„Mažosios brigados“ narys teigia įkalintas be kaltės

Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime nuo vasario 24 d. teismo laukiantis Marjanas Blaževič, kurį pareigūnai sieka su sostinėje siautėjusia grupuote vadinama „Mažąja brigada“ teigia esąs be kaltės laikomas izoliuotas nuo visuomenės, pareigūnai tik ir laukia, kada jis palūš ir pradės kalbėti tai, ko niekada nebuvo.

Įkliuvo dėl pažinčių

M.Blaževič buvo sulaikytas vasario 23 d. prie Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, tik perdavęs pažįstamam asmeniui, vienam, anot teisėsaugininkų, šio organizuoto nusikalstamo susivienijimo lyderių Remigijui Byčiui, pravardėmis „Remis“, „Lysij“, kompaktinius diskus su muzikos ir filmų įrašais.

Nuvykus į policiją, paaiškėjo ir sulaikymo priežastis – M.Blaževič įtariamas dalyvaujant ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, už tai jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Kaip redakcijai adresuotame laiške rašo įtariamasis, pareigūnai jam pasiūlė teikti informaciją apie grupuotę, o jie mainais į parodymus, jį paleis. Atsakius, kad nieko nežino, buvo pasakytos kelios pavardės. „Be jokio papildomo pareigūnų raginimo iš įvardytų asmenų nurodžiau visus man pažįstamus asmenis, nurodžiau iš kur juos pažįstu ir dėl ko su jais teko bendrauti“, - rašo M.Blaževič (įtariamojo laiško citatos pateikiamos netaisytos - red.past.).

Tačiau pareigūnams to, pasak įtariamojo, nepakako, jie reikalavo aiškiai nurodyti kas kokius nusikaltimus darė. Paaiškinimas, kad M.Blaževič su dviem jų Genriku Šafranovič ir Karoliu Lenkovskiu susipažino sporto salėje, o su R.Byčiumi kartu atliko bausmę pataisos namuose, tačiau niekada nesidomėjo jų asmeniniu gyvenimu, pareigūnams nepatiko. Jau kitą dieną M.Blaževič buvo įteikti įtarimai ir tą pačią dieną jis suimtas trims mėnesiams.

Priskiriamas prie organizatorių

Byloje surinktais duomenimis, nuo 2003 m. Vilniuje R.Byčius, G.Šafranovič (Genačka) bendrai nusikalstamai veikai suvienijo Genriką Lisovskį (Gena, Chotabyč), Joną Dačką (Maks, Kit, Chramoj, Jončikas), Andrejų Denis (Chirurgas), Kšištofą Šafranovič (Kšysik), Tomą Čaikauską (Čaika), K.Lenkovskį (Šufletka, Štanga, Čiunga), M.Blaževič (Kolchoznik, Malyj, Maniuk), Stanislavą Romeiko (Stasik, Skupuolis). Anot tyrėjų, šiuos asmenis siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas.

Sukūrę organizuotą nusikalstamą susivienijimą, kurio pagrindinis tikslas – gaminti, perdirbti, gabenti ir pardavinėti labai didelius narkotikų kiekius, į šį nusikalstamą susivienjimą taip pat buvo įtraukti Jelena Serebrianskaja, Žaneta Tomaševič, Andželika Tomaševič, Andrejus Šnipovas, Artūras Buinovskis, Romas Buinovskis, Liana Griškova, Sergejus Lisogurskis, Jurijus Jermalkovič, Dmitrijus Kulikovas, Vladimiras Labulis, Jurijus Zadirenko, Gitana Čuiščeva, Sergejus Kozlenkovas, Ruslanas Apenkinas, Andrius Matulaitis, Andrejus Klimčenkovas, Mykolas Dačka, Viačeslavas Bogdanovas, Ježis Karazo, Anaras Farzalijevas, Dmitrijus Kulikovas, Artūras Rumbutis ir Marina Riabčenko.

Kaip teigiama bylos medžiagoje, šie asmenys nuo 2007 iki 2010 m. sostinėje ir Vilniaus rajone neteisėtai platino narkotines ir psichotropines medžiagas.

Grupuotės nariais byloje taip pat įvardijami Andrejus Kutko, Karolis Vaitekūnas, Domas Ereminas, Aleksandras Romanovskis, Igoris Irikinas, Rolandas Ereminas, Justas Ereminas, Inga Liasota, Igoris Prostakovas, Denisas Timofejevas, Miroslavas Grakas, Aleksandras Gaidukevič, Ana Lileikytė, Andrejus Kolyško, Karolis Malinovskis, Artūras Pataškinas, Andrejus Urbanas, Dariušas Filipovičius, Marius Radzevičius, Artūras Sobolevskis, Elžbieta Bortkevič, Dmitrijus Sučkovas bei Antonas Ščesnovičius.

Patikėta grupuotės kasa

Tyrėjų duomenimis, M.Blaževič buvo aktyvus grupuotės narys, jis ne tik įtraukdavo kitus asmenis į nusikalstamą veiką bei aktyviai užsiėmė narkotikų paieška ir jų realizavimu, bet ir vadovavo kitiems gaujos nariams, ieškojo vietų kur narkotikus galima laikyti, rengė slaptus susitikimus. M.Blaževič bei dar keturi asmenys buvo atsakingi ir už gaujos kasą – paskirstydavo pinigus nusikalstamo susivienijimo nariams, skirdavo lėšų sulaikytiems ar suimtiems grupuotės nariams gelbėti, apmokėdavo jiems advokatų išlaidas.

Pats M.Blaževič visus šiuos kaltinimus vadina tik eiliniu pareigūnų blefu, norint, kad jis palūžtų ir apie tariamus grupuotės nusikaltimus papasakotų tai, ko reikia pareigūnams.
Jo teigimu, jei policijos pareigūnai klausėsi jo pokalbių nuo 2003 m., kaip teigiama Lietuvos kriminalinės policijos biuro bylai pateiktoje pažymoje, kodėl jis nebuvo sulaikytas iškart, kodėl pareigūnai jam 7 metus leido nevaržomai veikti ir netrukdomam organizuoti narkotikų platinimą?

„Vadovaujantis tokia pareigūnų logika, išeitų taip, kad pareigūnai 7 metus stebėjo ir matė kaip aš organizuoju narkotikų platinimą ir leido man tai daryti“, - rašo M.Blaževič.

Kratos rezultatų nedavė

Sulaikius M.Blaževič buvo atlikta ir jo asmens bei gyvenamosios vietos krata – ieškota narkotikų ar jų gaminimo priemonių, tačiau nieko nerasta. Kaip matyti iš redakcijai atsiųstų kratos protokolų kopijų – namų kratos protokole aiškiai parašyta „nieko nerasta ir nepaimta“.

Asmens kratos metu rasti daiktai taip pat niekuo nesusiję su bylos medžiaga – sulenkiamas peilis „Arsenal“, raktai, lūpų balzamas, nosies purškalas „Olynth“, du mobiliojo ryšio telefonai, vairuotojo pažymėjimas ir 1100 litų bei 20 centų.

Kratos rezultatai, M.Blaževič teigimu, taip pat yra įrodymas, jog jis nesusijęs su nusikalstama veika, o tam patvirtinti pateikia dar vieną faktą: „R.Byčius buvo sulaikytas beveik prieš tris mėnesius iki mano sulaikymo. Todėl neabejoju, jog jei pareigūnai iš tikrųjų turėtų pakankamai duomenų apie tai, jog su šiuo asmeniu dariau jam ir man įkaltinamas veikas, būčiau sulaikytas tą pačią dieną kaip ir iš asmuo...“, - rašo jis.
M.Blaževič teigimu, jis jis būtų kaltas, būtų pasislėpęs dar gruodžio mėnesį, o ne ėjęs vasarį į Lukiškes perduoti R.Byčiui siuntinio.

Įsidarbinti nepavyko

M.Blaževič anksčiau teistas keturis kartus, tačiau, kaip jis teigia savo laiške, grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos surimtėjo – prieš ketverius metus vedė, su žmona augina mažą vaiką, padeda savo neįgaliems tėvams. Nors iki suėmimo darbo neturėjo, tačiau Lukiškėse jį pasiekė gera žinia – po tris mėnesius trukusios atrankos jis laimėjo UAB „Secundum“ vykdytą konkursą į vadybininko pareigas. Gegužės 19 d. pasirašytame bendrovės direktoriaus Vitalijaus Avsejenko pranešime teigiama, kad M.Blaževič į darbą nuspręsta priimti nuo gegužės 26 d., su juo ketinama pasirašyti neterminuotą darbo sutartį.

Deja, pradėti dirbti jam nepavyko, gegužės 19 d. teismas pratęsė suėmimo terminą dar 3 mėnesiams. Visą šį laiką įtariamajam neleidžiama nei susitikti, nei telefonu kalbėtis  su žmona. Priežastis – bet kokie įtariamojo kontaktai su kitais asmenimis gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Pagalbos prašymas

Anot M.Blaževič, jį pasivijo praieties šleifas – jis nors ir atlikęs bausmę, vis dar laikomas nusikaltėliu, o atsitiktinė pažintis su kitais įtariamais asmenimis, tik dar labiau sustiprino pareigūnų įsitikinimą, jog jis kaip buvo taip ir liko nusikaltėlis.

„Dėl man inkriminuojamų nusikaltimų būdamas sieloje švarus, aš ėmiausi visų teisėtų priemonių kovoti už savo teises ir ieškoti teisingumo mūsų valstybėje. Tačiau visos gynybos priemonės yra bejėgės prieš išvien dirbantį policijos, prokuratūros ir teismų mechanizmą...Tikiu, kad mano šauksmas bus išgirstas ir pagalbos ranka bus ištiesta, kad pasiekti teisingumą mūsų valstybėje ir šiose teisėsaugos problemose padėti tašką visam laikui“, - laiške redakcijai teigia M.Blaževič, įsitikinęs, kad apie teisėsaugininkų nenorą pripažinti savo kaltės ir paleisti jį į laisvę turi žinoti ir visuomenė.

Nėra nekaltas

Tyrimą atliekantys prokurorai M.Blaževič išdėstytas aplinkybes komentavo nenoriai.
Pasak Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio, skirdamas kardomąją priemonę ir jos pratęsimą teismas atidžiai išstudijavo byloje surinktą medžiagą.

„Dirbome ir mes, ir teismas. Jis tikrai nėra nekaltas“, - kalbėjo I.Mikelionis.
„Teismas spręsdamas viską įvertino, yra pakankamai duomenų, kad šis asmuo laisvėje gali pasislėpti ar trukdyti tyrimui“, - nekalbus buvo ir tyrimui vadovaujantos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Bliuvas.