„Lisco Gloria“ nelaimė: draudikai jau reguliuoja klientų žalas

„ERGO Lietuva“ pirmadienį iki pietų gavo 8, o „Lietuvos draudimas“ - 12 klientų pranešimus dėl „Lisco Gloria“ kelte gaisro metu patirtų žalų.

"ERGO Lietuva" rezervavo 0,5 mln. litų

Preliminariais paskaičiavimais vien už krovinius jų savininkams draudimo bendrovė "ERGO Lietuva" būsimiems mokėjimams rezervavo apie 500 tūkst. litų. Dar apie 300 tūkst. litų žalą patyrė du vilkikų savininkai.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičius teigia, kad iki šiol dar nėra aiškūs žalų mastai, nes ne visų prarastų krovinių bei transporto priemonių vertės yra žinomos.

„Sunku prognozuoti, kokie bus mūsų bendrovėje apsidraudusių ir keltu plaukusių žmonių bei įmonių, kurių turtas sudegė, nuostoliai, nes dar ne visi klientai kreipėsi į mus. Tikėtina, kad žalų suma visose draudimo rūšyse gali siekti ir kelis milijonus litų“, – teigia T.Nenartavičius.

Pasak T. Nenartavičiaus šio įvykio žalų reguliavimui bus skiriamas ypatingas dėmesys.

„Žalas stengiamės reguliuoti operatyviai, kad klientai kuo greičiau gautų draudimo išmokas ir pamirštų nemalonius įvykius. Bet kokia draudimo rūšimi apsidraudę klientai apie patirtus nuostolius gali pranešti bendru numeriu 1887 bet kuriuo paros metu“, – teigia draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento vadovas.

Pasak draudimo eksperto, mažiausiai rūpesčių patirs bendrovės, tinkamai sudariusios tiesiogines – vežamų krovinių ir transporto priemonių – draudimo sutartis su patikimomis draudimo įmonėmis. Jeigu krovinio siuntėjas ar gavėjas pats sudarė krovinių draudimo sutartį, tai draudimo išmokos procedūra gan paprasta ir greita – žalos priežastis yra aiški, lieka nustatyti tik žalos mastą.

Tuo metu problemų gali kilti tiems krovinių savininkams, kurie žalos atlyginimo už krovinį reikalaus iš vežėjo. Vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį tokiomis aplinkybėmis yra ginčytina, nes žala kroviniui padaryta tokiomis aplinkybėmis, kurių vežėjas išvengti negalėjo.

Taip pat didesnių bėdų patirs vežėjai, kurių transporto priemonės nebuvo apdraustos KASKO draudimu. Kaip rodo praktika, žalos išieškojimas iš trečiųjų asmenų nėra paprasta procedūra, tam reikia ir teisinių žinių, ir laiko. Kita vertus vežėjo jūra atsakomybė taip pat ribota, todėl pilno žalos atlyginimo galima ir nesulaukti. Bet kokiu atveju nuostolių atlyginimo ir išieškojimo grandinė yra paini ir sudėtinga, todėl be draudikų pagalbos tokių nelaimių atvejų praktiškai neapseinama.

"Lietuvos draudimas" rezervavo per milijoną litų

Kompanijos „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas tvirtino, jog iki pirmadienio 14 val. bendrovės Žalų skambučių centras buvo užregistravęs 12 įvykių, susijusių su kelte kilusiu gaisru. Rezervuota suma – 1,1 mln. litų.

„Visos transporto priemonės buvo draustos KASKO draudimu. Kadangi įvykio aplinkybės aiškios, nuostolio dydis taip pat – jau buvo priimtas sprendimas padengti nuostolius. Išmokos KASKO klientų sąskaitas pasieks artimiausiu metu“, – pabrėžė direktorius.

Bendrovė „Lietuvos draudimas“ negavo nei vieno pranešimo dėl vežėjų civilinės atsakomybės draudimo CMR. Anot J.Kondrato, komentuoti, ar bus mokamas antžeminių vežėjų civilinės atsakomybės draudimas už sugadintą krovinį, kalbėti gerokai anksti.

„Pagal tarptautinę CMR koncesiją vežėjas neatsako už krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymą, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Juk jei nukristų meteoritas ir sugadintų krovinį, arba važiuojant vilkikui per tiltą šis sugriūtų vežėjas nebūtų atsakingas - jis to negalėjo numatyti ir išvengti ir dėl tokių atvejų pagal CMR konvenciją atsakomybė nekyla“, – teigė vadovas.

Anot jo, pagal civilinės atsakomybės draudimo rūšis draudikas moka, kai apdraustajam kyla juridinė atsakomybė prieš trečiuosius nukentėjusius asmenis, kitaip tariant, kai yra pagrindas draudimo išmokai.

„Dėl šio konkretaus atvejo tai tik spėliojimai, nes dar nėra aiškus gaisro kaltininkas, priežastys. Be to, tokio mąsto žalose neretai nebūna šimtaprocentinio aiškumo ir didelę įtaką sprendimams turi ekspertų išvados“, – teigė J.Kondratas.

