„Maisto bankas“: alkstančių daugėja, paramos mažėja

Nuo spalio 1 d. įvedus paramos maistu tvarkymo mokestį, bendradarbiavimą su „Maisto banku“ nutraukė 11 organizacijų iš 175. Vilniuje paramos maistu atsisakė dvi organizacijos – Vilniaus vaikų socializacijos centras ir Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui. Tačiau galimybe gauti paramą maistu susidomėjo dešimtys kitų organizacijų.

„Vien šią savaitę turime dvylika susitikimų. Anksčiau nesiryžome pradėti bendradarbiauti su naujomis organizacijomis, nes tiesiog būtume neišgalėję jų aprūpinti. Dabar situacija pasikeitė ir esame atviri naujai partnerystei“, – kalbėjo „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.

Didžiausią maisto tvarkymo mokestį Vilniaus mieste mokės labdaros valgykla „Ekklesia“ – 450 litų per mėnesį. Gausių šeimų asociacija „Vilniaus šeimyna“ naujam mokesčiui turės atriekti 180 litų.

Tačiau pastarųjų organizacijų papildomos išlaidos neišgąsdino ir nuo partnerystės su „Maisto banku“ neatbaidė.

„Iki bendradarbiavimo su „Maisto banku“ vien maisto produktams pirkti išleisdavome po 3 tūkst. litų per mėnesį. O kur dar atlyginimai darbuotojams, mokesčiai už komunalines paslaugas“, – skaičiavo labdaros valgyklos „Ekklesia“ steigėja Larisa Čerkaskaja.

Valgyklos politika neleidžia nė vieno užsukusio žmogaus išleisti alkano. Todėl kasdien joje pasisotina apie 400 žmonių, maitinimas vyksta keturiomis pamainomis. 300 žmonių karšto maisto gauna valgykloje, maždaug šimtas vienišų mamų aprūpinamos maisto paketais.

„Rūpinamės, kad pietūs būtų pilnaverčiai: su daržovėmis, vaisiais ir pan. Padedame paties skurdžiausiems Vilniaus gyventojams, patekusiems į sudėtingą situaciją. Dauguma jų nėra asocialūs, nors priimame ir visuomenės atstumtus žmones, vadinamuosius bomžus. Tačiau dažniausiai pas mus lankosi vieniši pagyvenę asmenys, gaunantys mažas pajamas. Pavyzdžiui, ateina buvusi mokytoja, kurios pensija siekia vos 315 litų“, – pasakojo L.Čerkaskaja.

Netrukus antra „Ekklesios“ valgykla atvers duris Naujojoje Vilnioje. Manoma, kad joje per dieną apsilankys apie 250 varguolių. „Įvertinus tai, kiek žmonių galime pasotinti, mokestis „Maisto bankui“ yra labai menkas“, – atkreipė dėmesį labdaros valgyklos steigėja.

Gausių šeimų asociacijos „Vilniaus šeimyna“ paramos gavėjų sąraše – apie 190 pavardžių. Kas dvi savaites vargingai gyvenančios šeimos gauna 20 kg paramą maisto produktais. „Vilniaus šeimyna“ neorganizuoja centralizuoto maitinimo, maistą ji dalija paketais.

„Papasakojus apie įvedamą paramos maistu tvarkymo mokestį, šeimos visai neišsigando. Paskaičiavome, kad per mėnesį šeimai parama kainuos apie 3-5 litus. Ši suma žmones tenkina. Mes visada akcentavome, kad negali viskas būti nemokama. Nors minimaliai sumokėjęs žmogus visai kitaip vertina paramą. Be to, šeimas remiame kas antrą savaitę tam, kad jos neįprastų viską gauti veltui, neužsiciklintų vien ant paramos. Tokia mūsų politika“, – kalbėjo Gausių šeimų asociacijos vadovė Angelė Kostogrizienė.

Už 1 kg paramos maistu sutvarkymą ir perdavimą socialinės organizacijos nuo spalio 1 d. mokės 14 ct mokesčio. Kas mėnesį iš „Maisto banko“ gauna vidutiniškai 500 kg paramos maistu, ji mokės 70 litų dydžio paramos maistu tvarkymo mokestį. Organizacijos mokestį galės mokėti kas mėnesį arba avansu, atsižvelgiant į per praeitą pusmetį gautos paramos kiekį.

„Kokiu būdu rinks lėšas šiam mokesčiui, organizacijos sprendžia savarankiškai. Vienos stato aukų dėžutes, kitos susitaria su paramos gavėjais, trečios galbūt ieško vidinių resursų. Kai kurios organizacijos išsigrynino savo veiklą ir nusprendė, kad paramos maistu neteiks visai“, – aiškino D.Žebrauskaitė.

Paramos maistu tvarkymo mokestis bus taikomas paramai maistu, atiduodamai iš „Maisto banko“ sandėlių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, išskyrus maisto produktus, dalinamus pagal „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims“ programą, taip pat „Maisto banko“ akcijos metu prekybos centruose paaukotus maisto produktus.

Mokesčio prireikė dėl to, kad rėmėjų skiriama finansinė parama nespėja paskui augančias paramos maistu organizavimo sąnaudas: pabrango degalai, baiminamasi naujo elektros ir šildymo kainų šuolio. Be to, Europos maisto bankų atstovai prakalbo apie kitąmet gresiančią „maisto krizę“. Ji gali kilti Europos Teisingumo teismo sprendimu 85 proc. sumažinus ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą. Pagal ją dabar vargingai gyvenantys asmenys kas du mėnesius gauna apie 8 kg kruopų, miltų, dribsnių, makaronų ir kondensuoto pieno.

2012-2013 m. varguoliai tenkinsis tik dukart per metus teikiamais pyrago mišinio, trapučių ir kondensuoto pieno, kurių bendras svoris sieks vos 2 kg.

„Drastiškai sumažėjus paramai maistu, turime tam ruoštis iš anksto ir mobilizuoti pajėgas. Veikti reikia jau dabar“, – tikino D.Žebrauskaitė.

Šiuo metu visoje Lietuvoje yra apie 460 tūkst. paramos maistu gavėjų. Manoma, kad žiemą šis skaičius išaugs iki pusės milijono. Vilniuje paramą maisto produktais gauna apie 28 tūkst. žmonių.


Šiame straipsnyje: Maisto bankas

NAUJAUSI KOMENTARAI

.betvarkė

.betvarkė portretas
Iveskit mokestį seimo nariam už jų išdaigas,o ne maisto produktams.

hm

hm portretas
TIK Broliams ir Seserims Kristuje: youtube: /watch?v=eTyp3WE-zAs (Tiesiog atsidarykit YouTube ir paieškoj surašykit "youtube: /watch?v=eTyp3WE-zAs").

as

as portretas
seimas tegu maziau vage ir maisto banko kolektyvas tegu nepardavineja surinkto maisto tai faktai akis bado zmones duoda nemokamai ojie pardavija ir patysi imasi mazai gauna tie kuriem tikrai yra reikalingi paskuij duoda su kirmelem kruopas koncervus nuo caro laiku supuvusius ir giresi koki mes dosnus su selpem
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių