas pačias vėžes. Daugiausia tarp savižudžių – kaimuose gyvenančių vyrų.

Miesto vaikai silpnesni

Pediatrė Virginija Lukšienė pastebi, kad kaimo vaikai – labiau užsigrūdinę, sveikiau maitinasi, nevalgo tiek greitojo maisto kiek miestiečiai. Todėl miestuose augantys vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, alergijomis, turi daugiau laikysenos ir regėjimo sutrikimų. "Miestuose vaikai daugiau sėdi prie kompiuterių, televizoriaus, nesilaiko režimo. Be to, neužsigrūdinę jie sėdi nevėdinamose klasėse ir paskui dažniau serga kone visas kolektyvas. Alergijos apskritai yra XXI a. rykštė. Vaikai labai alergiški įvairiems gyvūnams, augalams, ypač pelėsiams. Dar viena problema, kad pas mus daugėja nutukusių vaikų. Jei seniau sakydavome, kad čia kitų Europos šalių, ne mūsų problema, dabar ir mes jau su ja susiduriame", – kalbėjo medikė.


Šiame straipsnyje: sveikatamiestiečiaikaimiečiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete  portretas
neteisinga antraste -galimybes susisiekti miestieciams geresnes ,nei kaimo zmogui .jam nuvykti poas gyd reik maziausiai 10lt.kelionei,o miestieciui utenka 5 lt. riboja apsilankyma -pinigai!!!

aaaaaaa

aaaaaaa portretas
miestiečiai turi daugiau laiko savim pasirūpint

žinau

žinau portretas
tai tiesa ir maistą gali vis šviežesnį nusipirkti ir save daugiau prižiūrėti.Kaimo žmogelis, ką jis mato, per dienų dienas kuprą vis lendamas prie žemelės, jug ten nėra tokių sąlygų, kaip mieste.Augau aš kaime, tėvai papjaudavo kiaulę gruodžio mėn ir jos užtekdavo iki pavasario, tai sūdydavo, tai rukydavo , bet, kiek žinau pagal statistinius duomenis, kaimiečiai gyvena ilgiau.Mieste daug nukrypimų- narkotikai, alchogolis, kitos neigiamos priemonės.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių