Lietuvoje užstatas įtariamajam nužudymu - nebent tolima ateitis

Gal tik po 30 metų Lietuvos teismuose bus galima svarstyti, ar įtariamajam nužudymu galima skirti ne suėmimą, o užstatą, sako Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Zigmas Pocius.

Jo teigimu, tai susiję su visuomenės mentalitetu.

„Tas realu po kokių 30 metų (...) Atsiminkite, kokioje mes visuomenėje gyvename. Teisėjas nėra bejausmis erodas. Galbūt avansu duodamos kardomosios priemonės, bet nusikaltimus ištirti irgi reikia. Kalbame apie suimtuosius, bet yra ir kita pusė - nukentėjusieji“, - ketvirtadienį per diskusiją Seime sakė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Z.Pocius.

Jis reagavo į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko Leono Virginijaus Papirčio klausimą, kada Lietuvoje, kaip šiuo metu Pietų Afrikos Respublikoje, teisme bus keliamas klausimas, ar suimti, ar paleisti už užstatą įtariamąjį žmogžudyste.

„Nelabai įsivaizduoju, kai dabar žiūriu per televiziją, žinome, kokie įvykiai vyko Pietų Afrikos Respublikoje, kaip šaudė, kad mūsų valstybėje būtų keliamas klausimas, ar suimti, ar paleisti už užstatą“, - sakė L.V.Papirtis.

Jo teigimu, kardomosios priemonės skyrimas daug priklauso nuo teisėjo suvokimo, supratimo ir valstybėje esančios teisminės politikos.

Ketvirtadienį Seime surengta diskusija, ar pagrįstai taip dažnai prašoma skirti ir skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė, kad suėmimų skaičių galėtų sumažinti jau parengtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriose numatyta nauja kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.

„Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Probacijos įstatymas, ten atsirado nauja priemonė – intensyvi priežiūra, kai asmeniui, kuris lygtinai paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos, uždedama tam tikra techninė priemonė ant kojos. Tai leidžia nustatyti, ar jis yra namuose, kai ten turi būti. Tokią pat priemonę siūloma nustatyti, kaip kardomąją priemonę ikiteisminiame procese. Taikant tokią priemonę bus galimybė nebūtinai taikyti suėmimą“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Kardomųjų priemonių skyrimo Lietuvoje praktiką studijavęs Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius tvirtino pastebėjęs „keistą teismų entuziazmą skiriant suėmimą“ - šios kardomosios priemonės prašoma gana dažnai, ir ji beveik visais atvejais skiriama.

Jo duomenimis, 2007-2011 metais suėmimų skirta vidutiniškai 1815 suėmimų per metus. Tuo metu kitos teismo skiriamos asmens laisvę ar teisę į nuosavybę varžančios kardomosios priemonės – namų areštas ir užstatas – galinčios pakeisti suėmimą, tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai per metus skirtos atitinkamai 69 ir 106 kartus. Tiesa, populiariausia skiriama kardomoji priemonė yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pernai ji pritaikyta apie 15 tūkst. kartų.

Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjo Renaldo Žekonio teigimu, praėjusiais metais iš viso pritaikytos 22 tūkst. kardomųjų priemonių. Iš jų - 1 865 arba 8,4 proc. sudarė suėmimai.