Lenkų maldininkus į Vilnių atvedė istorija

Iki Aušros vartų Vilniuje antradienį susirikiavę į ilgą giedančią koloną atėjo maždaug šimtas maldininkų iš Lenkijos. Į Lietuvą jie nusprendė atkeliauti dėl vis dar jaučiamų istorinių ryšių.

"Iš Balstogės į Vilnių einame apie 300 km. Kodėl į Vilnių? Nes tai istorinė vieta. Kadaise, kai Lietuva ir Lenkija dar buvo Abiejų Tautų Respublika  keliaudavome su lietuviais iki Aušros vartų. Dabar taip pat keliaujame po pasaulį – į Lurdą, Lvovą ir įvairias kitas šventyklas. Taip garbiname švenčiausiąją motiną. O kadangi su Lietuva jaučiamės susieti ypatingais, istoriniais ryšiais, nusprendėme aplankyti ir Aušros vartų Dievo motiną", – pasakojo tėvas Rafalas Klimas, pranciškonas, dirbantis Žešovo mergelės Marijos šventykloje.

Keliaudamas su maldininkais tėvas R.Klimas ne tik ieško tikėjimo tiesų, bet ir domisi istorija. "Visada mėgau istoriją ir ieškojau joje teigiamų aspektų. Tokių, kurie kažkuo praturtina. Deja, dabar visi mato tik negatyvius dalykus, visokias blogybes, karus, žudynes, politinius siaubo filmus. Bet pasaulyje yra ir daug gražių dalykų, nuostabių žmonių. Būtent to ir reikia ieškoti, nes blogis žmones gąsdina, o gėris nuramina ir suteikia sparnus", – šypsodamasis kalbėjo jis.

Pasak vienuolio iš Lenkijos, Aušros vartus lenkams artimais padarė poetas Adomas Mickevičius, kuris šią vietą aprašė savo kūrinyje „Ponas Tadas“. "Nuo A.Mickevičiaus laikų piligrimų kelias visada eidavo nuo Jasnogoros iki Aušros vartų ir atgal. Šie du taškai žemėlapyje visada jungė mūsų tautas. Net pats Jogaila ne kartą keliavo į Jasnogorą. O karalienė Jadvyga –  į Aušros vartus.

Šiose vietose yra didžiulis dvasinis palikimas, o ten kur yra stiprus tikėjimas, žmogus gali save praturtinti. Ir nesvarbu, ar tai vyksta Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Prancūzijoje ar dar kur nors. Visur ten, kur žmonės keliais išmindo takus ir meldžiasi, Dievo malonė veikia ypatingai. Dalelę šios malonės norime išsinešti su savimi, – kalbėjo R.Klimas, pakviesdamas prie jų prisijungti žmones iš Lietuvos ir Baltarusijos. –  Juk visi priklausome tai pačiai Kristaus bažnyčiai, esame viena šeima. O Marija yra bažnyčios, o kartu ir visų mūsų motina".