Lietuvos tūkstantmetis su sovietiniu prieskoniu

Naujos Lukiškių aikštės tūkstantmečio renginiams neturėsime. Tokios išvados peršasi komisijos nariams, vertinantiems septynių architektų pateiktus aikštės projektus.

Nespėja pasirengti šventėms

Vakar Lukiškių aikštės projektų vertinimo komisija apgailestaudama priėmė sprendimą, jog konkurso antrasis etapas, kuomet paaiškės vienintelis nugalėtojas, baigsis tik kitų metų vasario-kovo mėnesiais.

Iki 2009 metų vasario 2 dienos visi konkurse dalyvaujantys architektai privalo patobulinti projektus, juos detalizuoti bei savivaldybei pristatyti aikštės maketus. Pastarieji turi būti tikslios būsimosios aikštės mini kopijos. Jas ketinama eksponuoti savivaldybėje vasario 16-osios proga.

Vertinimo komisijos pirmininko pavaduotoja Beatričė Raguotienė pripažino, kad, pavasarį išrinkus nugalėtoją, vargu ar pavyks per pusmetį Lukiškių aikštę rekonstruoti. Reiškia, turėti dar vieną modernų sostinės traukos centrą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus ir „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginiams neįmanoma. Šias ypatingas šventes teks sutikti šalia sovietinės aikštės, tik be Lenino paminklo.

Projektai nesužavėjo komisijos

Projektas titaniškas: reikia ne tik skoningai įkomponuoti aikštę į ją supančią rajono architektūrą, pastatydinti paminklą visiems laisvės gynėjams, bet kartu po aikšte įrengti ir automobilių stovėjimo aikštelę, sanitarinius mazgus, kitas patalpas.

Tačiau apie statybas kalbėti dar anksti. Šiuo metu savivaldybė vilniečių teismui pateikusi tik 7 Lukiškių aikštės vizijas, kurios komisijos narių kol kas nedžiugina. Dalyviams duoti 4 mėnesiai meno kūrinius patobulinti. 

„Kol kas neradau nė vieno projekto, prie kurio priėjusi aiktelčiau ir sakyčiau, va, čia tikrai ta Lukiškių aikštė, kokią aš norėčiau išvysti. Atrinkome septynis projektus, bet jie nėra iki galo užbaigti, yra dar kur temptis, konkretizuoti. Todėl trumpai pateikėme sutartyse, ką reikia kiekvienam dalyviui padaryti“, - atskleidė B.Raguotienė.

Daugėja užduočių dalyviams

Komisijai pirmininkaujantis Vilniaus meras Juozas Imbrasas atskleidė, kad šalia pastabų kiekvienam projekto autoriui asmeniškai, dar pateiktos ir istoriko dr. Romo Batūros pastabos. Išanalizavęs pateiktus konkursui paminklo „Laisvei“ projektus istorikas pasigedo kovų už nepriklausomybę atspindžio. Jis norėtų kad monumentas įprasmintų visus Lietuvos okupacijos etapus, šalia būtų įrengtas kapas nežinomam kariui bei aikštėje rusentų amžinoji liepsna. Mero nuomone, šitos pastabos vertos dėmesio, tačiau dalyviams nėra privalomos.

„Aš ne menininkas, ne architektas“, - nenorėjo projektų asmeniškai vertinti meras. – „Galiu pasakyti tik tiek, kad vyresnio amžiaus visuomenės dalis norėtų matyti atspindžius kovų už nepriklausomybę etapus, okupacijos metus, norėtų aikštėje rimties. Kitiems reikia šviesos, būtent taip jie įsivaizduoja laisvę. Kaip konkurso dalyviai suderins šitas nuomones – bus matyti“, - neskubėjo išvadų žerti J.Imbrasas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių