Ledo generatorius po 8 metus trukusių teismų grąžintas valstybei

Galutine ir neskundžiama Aukščiausiojo teismo nutartimi valstybei sugrąžintas Klaipėdos uoste esantis ledo gamybos cechas. Jį norėjusi užvaldyti Vakarų Lietuvos žvejų bei žuvies perdirbimo konfederacija turės sumokėti beveik 290 tūkst. litų.

Gynė valstybės interesą

Dar 2000 metais Vakarų Lietuvos žvejų bei žuvies perdirbimo konfederacijai, kurios vadovas Algirdas Aušra, buvo skirta trys milijonai 300 tūkst. litų Europos Bendrijos paramos lėšų. Jų paskirtis buvo gerinti Kuršių marių žvejybos infrastruktūrą, Smiltelės upės žiotyse įrengti ledo gamybos cechą.

Ledo gamybos cecho statybą už paramos lėšas organizavo Konfederacija, jį statė bendrovė „Senoji Baltija“. Nebaigtą statyti ledo cecho dalį „Senoji Baltija“ įregistravo savo nuosavybe. Tačiau 2002 metais Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad „Senoji Baltija“ ledo cechą įregistravo neteisėtai pripažino teisę jį įregistruoti Konfederacijai.

Čia ir kilo didžiausias klaustukas, kaip teismas galėjo pripažinti tokią teisę?

2004 metais Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kad ledo gamybos cechas buvo pastatytas už valstybės lėšas, todėl neteisėtai pripažintas Konfederacijos nuosavybe, kreipėsi į teismą.

Po to prasidėjo dėl ledo gamybos cecho nuosavybės net 10 metų trukusi teismų karuselė. Įvairiai vartant įstatymus žuvininkystės paramą netgi bandyta prilyginti labdarai.

Galutinį aiškesnį sprendimą 2010 metų gruodį priėmė Klaipėdos apygardos teismas. Jį su pakeitimais 2012 m. gegužę tenkino Lietuvos apeliacinis teismas ir 2013 metų vasario 14 d. patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija.

Siekė nepagrįstai praturtėti

Po galutinai įsiteisėjusio Aukščiausiojo teismo sprendimo valstybei turės būti sugrąžintas Klaipėdos uoste esantis ledo generatorius. Kas jį perims kol kas neaišku.

Teismo dokumentuose teigiama, kad Paramos skyrimo sutartyse nebuvo nustatyta, jog Konfederacijai perduotos lėšos būtų suteiktos jai nuosavybės teise. Todėl už jas pastatyti pastatai ir įsigyti įrenginiai nėra Konfederacijos nuosavybė.

O tai iš panašu, kad Konfederacija neteisėtai bandė užvaldyti turtą, kuris už paramos lėšas buvo skirtas tenkinti visų Klaipėdos uoste esančių žvejų poreikius.

Tą patvirtino ir valstybės institucijų išvados. Pagal sutartį su Europos Bendrija gaunama finansinė parama Lietuvos žuvininkystei skiriama ne įmonėms, o svarbiems valstybinės reikšmės žuvininkystės projektams finansuoti. Visi svarbūs valstybinės reikšmės objektai turėjo išlikti valstybės nuosavybe, o žuvininkystės įmonės jais galėjo naudotis panaudos, nuomos ar kitais pagrindais.

Vakarų Lietuvos žvejų bei žuvies perdirbimo konfederacija taip pat privalės sumokėti valstybei 171 tūkst. litų palūkanų. Šie pinigai neteisėtai buvo gauti kaip palūkanos „Parex“ banke terminuotu indėliu laikant gautos paramos lėšas.

Prokuratūros atstovai konstatavo, kad Konfederacija neturėjo teisinio pagrindo paramos lėšų panaudoti terminuotų indėlių sutartims. Tai buvo padaryta siekiant nepagrįstai praturtėti.

Taip pat Vakarų Lietuvos žvejų bei žuvies perdirbimo konfederacija privalės sumokėti 113 tūkst. litų kaip paramą gautų ir nepanaudotų lėšų.

Cechas netenkina žvejų

Klaipėdoje už Euroops Bendrijos paramos lėšas pastatytas ledo gamybos cechas nepadeda žvejams, bet juos dusina.

Neseniai dalis žvejų skundėsi, kad Klaipėdoje gaminamas ledas yra blogos kokybės, jis pardavinėjamas gerokai brangiau nei kitur. Nepirkti ledo žvejai negali, nes suges sugautos žuvys.

Buvo atvejis, kai bendrovei „Spika“ tona ledo parduota už 275 litus. Ledo cechą valdanti bendrovė „Skliutas“ vadovas Artūras Simonovas aiškino, kad įprasta ledo kaina esanti 175 litai už toną. Poilsio dienomis, kurios prilygintos „Fors majore“ sąlygoms, taikomas papildomas 30 proc. antkainis.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione tona ledo kainuoja apie 100 litų, Danijos Bornholmo saloje apie 290 daniškų kronų – 133 litai.

