Mažiau apšviestos gatvės sutaupė per 100 tūkst. litų

Kauniečiai jau prakeikė Kauno valdžią dėl varganai apšviestų Kauno gatvių, tačiau ši teigia esanti įsprausta į kampą. Politikai spręs, ar daugiau lempų įžiebti šventiniu laikotarpiu.

Sutaupė per šimtą tūkstančių

Kaunas pritemo spalį, o „Kauno gatvių apšvietimo“ generalinis direktorius Valius Venslovas tik ketvirtadienį po pietų sužinojo, kokios realios finansinės naudos iš to turėjo miestas.

Nuo spalio 25 d. iki lapkričio 25 d. negailestingas VST skaitliukas už gatvių apšvietimą prisuko daugiau nei 394 tūkst. litų. Per tą patį laikotarpį pernai už šias paslaugas reikėjo atseikėti 503 tūkst. litų. Nesiėmus griežtos taupymo politikos ši suma būtų viršyta, nes per metus mieste atsirado 350 naujų šviestuvų. Iš viso jų dabar yra 25 tūkst.

V.Venslovas sakė nelabai tikėjęsis, kad pavyks sutaupyti tiek daug lėšų, tačiau, ar verta imtis tokios griežtos taupymo politikos, jis palieka spręsti politikams.

Grasina šviesos išjungimu

147 gatvėse sumažinti apšvietimą nusprendę politikai rugsėjį teigė, kad šventiniu laikotarpiu - nuo Kalėdų iki Trijų Karalių - šviesos bus daugiau. Ar laikytis pažado, politikai spręs kitą savaitę savivaldybės tarybos Kolegijos posėdžio metu.

Tos pačios Kolegijos sprendimą taupyti šviesos sąskaita kauniečiai jau prakeikė. Politikai kaltinami, kad jų sprendimas kainavo ne tik prarastą jaukumą, bet ir saugumą.

Tamsiu paros metus sužalotų pėsčiųjų skaičiai kėsinasi į naujus rekordus. Tačiau Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad atsižvelgti į gyventojų prašymus šiuo metu nėra jokių galimybių.

„Renkamės tarp blogo ir labai blogo varianto. Su VST paskutinį kartą atsiskaitėm pavasarį. Todėl bendrovė pareikalavo pateikti taupymo grafiką arba šviesą išjungs visai“, - sakė meras.

Siūlo modernią išeitį

Nebeturinti kur dingti savivaldybė prisiminė seniai aptartas elektros taupymo galimybes, kurios leistų taupyti neišjungiant šviestuvų.

Ne viena privati bendrovė siūlo įdiegti modernų apšvietimo intensyvumo valdymą. Jis leistų automatiškai sumažinti apšvietimo intensyvumą tada, kada jo nelabai reikia.

„Pavyzdžiui, nuo 1 iki 3 val. apšvietimo intensyvumas galėtų sumažėti 30 proc. Tokio skirtumo žmogaus akis nė nepajustų, o tuo metu galima būtų sutaupyti iki 40 proc. lėšų“, - aiškino V.Venslovas.

Tokios sistemos įdiegimas atsieitų 4-6 mln. litų. A.Kupčinskas teigia, kad bendrovės lyg ir sutiktų visus darbus finansuoti savo lėšomis, o uždarbį atsiimti iš sutaupytų lėšų. Savivaldybes administracijai jau pavesta parengti viešo konkurso sąlygas, tačiau žinant, kiek laiko tokie konkursai užtrunka, sistema kažin ar pradėtų veikti anksčiau nei kitą žiemą.