Lietuvos kariai rinksis į paradą

Sekmadienį sukanka 90 metų, kai buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. Šia proga sostinėje vyks iškilminga karių rikiuotė ir paradas.

1918 m. lapkričio 23 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, pagal kurį buvo įkurta Apsaugos Taryba ir pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos, tad ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo diena.

Minėdama jubiliejų Lietuvos kariuomenė šiais metais įvairiuose šalies miestuose surengs šventinius kariuomenės dienos minėjimus. Bus laikomos mišios, pagerbtas žuvusių Lietuvos karių atminimas, vyks iškilmingos rikiuotės, konkursai, karinių orkestrų pasirodymai, bus atidaromos parodos, kariniuose daliniuose vyks atvirų durų dienos, karius ir miestelėnus su švente pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO greitojo reagavimo Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančio JAV Karinių oro pajėgų kontingento naikintuvai.

Vilniuje sekmadienio, lapkričio 23 d., vidurdienį Katedros aikštėje daugiau nei 800 karių iš visų Lietuvos kariuomenės dalinių dalyvaus iškilmingoje rikiuotėje ir parade Gedimino prospekte. Paradui vadovaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas. Paradą priims vyriausiasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Iškilmingoje rikiuotėje daliniai stovės su kovinėmis vėliavomis. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai rikiuotėje pagerbs ir parade neš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kovotojų - partizanų vėliavas.

Vėliava kariams yra garbės, vienybės ir pergalės simbolis, kuris šimtus metų vedė juos į mūšį. Mūšio lauke vėliavos valdydavo daugiatūkstantines kariuomenes. Istorinėse kronikose svarbiausia mūšio statistika - tai ne nukauti priešininkai, o užgrobtos jų vėliavos.

Iškilmingos rikiuotės metu Garbės sargybos kuopos kariai iššaus tris stilizuotas salves - Laisvei ir Nepriklausomybei, Lietuvai Tėvynei ir Lietuvos kariuomenei. Karių rikiuotė tylos minute pagerbs visus už Tėvynę padėjusius galvas. Pagarbą žuvusiems tarnybos draugams kariai atiduos visoje Lietuvoje ant žuvusiųjų kapų uždegdami žvakutes.

Vėliau Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo rūmų.

Savaitgalį susirinkusiuosius skrydžiu su švente pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančio JAV Karinių oro pajėgų kontingento naikintuvai.  

Pirmasis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Vilniuje Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika - pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo Karo laivyno būrys. Paraduose dalyvaudavo ir kovinė technika - šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės sistemos, žvalgų motociklai.

Kariniai paradai pradėti rengti labai seniai - jau Romos Imperijos laikais kariai kovėsi darniose rikiuotėse. Kovos rikiuotės ilgą laiką buvo efektyvus kovos būdas. Šiai laikais rikiuotės ir paradai - tai karinės ceremonijos, kuriomis kariai pagerbia ginklo brolius, vadus ir savo šalies piliečius. Lietuvoje tiek tarpukario laikais, tiek  šiandien paradus priima vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas - Respublikos Prezidentas.


Šiame straipsnyje: karyskariuomenė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių