Lietuvišką kiną gaivins mokesčių lengvatomis

Penktadienį Seime diskusijoje apie Lietuvos kino politiką ir jos plėtrą Lietuvoje buvo svarstoma, kaip atgaivinti apmirusią kino industriją.

Diskusijoje dalyvavęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad kinas – ypač svarbi šalies kultūros dalis. Užsienio šalyse audiovizualinio meno kūrimu rūpinasi už tai atsakingi ministrai. Lietuva kol kas to sau leisti negali, bet kino verslą galima mėginti aktyvinti kitais veiksmais. „Kino aktorius, tai nėra teatro aktorius. Kino industrijai reikia atskiro dėmesio“, - kino specifiką aiškino A.Gelūnas.

Reikalingas Lietuvos kino institutas

Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas prasitarė apie kinui skirtos institucijos kūrimą. „Turime mažiausią finansavimą visoje Europoje. Gal tai ir mentaliteto klausimas, bet turime pradėti veikti. Laikas steigti Kino institutą ir rinkti lėšas Lietuvos kinui. Valstybė turi ženkliai didinti paramą“.

J.Dautartas pasakojo, kad pokalbiai su režisieriais atskleidė, kad Lietuvos kino potencialas leistų kasmet sukurti bent tris stiprius filmus. Tam reikėtų apie dešimt milijonų litų.

„Privatus kapitalas taip pat turi suprasti, kad kinas naudingas ir nacionaline, ir finansine prasme. Finansavimui užtikrinti reikalinga atskira institucija“, - Kino instituto idėją bandė ginti J.Dautartas.

Seimo narys palinkėjo kino kūrėjų bendrijoms nesiskirstyti į atskiras lobistines grupes, o susitelkti ir dirbti kartu. „Meno kūrėjai turėtų apjungti jėgas. Lietuva turi potencialo ir yra pasiruošusi“, - teigė J.Dautartas.

Gręšis į užsienio patirtį

Apskritojo stalo diskusijoje kalbėta, kad Lietuva kino versle dviračio neišras, todėl reikia žvalgytis į kitų šalių kino pramones. Iš Kroatijos atvykusi prodiuserė Tatjana Acimovic pristatė savo šalies kino audiovizualinio centro veiklą ir reikalingus įstatymų pakeitimus, kurie skatintų nacionalinio kino kūrimą.

Kino industrijos atstovė paminėjo būtinybę, kad į šalį įsileidžiant užsienio prodiuserius, privalu, jog jie bendradarbiautų su vietiniais kino kūrėjais. Tai padeda išnaudoti vietos kino šaltinius ir vystyti šalies kino kūrėjų specializaciją. Viešnia iš Kroatijos akcentavo, kodėl būtina investuoti į nacionalinį kiną: „Vizualinė produkcija auga ir taps vis svarbesnė bei darys vis didesnę įtaką pasaulyje. Todėl privalu rinkti kuo daugiau lėšų kinui. Europoje kiekvieno kinui išleisto euro multiplikatorius yra 1,5-3 tiesioginėm ir netiesioginėm išlaidoms“.

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Ramūnas Škikas pristatymą apie planus gaivinti Lietuvos kino industriją pradėjo neigiama informacija apie Lietuvos kino verslo padėtį. "Kino paslaugų eksportas 2006 metais buvo daug didesnis. Iškrentame iš konkurencijos, nes kitos šalys ir įsiveda lengvatas bei skatinimo mechanizmus kino investicijoms pritraukti. Lietuvos konkurentų vis daugėja, stiprėja ir kaimyninė Latvija“, - pasakojo R.Škikas.

Kino verslo atstovas pasakojo, kad privaloma skatinti kino paslaugų eksportą. Šiam tikslui pasiekti bus siūloma pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie suteiktų mokesčių lengvatas į kiną investuojantiems juridiniams asmenims. „Tai nebūtų išskirtinės sąlygos, bet konkurencijos išlaikymas su kitomis šalimis“, - kalbėjo R.Škikas. Gerinant kino industriją Lietuvoje bus bandoma naudotis Vengrijoje galiojančiu mokesčių lengvatų modeliu.


Šiame straipsnyje: kinaskinas Lietuvoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių