Lenkams įdomesni kinai negu lietuviai

Profesoriai iš Varšuvos Kaune surengtoje konferencijoje pripažino, kad Lenkijoje labiau domimasi Kinijos reikalais negu kaimyninės Lietuvos įvykiais. Tačiau esą lenkai ir lietuviai viešai, o kartais slapta bendradarbiauja tarptautinėje arenoje.

Ar lenkams mes įdomūs?

Istorikų konferencijoje VDU viešėję akademikai iš Varšuvos konstatavo: Lenkijos spaudoje apie įvykius Lietuvoje rašoma palyginti nedaug, o jeigu ir rašoma, tai dažniausiai iš blogosios pusės. Esą lenkams kur kas įdomesnės naujienos apie Kiniją.

„Visi laikraščiai rašo apie kinus ir Kinijos vidaus reikalus, - viešėdamas Kaune pareiškė profesorius iš Varšuvos Jan Malickis. - Apie Lietuvą sužinome tik kokių problemų ji nemoka spręsti ir su kokiais sunkumais susiduria“.

Esą iš dalies todėl lenkai ne visuomet supranta lietuvius, be to, šalis skiria skirtingi mentalitetai. Profesoriaus nuomone, lietuviai turėtų didžiuotis savuoju tautiškumu - beveik visi lietuviai kalba gimtąja kalba. Jis pasiguodė, kad Lenkijos išeiviai JAV, kurių bendruomenę sudaro apie 10 mln. lenkų, valstijose nutautėjo ir lenkiškai bekalba vos 1 mln. lenkų.

Gdansko profesorius, teisės istorikas Dariusz Szpoperis, kuris taip pat mano, jog apie Lietuvos reikalus Lenkijoje rašoma per mažai, įsitikinęs, kad Lietuvos ir Lenkijos piliečiai turėtų labiau vieni kitais domėtis. Vienas iš būdų sužadinti susidomėjimą - atgaivinti ir priartinti LDK paveldą, kuriuo šiandien galima didžiuotis.

Kartais bendradarbiauja slapta

Diplomatai prasitarė, kad Lenkiją ir Lietuvą sieja glaudūs ryšiai ir šalys viešai arba slapta bendradarbiauja tarptautinėje arenoje. Vienas iš tokių susitikimų, kuriuose derinami interesai, netrukus vyks Druskininkuose. Lietuvos kurorte bus surengtas abiejų valstybių atstovų susitikimas, kuriame jie diskutuos apie NATO ir ES plėtrą.

Ketvirtadienio popietę Vytauto Didžiojo universitete surengtoje konferencijoje „Ar LDK palikimas padeda spręsti nūdienos problemas?“ istorikai bei diplomatai iš Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos sutarė, kad LDK palikimas yra didis lobis, kurio nevalia palikti užmarštyje.

 Profesorius D.Szpoperis įsitikinęs, kad LDK paveldą galima priartinti įvairiais lygmenimis. Esą tuo ypač rūpinasi akademinė bendruomenė. Pavyzdžiui, į Varšuvą skaityti paskaitų kviečiami dėstytojai iš Lietuvos. Be to, istoriją studijuojantys lenkai klauso kurso apie LDK laikotarpį, o kai kurie jaunieji akademikai pasineria į gilesnes Abiejų Tautų istorines studijas.

Įsteigė LDK institutą

VDU surengta konferencija apie LDK palikimą buvo pirmasis oficialus tądien universitete įkurto LDK instituto renginys. Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos akademikus sujungusio instituto tikslas - reklamuoti LDK kaip pirmosios demokratijos ir ES pirmtakės idėją pasaulyje, tyrinėti LDK laikotarpį ir leisti knygas.

„Toje demokratiškoje valstybėje gyveno daugybė tautų, kurias gaubė tolerancijos, sugyvenimo tradicijos ir vertybės“, - sakė LDK instituto direktorius, VDU docentas Rūstis Kamuntavičius.

Esą idėja kurti tokį institutą gimė VDU mokslininkams, pirmiausia profesoriui Egidijui Aleksandravičiui, bendradarbiaujant su kaimyninių valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojais.

„Visiems aišku, kad reikia garsinti LDK vertybes, nepamiršti tokių žmonių kaip Konstancija Skirmuntaitė, Česlovas Milošas, - vardijo R.Kamuntavičius. - Jie buvo paskutiniai LDK piliečiai, kurie nors ir kalbėjo lenkiškai, širdyje buvo Lietuvos piliečiai“.


Šiame straipsnyje: VDU

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių