- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kultūros sostinės titulą 2013 metais iš Anykščių perimsianti Palanga žada per 100 renginių, tarp jų - naują kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo klasikinės muzikos festivalį. Taip pat žadama pastatyti stelą grafams Tiškevičiams, kurie XIX amžiuje pavertė Palangos gyvenvietę kurortu.
Kitąmet 760 metų sukaktį minėsianti Palanga po Lietuvos kultūros sostinės „skėčiu“ žada sutalpinti per 60 koncertų, daugiau nei 40 parodų, penkis festivalius, kelias miesto šventes.
„Mūsų projektas, kuris laimėjo kultūros sostinės vardą, buvo orientuotas į Palangos specifiką - per parko prizmę, per istoriją, gamtos unikalumą, tai siejant su menais - muzika, vaizduojamaisiais menais, teatru“, - BNS pasakojo Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.
„Tuo požiūriu buvo ir komplektuojama visa programa. Kai tą programą laikas pakoregavo, palikome tik esminius, ryškiausius sumanymus ir po projekto gaubtu pritraukėme visus mūsų tradicinius renginius, artėjančias reikšmingas datas“, - sakė jis.
Pirmasis didesnis renginys - „Kultūros diena“ - numatomas balandžio 15 dieną. Dauguma kitų renginių vyks nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15-osios.
Vasarą žadami ir nauji renginiai - M.K.Čiurlionio muzikos festivalis, „Kultūros naktis prie Baltijos“ su opera „Birutė“, taip pat tradicinis klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“. Į Kultūros sostinės programą šiemet įtraukti ir tokie tradiciniai renginiai kaip „Palangos stintos“, Kurorto, Palangos stalo šventės.
Antano Mončio namuose-muziejuje vyks tarptautinis meno festivalis „Antano Mončio dienos“, taip pat numatoma nemažai fotografijos parodų. Be to, žadama išleisti proginį medalį, pastatyti stelą grafams Tiškevičiams. Tikimasi, kad šiais šventiniais metais bus baigtas ir visuomenei perduotas kurorto simbolis Kurhauzas.
„Turime didelę viltį, kad jau rudenį miestui pavyks pabaigti tvarkyti Kurhauzą, ir bus gražus simbolinis miesto simbolio perdavimo kultūrinėms reikmėms aktas“, - teigė V.Rekašius.
Valstybė Kultūros sostinės renginiams Palangoje skyrė triskart mažesnę sumą nei buvo numatyta skirti projektui - 100 tūkst. litų. Pasak V.Rekačiaus, dar maždaug 600 tūkst. litų ketina duoti kurorto savivaldybė. Prie kai kurių renginių finansiškai prisidės juos rengiančios institucijos, pavyzdžiui, Nacionalinė filharmonija.
Pirmą kartą 1253 metais paminėta Palangos gyvenvietė tais laikais buvo prekybos centras, o XIX amžiuje ėmė garsėti kaip pajūrio vasarvietė.
Nuo XVIII amžiaus pabaigos Palangos pajūriu susidomėjo grafai Tiškevičiai. Palangos kurorto atsiradimas siejamas su Juozapu Tiškevičiumi. Jis 1880 metais pastatė pirmąjį viešbutį, pavadintą Kurhauzu, kelias vilas, vasaros teatrą, įrengė maudyklas, 1888 metais pastatė prieplauką su Palangos simboliu tapusiu jūros tiltu.
Iš Palangos į Liepoją grafo garlaivis „Feniksas“ plukdė plytas ir žemės ūkio produkciją, o iš Liepojos – vasarotojus ir maisto produktus. Tuomet į Palangą poilsiauti atvykdavo nemažai rusų.
Po J.Tiškevičiaus mirties Palangą paveldėjęs jo sūnus Feliksas Tiškevičius pastatė naujus dvaro rūmus su angliško stiliaus parku. Tiškevičių rezidenciją Palangoje sukūrė du žymūs Europos architektai: rūmus – vokietis Franzas Heinrichas Schwechtenas (Francas Heinrichas Švechtenas), parką – prancūzas Edouardas Francois Andre (Eduardas Fransua Andrė).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų6
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo5
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas14
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...