Lėlių teatro šventė – su šypsenomis ir ašaromis

„Šypsokitės! Fotografuoju!“, – vienas per kitą ragino mamos ir tėčiai, norintys įamžinti savo mažuosius tarp klounų, pelyčių, princesių, „Cicino“ ir „Marijono“.

Tradicinėje Lėlių teatro sezono atidarymo šventėje sekmadienio vidurdienį „Į pasakų šalį – su fotoaparatu“ šypsojosi ir pačios lėlės, ir tėveliai, ir rudeniškame danguje besiridinėjanti saulė.

Tik kai kurie vaikučiai tampė lūpą, pabūgę lėlių dydžio, ryškiai dažytų jų skruostų ar tiesiog nesitikėję atsidurti taip arti personažų, kuriuos galbūt kažkada matė iš toli – scenoje. „Nebijok, klounas geras, jis nieko blogo nedaro“, – ramindama ašarojantį sūnelį aiškino mama. Vis tik norinčių bent trumpam pabūti pasakoje buvo daugiau negu išsigandusiųjų.

Pasakų miesto pilies bokštai, prabangus karališkas krėslas ir katinėlis žydromis akimis kvietė prisėsti, prisiglausti , nusišypsoti net jeigu ir niekas nefotografuoja. Ne kartą Lėlių teatre pabuvojusiems vaikams nesunkai sekėsi atspėti, kokių pasakų personažai sukiojasi aplink.

Pintinė obuolių šalia fėjos iš pasakos taip pat rodės esanti stebuklinga, nes vaikų rankelės tik ir tiesėsi pasivaišinti kokiu raudonskruosčiu.

Kauno valstybinio lėlių teatro vadovas Sigitas Klibavičius džiaugėsi, kad lėles atgaivinti ir pasaką kurti padėjo teatro aktoriai ir jų vaikai, savanoriai studentai ir gimnazistai.


Šiame straipsnyje: Lėlių teatras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių