„Laisvės kelio“ skulptūra primins Baltijos kelią

Rugpjūčio 23-iąją, minint Baltijos kelio 21-ąsias metines, įvyko simbolinė statomos skulptūros  "Laisvės kelias" plytų mūrijimo ceremonija.

Įmūrijo Lietuvos spalvų plytą

Renginio pradžioje skulptūros autorius Tadas Gutauskas pasidžiaugė piliečių iniciatyvumu. "20 metų einame laisvės keliu ir noriu pasidžiaugti, kad per rekordiškai trumpą laiką surinkome iniciatyvinę grupę. Beveik 20 tūkst. žmonių palaikė idėją, todėl po mėnesio pakviesime į skulptūros užbaigtuves", - džiūgavo autorius.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisiminė istoriją ir kalbėjo apie Baltijos kelio reikšmę. "Mielieji Lietuvos žmonės ir svečiai, kaip ir prieš 20 metų susirinkome tam, kad prisimintume ir pagerbtume įvykį, turėjusį reikšmės laisvės keliui. Parodėme, kaip trokštame laisvės. Tokios pilietiškumo pamokos nežinojo ne tik mūsų, bet ir pasaulio istorija, todėl ši pamoka išliks nemari", - tikino D.Grybauskaitė.

Anot Prezidentės, Baltijos kelias yra laisvės ir vienybės simbolis, tautos ateitis. "Tegul laisvės simbolis, kurį atidengėme šiandien, kasdien mums primena tas pakilias dienas, suvienija ir sustiprina . Todėl kviečiu Baltijos kelio, laisvės kelio, dvasia mus visus ateities darbams", - ragino D.Grybauskaitė.

Atėjus metui palikti savo pėdsaką "Laisvės kelio" skulptūroje, D.Grybauskaitė šiek tiek jaudinosi ir iš pradžių nedrįso paleisti įmūrytos plytos.

Prašė nestatyti sienų savyje

Po Lietuvos vadovės žodį tarė Estijos Parlamento narys, Estijos ir Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa (Enas Esma). "Per amžius sienos buvo statomos pavergti žmonėms ir pademonstruoti galybei, tačiau Baltijos tautos parodė priešingai, kad sienos gali vienyti. Mes susikibome rankomis nuo Talino, per Rygą ir Vilnių, stovėjome ranka už rankos, du milijonai žmonių, nepažinojome vienas kito, nežinojome, kas stovi šalia: turtingas ar ne, turintis darbą ar ne. Tai, ką mes padarėme, padarė labai daug mūsų visų visuomenei, ne tik trims šalims", - tikino E.Eesmaa. Anot pirmininko, žmonės stovėjo dėl ateities. E.Eesmaa įmūrijo savo šalies spalvų plytą.

Latvijos liaudies fronto muziejaus direktorė Meldra Usenko į susirinkusiuosius kreipėsi lietuviškai. "Prieš 20 metų šią dieną pasaulio istorijoje buvo įrašytas svarbus įvykis - akcija Baltijos kelias. Ši simbolinė akcija, kuri reiškia laisvę ir tautų vienybę, pasaulio istorijoje tapo neginkluotos kovos už Baltijos laisvę pavyzdžiu. Šis istorinis Baltijos kelias tapo visos Europos kultūriniu paveldu", - kalbėjo M.Usenko,  kuri skulptūroje paliko Latvijos vėliavos spalvų plytą.

Vardines plytas įmūrijo ir UNESCO atstovai bei kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei premjeras Andrius Kubilius.

Bendrą visų šalių Baltijos kelio plytą įmūrijo "Laisvės kelio" iniciatyvinės grupės nariai - Sąjūdžio talkininkė, viena iš Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas.

Pradėjus akciją iš pradžių nuspręsta vardines plytas skulptūrai pardavinėti iki liepos 15-osios, tačiau atsiradus galimybei padidinti plytų gamybos pajėgumus, galimybė prisidėti prie skulptūros pratęsta iki liepos 28 dienos.

Vis dėlto, sulaukę žmonių laiškų ir skambučių su prašymais leisti įsigyti plytas rugpjūčio mėnesį, idėjos autoriai nusprendė pratęsti plytų rezervacijos laiką iki rugsėjo 1-osios arba kol bus pasiektas maksimalus galimas 20 tūkst. plytų skaičius. Šiuo metu gyventojai jau įsigijo daugiau nei 19 tūkst. plytų.

Skulptūrą planuojama atidengti šį rudenį.