Nuostoliai yra dalijami proporcingai visiems

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ draudimo istorijoje jau yra pasitaikęs atvejis, kuomet didelę žalą dėl gaisro ne sausumoje patyrė keli draudimo bendrovės klientai.

„Paprastai tokių žalų atveju būtinas draudimo bendrovių operatyvumas, jūrų teisės išmanymas, dideli finansiniai rezervai, ypač, kai vykdomi gelbėjimo darbai. Krovinių draudimas aktualus visais keliais – sausumos, oro, vandens, gabenamiems kroviniams, tačiau bene didžiausios sumos už gelbėjimo ir kitus darbus susidaro įvykus bendrajai avarijai (Bendroji avarija – nuostoliai, kai sąmoningai ir pagrįstai padaromos išlaidos arba aukojimai, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu vežami kroviniai) jūroje. Tokie atvejai finansiškai sudėtingi todėl, kad įvykus nelaimei krovinio savininkas ne tik gali netekti savo krovinio, tačiau yra priverstas padengti ir dalį laivo, krovinių gelbėjimo darbų išlaidų“, – teigia T. Nenartavičius. Ir šiuo atveju iš krovinių savininkų ar vežėjų gali būti pareikalauta pateikti bendrosios avarijos garantijas ar mokestinius depozitus. Tai didelės sumos, kurios skiriamos žmonių ir turto gelbėjimui.

Po laivo avarijos nuostoliai yra dalijami proporcingai visiems gabentų krovinių ir laivo savininkams. Kuo didesnė gabento krovinio vertė, tuo didesnę gelbėjimo darbų išlaidų dalį teks padengti. Tačiau jei krovinio išgelbėti nepavyko, išlaidos už laivo gelbėjimo darbus bus mažesnės.

Tūkstantinės sumos reikalingos ir samdant advokatus, nepriklausomus ekspertus, kurie reikalingi, kad bylos svarstyme būtų geriausiai atstovaujama krovinio savininko interesams. Visus šiuos darbus ir išlaidas iš apsidraudusio krovinio savininko perima draudikas.


Šiame straipsnyje: Lisco GloriaDFDS Lisco

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uosto planuose – ir naujas kruizinis terminalas
    Uosto planuose – ir naujas kruizinis terminalas

    Pastaraisiais metais kruizinius laivus sunkiai besutalpinantis Klaipėdos uostas planuoja naują krantinę kruiziniams laineriams. Tendencijos šiame segmente aiškios – laivai didėja, daugėja jūrų turistų. ...

    5
  • Kultūrai reikės dešimčių milijonų
    Kultūrai reikės dešimčių milijonų

    Miesto kultūros ilgalaikės strategijos priemonių planui įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų per 60 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų numatyta išleisti naujiems objektams įkurti. ...

    3
  • Klaipėdiečiai nori švenčių
    Klaipėdiečiai nori švenčių

    Kultūros sostinės kadencija Klaipėdai artėja prie pabaigos. Didžioji dalis suplanuotų renginių jau įvyko. Ruduo į uostamiestį atnešė ramybę. Vienintelis masinis renginys, dar laukiantis klaipėdiečių, – kalėdinės eglutės įžiebim...

    2
  • Medaus kainos nenudžiugins
    Medaus kainos nenudžiugins

    Pajūrio krašto bitininkai guodžiasi, jog šiemet medaus aruodai nedžiugina, o kitų metų pavasarį medaus kainos gali gerokai šoktelėti. ...

  • Padaugės vaikų teisių sergėtojų
    Padaugės vaikų teisių sergėtojų

    Valstybė stiprina vaikų teisių sergėtojų gretas. Siekiama, kad tokius specialistus prireikus būtų galima išsikviesti ir naktimis. Tad bus organizuojami budėjimai. ...

    3
  • Politikė vėl dirbs pozicijoje
    Politikė vėl dirbs pozicijoje

    Iš Klaipėdos miesto tarybos valdančiosios koalicijos metų pradžioje pasitraukusi Lilija Petraitienė vėl dirbs pozicijoje. Tai politikė kolegoms pranešė paskutinio posėdžio metu. ...

    11
  • Sveikatos sistemos užribyje
    Sveikatos sistemos užribyje

    Beveik 800 eurų, jei nėra jokių komplikacijų, tiek kainuoja gimdymas Lietuvos ligoninėse moterims, kurios ištekėjo už Lietuvos Respublikos piliečių ir turi čia laikiną leidimą gyventi. Socialiniuose tinkluose kilo audringi ginčai dėl itin ...

    6
  • Nori Europos jaunimo sostinės titulo
    Nori Europos jaunimo sostinės titulo

    Klaipėda sieks tapti Europos jaunimo sostine 2020 metais. Tikimasi, kad tai padės ugdyti ir išlaikyti mieste jaunuosius talentus. Tačiau yra ir abejojančių tokių titulų nauda. ...

    4
  • Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas
    Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas

    Septyniose uostamiesčio progimnazijose ir gimnazijose bus įrengtos modernios ugdymo erdvės. Vienose numatoma atnaujinti sporto sales, kitose bibliotekas-skaityklas. ...

    2
  • Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“
    Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“

    Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau reprezentuoti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui &scaro...

    8
Daugiau straipsnių