Mašinų pripirko – aikštelėms pinigų neliko

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas gali pasigirti apynaujais automobiliais. Bet štai jiems saugoti lėšų trūksta, tad nebyliu vadovų pritarimu darbuotojai tarnybinėmis transporto priemonėmis grįžta iš darbo ir jas laiko prie namų.

Darbo valandomis – prie namų

Šv. Stepono gatvėje Vilniaus senamiestyje "VW Tiguan" markės automobilis su skiriamaisiais Aplinkos apsaugos departamento ženklais tapo itin dažnas svečias. Pastaruoju metu mašina čia praleisdavo savaitgalius ir vakarus, o praėjusį pirmadienį ji šioje vietoje stovėjo ir darbo valandomis.

Dienraščio duomenimis, minėtuoju automobiliu, kurio valstybinis numeris FFN 231, naudojasi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistas Gediminas Martišius.

Tačiau paaiškėjo, kad valstybės tarnautojas taip elgiasi nesavavališkai. Vienas iš departamento darbuotojų, prašęs neminėti jo pavardės, atskleidė, kad šitaip elgiamasi vadovybei žinant. Esą prie departamento automobiliams nėra vietos, tad darbuotojų paprašyta jais pasirūpinti ir po darbo.

"Man pačiam yra buvęs atvejis, kai automobilį palikau prie darbo, o ryte grįžau ir radau pradurtą padangą. Nuo tada automobilį laikau prie savo namų. Kartais pažeidėjai, kuriuos mes gaudome, nori atkeršyti ir apgadina automobilius. Galiu patikinti, kad asmeniniais tikslais niekas tų automobilių nenaudoja, nors specialistas gauna ir nedidelį atlyginimą, vos 1500 litų", – tvirtino pašnekovas.

Visi 69 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui priklausantys automobiliai yra išdalyti konkretiems asmenims, kurie juos privalo naudoti tik tarnybiniais tikslais, ir yra atsakingi už jų priežiūrą.

Tenka keltis naktį

Dienraščio kalbintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Ričardas Lazarevičius patvirtino, kad kiekvienas automobilis priskiriamas konkrečiam specialistui. Ir jokiu būdu tarnybiniais automobiliais savo tikslais nesinaudoja departamento vadovybė ar skyrių vedėjai.

"Problema, kad mes kaip institucija neturime nei stovėjimo aikštelių, nei garažų, todėl tų automobilių ir nėra kur laikyti. Be to, darbo specifika lemia, kad darbuotojui tenka ir trečią nakties, ir paryčiais važiuoti į įvykio vietą gaudyti pažeidėjų. Įsivaizduokite, jei reikėtų vidurnaktį važiuoti į darbą, o jau iš ten vykti į vietą, iš kurios atėjo signalas? Jeigu žmogus nevažiuoja, tai automobilį laiko ten, kur pats yra, prie namų arba darbovietės", – tvirtino R.Lazarevičius.

Tai, kad trūkstant lėšų investuojama į automobilių parko atnaujinimą, valdininkui nepasirodė keista. "Čia visiški skirtingi finansavimo šaltiniai. Kiek žinau, mašinos keistos už ES struktūrinių fondų lėšas, taip pat yra atskiras atlyginimų fondas ir atskirai suplanuotos lėšos automobilių priežiūrai ir eksploatacijai", – kalbėjo departamento atstovas.

Šiuo metų departamente įsteigta 117 etatų, tačiau dėl lėšų trūkumo ne visi jie užimti. Esantys darbuotojai nespėja reaguoti į visus iškvietimus, tad pastaruoju metu dirbama tik tam tikromis kryptimis.

"Jei visa policija gaudytų tik girtus vairuotojus, greitai juos visus išgaudytų, bet kiek kitų nusikaltėlių privistų per tą laiką? Yra tam tikri prioritetai, kuriuos nustato Aplinkos ministerija. Dabar mes daugiausia orientuojamės į įmonių tikrinimą. Vienu klausimu, dėl pažeidimų, kurie siekia ne vieną milijoną litų, vyksta ikiteisminis tyrimas", – pasakojo valdininkas.

Tikisi daugiau pinigų

"Dažnai sulaukiame ir klaidinamų skambučių. Brakonieriai, žinodami, kad mūsų pajėgos ribotos, vienoj vietoj darydami nusikaltimą paskambina ir nukreipia mus į kitą vietą. Tačiau ne visada jiems tai pavyksta, specialistai jau išmoko nustatyti tokius asmenis", – dėstė R.Lazarevičius.

Visa tai, pasak institucijos vadovo pavaduotojo, vyksta per finansinį sunkmetį. Kasmet mažėjantis finansavimas verčia darbuotojus ne tik dirbti pusvelčiui, bet ir eiti nemokamų atostogų.

"Visuomet tų pinigų trūko. Šių metų pirmą pusmetį gavome 141 tūkst. litų. Tačiau tai juk ne tik degalams. Tai pinigai draudimui. Apie trečdalis visų automobilių yra apynaujai, jiems reikalingas kasko draudimas", – skundėsi pašnekovas.

R.Lazarevičius išreiškė viltį, kad antrą pusmetį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas sulauks didesnio finansavimo ir darbuotojai galės efektyviau kovoti su pažeidėjais ir gyvosios gamtos niokotojais. Vis dėlto valdininkas pripažino, kad statistika, ypač bandant ją susieti su finansavimu, labai apgaulingas dalykas.

"Vidutiniškai per metus nustatome 2500–2800 pažeidimų. Sunkmečiu mūsų finansavimas sumažėjo, tačiau mums savotiškai tapo lengviau gaudyti nusikaltėlius. Jų skaičius smarkiai išaugo, todėl ir mums jie dažniau įkliūva, bet, koks yra procentas, neaišku", – apibendrino valdininkas.


Klausimo paprašė faksu

Nors Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai tikina, kad jokio detektyvo dėl tarnybinių automobilių naudojimo asmeninėms reikmėms nėra, vis dėlto apie tai paklausti aplinkosaugininkai iš pradžių nemenkai sutriko.

Valdininkams sunkiai sekėsi tramdyti nerimą, o išgirdę valstybinio automobilio numerį, jie kratėsi atsakomybės ir siuntinėjo nuo vieno darbuotojo pas kitą.

"O jūs įsitikinęs, kad ši mašina, mūsų?" – klausė Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento nurodytu bendruoju telefonu atsiliepusi moteris. Pašnekovė pasiūlė paskambinti direktoriaus pavaduotojui ir dėl minėto automobilio pasidomėti, nes pats direktorius šiuo metu atostogaująs. Paskambinus direktoriaus pavaduotojui Juozui Dautartui, pastarasis vos išgirdęs žodį "automobilis", pareiškė, kad pietauja ir šiuo metu atsakyti į klausimus negali.

"Aš negaliu kalbėti su jumis. Kodėl čia jūs iš karto. Aš čia dabar sėdžiu ir pietauju", – tvirtino valdininkas, nors skambučio sulaukė kelios minutės po 13 val.

Vis dėlto šiek tiek patylėjęs J.Dautartas pasiteiravo, kokiu klausimu kreipiamasi. Tačiau dar kartą išgirdęs, kad domimasi tarnybinių automobilių paskirtimi, pasiūlė kreiptis į kitą pavaduotoją. "Aš ūkio tikrai nekuruoju, yra kitas direktoriaus pavaduotojas, jam ir skambinkit", – gynėsi biurokratas.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja Živilė Trinkūnaitė į klausimą, ar tai vieša informacija, atsakė "taip", tačiau detaliau atsakyti pažadėjo tik tada, kai gaus faksu atsiųstą užklausą.

"Matot mes... kokio automobilio? Ar tikrai tai yra mūsų įstaigos automobilis? Jūs turite tokių duomenų? O gal jūs galėtumėte faksu prašymą atsiųsti? Mes operatyviai atsakytume", – teigė valstybės tarnautoja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių