Ledų sangrūdos kelia pavojų upių krantams

Šią žiemą dėl susidariusios ledų sangrūdos Neryje pasisukusi vandens srovė dešiniajame krante sukėlė erozijos procesus Skirgiškių kaime (Riešės sen.) Vilniaus rajone.

Kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, ardomi birūs pirmos viršsalpinės terasos gruntai. Pažeista 160 metrų kranto. Šiuo metu gana intensyviai griaunamo ruožo ilgis siekia 120 metrų, o susidariusios stačios sienelės aukštis - nuo trijų iki penkių metrų.

Maždaug per du mėnesius upė nuplovė apie 9 tūkst. kubinių metrų grunto daugiau kaip 22 arų plote. Minėtajame ruože erozija srovės kryptimi vyks tol, kol nepasikeis hidrodinaminė upės situacija. Meteorologinės sąlygos taip pat gali turėti įtakos - pavojus padidės prasidėjus sniego tirpimui ir poplūdžiui. Susidariusia padėtimi rūpinasi Vilniaus rajono savivaldybė. Galimas sprendimo būdas - išsprogdinti ledus pagrindinėje upės vagos dalyje.

Lietuvos geologijos tarnybos administruojamame geologinių procesų ir reiškinių posistemyje kaupiami duomenys apie dabartinius pavojingus geologinius įvykius, paplitusius šalies teritorijoje. Čia sukaupti duomenys ir apie 85 nuošliaužas bei kitas gruntų deformacijas šlaituose (daugiausia Vilniaus ir Kauno upių slėniuose).


Šiame straipsnyje: Nerisledų sangrūdos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių