Ledų sangrūdos Neryje pajudėjo, sprogdinti turbūt nereikės (papildyta)

Pirmadienio naktį staigiai patvinusi Neris be namų paliko gausybę šeimų. Hidrologai pranešė, kad apie 10 val. ledų sangrūda ties Kleboniškiu pajudėjo.

Judėti sutrukdė sala

Šiltas oras ir smarkus lietus naktį sparčiai pradėjo tirpdyti ant Neries per žiemą susidariusį ledo sluoksnį. „Apie 1 val. nakties Neris pradėjo nešti ledus. 6 val. ryto vandens lygis pradėjo kristi. Tačiau vandens įkaitais tapo Kleboniškio, Radikių, Salių gyventojai, nes upei ledus plukdyti trukdė ties Kleboniškiu esanti sala“, - aiškino Kauno hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas.

Pasak jo, upės vanduo negalėjo laisvai tekėti ir nešti lytis, todėl jis pasuko pakrantėse išsidėsčiusių gyvenviečių pusėn.

„Vandens lygis nuo ryto 4-5 valandos pakilo 3 metrais“, - ryte perspėjo R.Bučinskas.

Netrukus specialiosios tarnybos ir civilinės saugos specialistai pradėjo kalbėti apie būtinybę sprogdinti ledus.

Kol kas nesprogdina

„Kokius 3-4 kilometrų atstumu iki sangrūdos reikėtų sprogdinti, - aiškino specialistai. - Tiesiog reikėtų, kad žemiau sangrūdos ledų nebūtų, tuomet atsilaisvintų kelias vandeniui.“

Visgi priešpiet upės vanduo šiaip ne taip išjudino ledo lytis, susigrūdusias ties Kleboniškiu.

„J.Vitkaus inžinerijos bataliono specialistai ir bendrovė „Detonas“ pasirengę, jeigu tik reikės, sprogdinti ledą. Buvome vietoje, apžiūrėjome. Reikia tikėtis sprogmenų neprireiks“, - po pietų vylėsi Kauno savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Jo duomenimis, ledo lytys panerių gyventojams grėsmės kol kas nekelia. „Ledo gabalai gražiai gula, vanduo jų nekelia ir nestato, todėl reikia tikėtis visos lytys tiesiog gražiai ištirps“, - vylėsi specialistas.

Paskutinį kartą Kaune ledų sangrūdos buvo sprogdinamos 1996 metais.

„Prieš pagrindinius sprogdinimo darbus privalu būtų paleisti mažąjį sprogstamąjį užtaisą, kuris išbaidytų žuvis, taip kuo mažiau pakenkiant upės faunai“, - apie darbų eigą aiškino J.Griškevičius.

Kaune veikiančios bendrovės „Detonas“ specialistai, paskutinį kartą ledų sangrūdas sprogdinę prieš 14 metų, pasakojo, jog susprogdinti vieną kvadratinį metrą ledo kainuoja apie 80 centų.

„Tikrai negalėčiau pasakyti, kiek to ledo ant Neries buvo“, - sakė laikinai einantis bendrovės „Detonas“ direktorius pareigas Jonas Trukšnys.

Sprogdinimo technologija tokia: lede gręžiamos skylės, į jas į tam tikrą gylį įleidžiamas užtaisas.

„Sprogdinimo užtaisų paprastai būna keli. Pagal technologiją paskaičiuota, kaip reikia atbaidyti žuvis nuo sprogimo vietos“, - aiškino specialistas.

Po sprogimo ledų sangrūdai atlaisvinamas kelias, ir lytys pajuda.

Paskutinį kartą „Detonas“ ledus sprogdino 1996 metais Nemune, ties Prienais.

Hidroelektrinė pajėgi

Jis prisimena, kad 1997 metais Nemuno vanduo buvo pakilęs iki Vytauto bažnyčios slenksčio. „Tuomet buvo atidarytos trys pralaidos, dirbo keturios turbinos. Viena turbina išleidžia apytikriai 170 kubinius metrus per sekundę. Hidroelektrinės projektinės galimybės su atidarytom pralaidom yra apie 4 tūkst. kubinių metrų. 1997 metais buvo 3 tūkst. kubinių metrų per sekundę vandens“, - prisimena J.Griškevičius.

Hidrologas Ričardas Bučinskas tikino per 16 metų darbo Kaune nepamenąs tokio potvynio. „Teko matyti didžiulius potvynius Birštone, kai ledai virto per pylimą. Ten buvau kelias paras“, - prisimena pašnekovas.

Pasak hidrologo, potvynio metu Neris lyg pasidalijo į dvi dalis. „Po tiltu per Nerį vandens lygis buvo maždaug 1,5 metro žemesnis nei ties Kleboniškiu“, - pridūrė R.Bučinskas.

Budi tarnybos

Pasak J.Griškevičiaus, Šilainių ir Eigulių seniūnijose atidaryti pagalbos ruožai, į kuriuos bus atvežti evakuoti gyventojai. Be to, budi autobusai, jeigu reikės surinkti evakuotus gyventojus, sveikatos ir slaugos ligoninės taip pat pasiruošusios priimti kauniečius, kuriems prireiks pagalbos.

Policijos pareigūnai pasiruošę budėti ir pagelbėti kiek tik reikės, nes evakuotų gyventojų turtas liko neapsaugotas, o tuo irgi būtina pasirūpinti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas budi nuo nakties, kuomet prasidėjo potvynis. Nuslūgus potvyniui gyventojams labiausiai reikia jų pagalbos, nes reikės išpumpuoti visą vandenį, kuris susikaupęs gyvenamųjų namų rūsiuose.

„Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) taip pat ėmėsi apsaugos priemonių. Tose seniūnijose, kur patvino vanduo, buvo išjungtos dvi transformatorinės.

Gali semti ir kitur

Kauno rajono savivaldybės specialistai perspėja, kad galimas potvynis ir prie Nemuno įsikūrusiose gyvenvietėse Kačerginės, Raudondvario, Kulautuvos, Batniavos ir Zapyškio seniūnijose.

Pasak hidrologo Ričardo Bučinsko, ties Babtais vandens lygis Nevėžyje nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto pakilo 1,6 metro, per sekmadienio dieną - dar 60 centimetrų.

"Šiuo metu Nevėžyje ties Babtais vandens lygis siekia 6,4 metro. Paprastai sausomis  vasaromis šioje vietoje per upę perbristi galima", - pasakojo R.Bučinskas.

Pasak jo, ties Raudondvariu Nevėžis yra platesnis, todėl  vandens lygis, pasiskirstęs pagal upės plotį, nekelia grėsmės gyventojų turtui.

Neryje ties Jonava vandens lygis pakilęs iki 3,4 metro. "Galimos sangrūdos susidarymo vieta - ties Batėgalos gyvenviete", - pasakojo specialistas.

Potvynių vietose budi ir Kauno rajono savivaldybės administracijos civilinės ir darbų saugos specialistai. Apie gresiantį potvynį Kauno rajone galima pranešti tel. (8 37) 30 55 39, mob. tel. (8 682) 43 929 arba (8 687) 71 636.

Esant būtinybei pastate atjungti elektrą galima skambinti mob. tel. (8 659) 95 143.


Šiame straipsnyje: potvynis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių