Lauko kavinių sezonas naujas, bėdos senos

Vilniaus kavinėms ar restoranams, šiltuoju metų laiku norintiems statyti staliukus lauke, metai iš metų nesiseka surasti rasti atsakymo, kaip juos pastatyti, kad ir nauda būtų, ir miesto valdžiai įtiktų.

Išeities rasti nepavyksta

Atšilus orams vis dažniau kavinių lankytojų susivilioja prisėsti prie staliukų lauke. Oficialiai lauko kavinių sezonas prasideda nuo gegužės 1-iosios, tačiau į tai tiek kavinių savininkai, tiek savivaldybės atstovai, atrodo, žvelgia pro pirštus.

Tačiau su kavinių staliukais mieste kasmet iš naujo iškyla ir neišspręsti ginčai: kaip lauko kavinės turi atrodyti, kur gali statyti staliukus, kiek kelio praeiviams privaloma palikti. "Taisyklės dėl lauko kavinių nekeistos dar nuo 1995 m., ir nors kai kurios jų tiesiog absurdiškos, kartais atrodo, lyg jos būtų ir už įstatymus aukščiau", – piktinosi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Vienintelis formalumų supaprastinimas – pernai priimta tvarka, pagal kurią patvirtinto projekto pakanka trejiems metams, nereikia leidimo lauko kavinei prašyti kasmet. LVRA pateikė merui prašymą peržiūrėti ir atnaujinti taisykles. "Šį klausimą turėtų svarstyti, gal pagaliau "užsuks" tą reikalą", – vylėsi E.Šiškauskienė.

Ginčai dėl pakylų

Vilniaus senamiestyje įsikūrusių kavinių ir restoranų vadovams kasmet tenka sukti galvą, kaip pastatyti lauko kavines taip, kad jos atitiktų reikalavimus, pagal kuriuos negalima daryti laikinos pakylos. Pilies ar Didžioji gatvės grįstos akmenimis, todėl tiesiai sustatyti stalai kliba.

"Tos pakylos nėra tik dėl estetikos. Reikia atsižvelgti į Lietuvos orus. Juk čia dažnai lyja, reikia kaip nors skėčius įrengti ir nuo vėjų pučiančių apsisaugoti. Arba dažnai būna kelio nuolydis, nelygus pagrindas, kaip tada statyti? Užtvarų reikia tiesiog dėl saugumo –  Pilies gatvėje nuolat vaikščioja elgetos ir kiša rankas prašydami pinigų. Tos taisyklės kelia jau ne juoką, bet liūdesį", – kalbėjo E.Šiškauskienė.

Savivaldybės kultūros ir paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas su tokia nuomone nesutiko: "Taip, taisyklės priimtos 1995 m. ir jas reikia peržiūrėti, patikslinti, mes tai darome. Tačiau daug ko keisti ten nereikia. Dėl užtvarų tikrai bent jau mūsų skyrius neprieštarauja. Tačiau pakylų būti tikrai negali. Buvote užsienyje, matėte, kad ten tiesiog išneša staliukus į gatvę. O dėl to, kad stalas kliba, ką dabar visą senamiestį gal išgriausime?"

Vienas iš susiduriančių su šia problema – restoranas "Fortas" Pilies gatvėje. Nuolydis ten didelis, šaligatvis – nelygus, o staliukus įrengti reikia. Todėl pernai restoranas mokėjo už tai baudas, bet specialiai  įrengtą pakylą staliukams pasiliko.

"Mes tikrai labai norime laikytis įstatymų ir vertiname visus paveldosaugos dalykus. Nemalonu buvo mokėti baudas, bet dar nemaloniau buvo tai, kad teko eiti tuo klaidingu keliu ir laužyti įstatymus. Savivaldybėje su mumis tikrai supratingai elgiasi, mes taip pat suprantame jų poziciją, bet mums nebuvo kitos išeities. Šiais metais vėl ruošiame naują projektą, ieškome kokių nors būdų ir tikimės, pavyks susitarti", – vylėsi restoranų grupės "Fortas" rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius.

Leidžia per daug?

Kaip vieną absurdiškų situacijų E.Šiškauskienė pasakojo apie problemas prie prekybos centro "Helios City" Savanorių prospekte: "Vieno restorano savininkai apačioje norėjo įsirengti lauko kavinę, tačiau ten prie pastato kažkada yra buvęs kažkoks vandens bokštas, todėl ta vieta traktuojama kaip paveldo objektas, ir jie negali."

V.Karčiauskas apie šią problemą tikino nieko nežinantis: "Toje vietoje yra pirmasis artezinis šulinys Vilniuje, tačiau kavinę daryti ten galima, niekas į mane nesikreipė. Apskritai mes kalti labiau, kad leidžiame kartais daugiau nei nurodo taisyklės, o ne atvirkščiai. Pavyzdžiui, turi būti takas praeiti žmonėms, o šaligatvis toks siauras, kad jo nepadarysi. Arba lauko kavinė išsiplečia ir už savo pastato ribų, to negalima daryti. Tikrai žiūrime supratingai."