Laisvės alėjos vitrinų klyksmas - „Išnuomojama“!

Jeigu prieš dešimtį ar penkiolika metų Laisvės alėjoje netilo šurmulys, tai šiandien pagrindinėje Kauno centro gatvėje – štilis. Įdomu tai, kad šie pokyčiai regimi ne skirtingoms kartoms priklausančių žmonių akimis, bet būtent jaunuomenei.

Vaikystės atsiminimus su miniomis žmonių bei skaniausiais ledais pasaulyje siejantys jaunieji kauniečiai, šiandien šią gatvę mato kaip nykią ir apmirusią. Tačiau vieni, rodos, regi pamažu atžingsniuojantį Laisvės alėjos prisikėlimą, o kiti – absoliučiai nebetiki šviesiu jos rytojumi bei nemato prasmės ką nors daryti.

Alėją vadina unikalia

Kauno dailės instituto studentės Justės Svirskaitės akimis, šiandieninė Laisvės alėja – veikiau teorinis, o ne praktinis Kauno simbolis.

Nepaisant to, 23 metų kaunietės širdyje – daug šiltų su šia gatve susijusių prisiminimų iš vaikystės: „Kadangi bent nedidele Laisvės alėjos atkarpa tenka pereiti beveik kasdien, man - ji viena iš daugelio gatvių, kuria vaikštau pirmyn atgal: kiekvieną kartą truputį kitokia, kaip ir dera centrinei miesto pėsčiųjų gatvei. Manau, teoriškai ji vis dar yra Kauno simbolis, tuo labiau, kad ir iš kitų šalių atvykusiems žmonėms ji palieka įspūdį. Tačiau ji nebėra tokia, kokia turėtų būti, kad ir praktiškai toliau būtų vadinama miesto simboliu. Dėl ekonominės krizės, taip pat dėl visai netoli atsidariusio vieno didelio prekybos centru, dabar drąsiai vadinamu naujuoju Kauno kultūros centru, Laisvės alėja ištuštėjo: užsidarė kavinės, parduotuvės, anksčiau pritraukdavusios didesnį žmonių srautą.

Man asmeniškai keistai atrodo ši gatvė, kur vos ne kas antroje tuščioje vitrinoje kabo užrašas "Išnuomojama". Vaikystėje, kaip ir ko gero labai daug kitų dalykų, ši gatvė buvo kažkas stebuklingo. Žinojau, kad tai miesto centras, ir jau vien tai man kėlė įspūdį. Minios žmonių, tas keistas, didelis pastatas - Soboras, kavinė "Pasaka". Dabar, deja, pasikeitė tiek pati Laisvės alėja, tiek ir požiūris į ją tiesiog supaprastėjo. Tačiau kad ir kaip bebūtų, čia tiek anksčiau buvo, tiek ir šiandien tebėra susitikimų vieta. Širdyje nešiojuosi daug prisiminimų, susijusių su šioje gatvėje patirtais nuotykiais bei sutiktais žmonėmis.

Apskritai, Laisvės alėja yra kažkuo išskirtinė, nes, kiek teko būti svečiose šalyse, nieko panašaus į ją matyti neteko. Galbūt dėl to unikalumo ir galima ja didžiuotis. Apskritai man ir pats Kaunas – unikalus miestas. Beje, taip yra ne vien dėl to, kad praleidau čia visą savo gyvenimą. Jeigu turėčiau galimybę, norėčiau Laisvės alėją paversti kultūriniu laikinosios sostinės centru. Siekčiau, kad čia būtų kuo daugiau galerijų, kavinių, kino teatrų, tačiau turbūt visų pirma reikėtų keisti žmonių mąstymą bei supratimą, kad laisvalaikį galima leisti ne tik vaikštant iš vienos parduotuvės į kitą“, - svarsto J.Svirskaitė.

Problemą regi žmonėse

Kai kuriems kauniečiams atrodo, kad Laisvės alėja seniai nebegali būti vadinama Kauno simboliu. Tačiau viso to problemą 27-erių Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausiasis muziejininkas Andrius Pūkys regi ne gatvėje, o pačiuose kauniečiuose.

„Mano akimis, šiandien Laisvės alėja yra praradusi savo dvasią, ji tapo eiline Kauno gatve. Tai tėra pilka ir nuobodi masė žmonių. Čia bandyta daryti visokių akcijų, bet, kaip matau, jos nepadėjo. Dienos metu alėja dar būna šiek tiek gyvesnė, tačiau vakare – visiškai išsikvėpusi. Jei ne kelios kavinės, tai būtų itin liūdnas vaizdas. Be to, vaikštinėti čia vakarais, ypatingai savaitgalių, yra gana baugu, nes šioje gatvėje nuolatos šmirinėja „banditėlių“ gaujos, o kitokių žmonių – nelabai ir sutiksi, nes visi išsikėlė į Senamiestį. Kauno simboliu „Laisvės“ nebepavadinsi. Tačiau, manau, kad dėl to kalta ne tiek pati gatvė, kaip erdvė, bet kiek miesto gyventojai. Išties stinga smagių žmonių, todėl tokia ir situacija. Jeigu įsikuria nauja pasilinksminimo vieta, ji tuoj pat okupuojamas „Kauno berniukų“. Dėl to alėjoje nėra įdomių kavinių, barų ar naktinių klubų. Kalbant apie parduotuves, situacija iš viso prasta. Kažkas labai gerai pasakė: „Laisvės alėja – batų alėja“. Mano vaikystės dienomis ši gatvė buvo visų susitikimo ir laiko praleidimo vieta.

Čia ir dienomis, ir vakarais netilo šurmulys, žmonės ateidavo pasivaikščioti, niekur neskubėdavo ir viskuo mėgaudavosi. Apskritai, leisti laiką Laisvės alėjoje buvo tiesiog madinga. Bet mados ateina ir išeina. Šiuo metu čia geriausiu atveju gali pamatyti kokią „barbę blondinę“, kuri jaučiasi kaip ant podiumo. Kai alėja dar buvo gyva, ir pats dažnai joje leisdavau laiką. Čia šmirinėdamas jausdavausi it visai kitame mieste.



Nepaisant nykių pasikeitimų, „Laisve“ vis tiek galime džiaugtis, nes tai viena ilgiausių ir plačiausių pėsčiųjų gatvių Europoje. Jeigu ne apleisti pastatai, būtų galima didžiuotis ir architektūra. Labai įdomu tai, kad alėjos viduryje auga liepos. Jeigu ši gatvė būtų gyva, tai ji ko gero būtų viena smagiausių ir įdomiausių visoje Europoje. Čia juk daug teatrų, šalia – filharmonija, sporto rūmai, netoli upė, keli muziejai, bažnyčia, galerija, universiteto fakultetai, kavinės. Tai nuostabi erdvė ir ji turi didžiulį potencialą, ir viskas – pačių kauniečių rankose. Jeigu galėčiau kažką pakeisti, visų pirma neleisčiau alėjoje statyti laikinų vasaros terasų. Jos labai gadina bendrą gatvės vaizdą, izoliuoja pėsčiuosius nuo čia sėdinčių žmonių. Leisčiau staliukus statyti tik ant grindinio: be jokių atitvėrimų“, - tikina A.Pūkys.

Kaltina miesto valdžią

Draudimo brokerė Erika Sinkevičiūtė visą laiką gyvena Kaune. 24-erių mergina su šypsena veide prisimena Laisvės alėją vaikystėje, tačiau šiandien rimtu veidu pyksta ant miesto valdžios, kuri šiandien, anot jos, visiškai apleido pagrindinę miesto centro gatvę.

„Laisvės alėja šiandien dėl apgailėtino, korumpuoti ir savanaudiško miesto valdžios darbo prarado savo senąjį veidą ir savo, kaip Kauno simbolio, vardą. Anksčiau buvęs pagrindinis populiariausių kavinių, parduotuvių bei pasimatymų centras nepelnytai tapo pamirštas.

Kad ir kaip juokingai tai beatrodytų, bet visas veiksmas persikėlę į šalimais veikiantį milžinišką prekybos centrą. Mano vaikystėje Laisvės alėja buvo visiškai kitokia. Atsimenu, kaip visada labai laukdavau, kada mama čia ir vėl atsives. Visada žavėdavo fontanas, kuris tada atrodė toks įspūdingai didelis. Sėdėdavome su mama ant jo bei valgydavome ledus, kuriuos, atstovėjusios ilgiausioje eilėje, būdavome nusipirkusios „Pinguin‘o“ kavinukėje.

