Lapai mieste: šiukšlės ar grožis?

Kauniečių akis bado gatvėse ar ant šaligatvių užsigulėjusios lapų krūvos, kurias draiko vėjas. Ar tokie vaizdai akis badys iki pavasario?

Šiemet tokį vaizdą kauniečiai matė Senosiose kapinėse, kur pavasarį tebegulėjo supuvę pernykščiai lapai. Tuomet valdininkai teisinosi, kad žaliosioms erdvėms tvarkyti trūksta lėšų.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, dalis lapų iš parkų jau išvežta. "Mums nesunku pateikti užsakymo lapą darbus atliekančiai bendrovei, tačiau sumokėsime maždaug 500 tūks. litų ir kas iš to?" – retoriškai klausė A.Pakalniškis.
Nukritę medžių lapai dažnai niekam netrukdo. "Esame gavę kauniečio raštą, kuris ragina palikti gatvėse lapus, nes jam gražu įvairiaspalviai medžių lapai rudenį", – šypsojosi Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Valdininkas pripažino, kad kyla problemų dėl daugiabučių namų teritorijų tvarkymo, nes šiems darbams savivaldybė neturi lėšų. "Žmonės dažniausiai patys sugrėbia lapus, juos verčia į buitinių atliekų konteinerius ar palieka krūvas tiesiog gatvėje. Tai jau tampa savivaldybės problema", – sakė A.Pakalniškis.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė priminė, kad nukritusių medžių lapų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. "Ir jokių laužų!" – perspėjo R.Savickienė, žinodama miestiečių įprotį deginti sausus lapus, šakas ir žolę. Atliekų tvarkymo taisyklėse už šiuos pažeidimus gresia piniginės baudos.

"Rudenį į konteinerius patenka daug ko: obuolių, medžių šakų ir lapų", – pastebėjo bendrovės "Kauno švara" Miesto valymo skyriaus viršininko pavaduotojas komercijai Deividas Streikus. Bendrovės kompostavimo aikštelėje rudenį surenkama apie 2–3 tūkst. kub. m lapų, iš kurių vėliau gaminamas kompostas.

D.Streikaus teigimu, kauniečiai ir patys gali kompostuoti žaliąsias atliekas. "Nemažai jų taip ir daro. Dabar galima įsigyti specialių dėžių kompostui, užveisti kanadinių sliekų, kurie žaliąją masę paverčia žeme", – patarė "Kauno švaros" atstovas.

Kaštonus gelbės kitai metais

Dar vasarą buvo atkreiptas dėmesys, kad  miestuose augančių kaštonų lapus naikina kaštoninės keršakandės. Specialistai rekomendavo nukritusius lapus deginti arba kitaip sunaikinti. Taip pasielgė kitų Lietuvos miestų savivaldybės.

"Prieš mėnesį buvome sukvietę kaštonus gelbėti pasiryžusius entuziastus, savivaldybės darbuotojus, botanikos specialistus. Buvo sutarta su keliomis miesto bendrovėmis, kurios sutiko nemokamai sudeginti savo katilinėse kaštonų lapus", – pasakojo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė.

Šiemet kaštonų lapų naikinimo akcija baigėsi, tačiau ji vėl bus organizuojama kitąmet. Savivaldybė ketina numatyti lėšų kitų metų biudžete pažeistiems kaštonų lapams naikinti.

Kadangi gyventojams lapus deginti draudžia taisyklės, Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja pasiūlė kauniečiams atskirai surinktus kaštonų lapus apipilti negesintomis kalkėmis.