„Kai visiškai nėra iš kur gauti ledo, perkame jį iš ledo cecho. Bet tai ne ledas, o sniegas. Jam tirpstant susidaro sluoksnis, kuris uždengia žuvis. Po tokiu sluoksniu žuvys šunta ir greičiau genda“, – aiškino žvejų bendrovės „Stekutis“ vadovas Algimantas Rudys.

Anot jo, Klaipėdoje lyg ir yra ledo generatorius, bet problema iš kur žvejams gauti kokybiško ledo, neišspręsta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu

nu portretas
nu tai dabar reikėtų nudrožt tą konfedreaciją už išsikalinėjimą...

nustebęs

nustebęs portretas
8 metus bilynėtis,tai ta ledainė turėjo seniai surudyti.

nuomonė

nuomonė portretas
sakyčiau, kad kažkas bandė nugvelbti valstybės turtą ar ne?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tautinių mažumų vaikai dalyvaus festivalyje pajūryje
    Tautinių mažumų vaikai dalyvaus festivalyje pajūryje

    Gegužės 27–29 d. Klaipėdoje vyks XV-asis Lietuvos tautinių mažumų neformaliojo ugdymo įstaigų festivalis, kuriame dalyvaus daugiau nei 280 tautinių mažumų vaikų iš visos Lietuvos. ...

  • Vaistinės ir pirties ateitis – miglose
    Vaistinės ir pirties ateitis – miglose

    Ar uostamiestyje išliks Sportininkų vaistinė ir ar bus leista privatizuoti viešąją miesto pirtį, kol kas lieka neaišku. Ketvirtadienį posėdžiavę miesto tarybos nariai šių klausimų nusprendė nesvarstyti. Išsaugoti ...

    3
  • Klaipėdos ir Chersono uostai stiprina bendradarbiavimą
    Klaipėdos ir Chersono uostai stiprina bendradarbiavimą

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė memorandumą su Chersono jūrų prekybos uostu. Šis memorandumas padės sustiprinti bendradarbiavimą tarp uostų ir dar efektyviau išnaudoti tarp šalių kursuojantį traukin...

  • Sprendžia Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos likimą
    Sprendžia Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos likimą

    Uostamiestyje aiškinamasi, kaip ateityje pasikeis Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryža. Šiuo metu jau įvertinti šiai sankirtai tenkantys transporto srautai, analizuojama, kuria kryptimi geriausia statyti estakadą. ...

    7
  • „Conrestos“ sėkmės formulė – išskirtinis dėmesys inovacijoms
    „Conrestos“ sėkmės formulė – išskirtinis dėmesys inovacijoms

    Veržlumas, spartus augimas ir darni komanda – tai vieni pagrindinių sėkmingą įmonę apibūdinančių veiksnių. Tačiau net ir pasiekus užsibrėžtus tikslus bei tapus vienais stipriausių savo sektoriuje, svarbu neužmigti ant laurų – ypa...

  • Piliakalnių atgimimą žlugdo biurokratija
    Piliakalnių atgimimą žlugdo biurokratija

    Daugiau nei prieš dešimtmetį gimusiems uostamiesčio planams sutvarkyti du Klaipėdos piliakalnius pagalius į ratus kiša biurokratiniai procesai. Viliamasi, kad šiemet pagaliau pavyks žengti Purmalių ar Žardės piliakalnių sut...

    3
  • Po poros skyrybų – šuns dalybos
    Po poros skyrybų – šuns dalybos

    Buvę mylimieji, planavę bendrą gyvenimą ir vos nežengę prie altoriaus, net ir praėjus dvejiems metams po išsiskyrimo negali pamiršti nuoskaudų. Visą šį laiką pora bylinėjasi ne dėl ko kito, o dėl šuniuko. Mielas ir bra...

    6
  • Klaipėdos mieste šalins griuvenas
    Klaipėdos mieste šalins griuvenas

    Klaipėdoje ketinama nugriauti keletą menkaverčių ir prastos būklės pastatų. Specialistų teigimu, vieni statiniai kelia pavojų žmonėms, o kitų vietoje ateityje turėtų atsirasti nauji objektai. ...

    5
  • Laukia etatų mažinimo vajus
    Laukia etatų mažinimo vajus

    Valstybės tarnautojai ir viešojo administravimo institucijos su nerimu laukia struktūrinių permainų, po kurių dalis savivaldybių darbuotojų neteks pareigų. Bus naikinami poskyriai, o mažieji skyriai jungiami. ...

    25
  • Turgavietei – milijoninės investicijos
    Turgavietei – milijoninės investicijos

    Skaičiuojama, kad Senojo turgaus aikštės ir jos prieigų tvarkybos darbams daugiau nei 2 mln. eurų nepakaks. Tikimasi gauti dar pusę milijono. ...

    2
Daugiau straipsnių