Taip pat žavėdavo „Pieno baras“ bei visa alėja besidriekęs pasodintų gėlių takas. Aplinkui nenurimdavo šurmulys, kurio šiandieną, deja, nebeliko. Atrodo, jog vieninteliai šia ateinantys žmonės yra studentai, bestudijuojantys šioje gatvėje įkurtuose universiteto fakultetuose, arba įstaigų darbuotojai. Nesu valdžios atstovė, nesu verslininkė, todėl nežinau visų plėtros galimybių ir grėsmių Laisvės alėjoje. Tačiau vis tiek galvoju, kad ji yra nepelnytai užmiršta. Ši erdvė puikiai galėtų būti pramogų centru su kino teatrais, kavinėmis ir naktiniais klubais. Tam reikėtų pritraukti tokio verslo atstovus. Tačiau prieš tai, remiantis Vilniaus Gedimino prospekto pavyzdžiu, reikėtų preciziškai sutvarkyti aplinką. Na, žinoma, sostinėje irgi neapsieita be „pinigų plovimo“, tačiau ne tokiais mastais, kaip tai įprasta daryt Kaune. Manau, kad tikrai galima rasti pakankamai lėšų šios centrinės Kauno gatvės atgaivinimui“, - pataria E.Sinkevičiūtė.

Tiki atgimimu

Tačiau šiandien Laisvės alėją, kaip merdinčią Kauno gatvę, mato ne visi. Anot 24-erių turizmo veiklos koordinatoriaus Tomo Daukšos, ši vieta dabar kaip tik pažadu iš mirties patalo bunda naujam gyvenimui. Pagyvėjimas jaučiamas visame mieste, todėl ir pati alėja turėtų greitai pasikeisti.

 „Apskritai, ši gatvė turėtų , kaip anksčiau, būti Kauno simboliu, tačiau šiandieną taip nebėra. Dabar ji pernelyg nublokšta į šalį, užmiršta. Vaikystėje alėja man atrodė kur kas spalvingesnė ir gyvybingesnė. Prieš maždaug penkiolika metų tai iš tiesų buvo pagrindinė Kauno gatvė, kurioje galėdavai vaikštinėti, apsipirkinėti, pavalgyti restorane.

Mano tada dar vaikiškomis akimis, visur zujo gausybė žmonių. Na o šiandien čia be batų parduotuvių daugiau nelabai ką berasi. Nors mano gyvenime „Laisvė“ neturėjo pernelyg didelės reikšmės, tačiau puikiai atsimenu kaip būdamas vaikas mėgdavau ja „be rankų“ pravažiuoti dviračiu ir galiausiai įveikus atstumą prisėsti pailsėti prie Soboro, kurio pastatas, beje, man iki šiol labai gražus. Manau, kad kauniečiai turėtų didžiuotis alėja dėl per visą gatvę išilgai augančių medžių, vertingo Vytauto Didžiojo paminklo. Be to, būtent šioje gatvėje yra įsikūrusi ir miesto savivaldybė. Jeigu turėčiau galimybę kažką keisti, visų pirma norėčiau, kad ji atgimtų kaip naktinio gyvenimo gatvė, kurioje būtų gausu restoranų, pasilinksminimo vietų, nestigtų gatvės muzikantų“, - pasakoja T.Daukša.

Nuomonės išsiskiria

„Šiandien pagrindinė miesto centro gatvė atrodo lyg apmirusi. Tačiau, jeigu čia vėl atsirastų daug kavinių bei parduotuvių, galėtumėme šia gatve didžiuotis kaip tokia, kurioje „galima rasti viską“. Labai didžiuojuosi verslininkai, atgaivinusiais Kauno Senamiestį. Labai norėčiau, kad jie imtųsi iniciatyvos ir pertvarkoms Laisvės alėjoje. Nes ši gatvė tebeturi daug neišnaudoto potencialo“, - kalbėjo Eglė Kukarskytė.

Tačiau apie Laisvės alėjos atgaivinimo svarbą galvoja ne visi. „Šiandien tai – nyki gatvė. Gal kažkada ji ir buvo svarbi, bet dabar tai veikiau tėra tėvų ir senelių laikų nostalgija. Apskritai nemanau, kad Laisvės alėją beverta prikelti naujam gyvenimui. Verčiau – modernizuoti Ąžuolyną“, - mintimis dalijosi Kaune užaugęs ir šiame mieste tebegyvenantis 24-erių inžinierius Tadas Gudas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių