Laiko tiltu – į Mažąją Lietuvą (programa)

Antradienį  Klaipėdos etnokultūros centre vyks mokslo populiarinimo seminaras „Laiko tiltu – į Mažąją Lietuvą“, skirtas Tilžės aktui paminėti.

Jį organizuoja Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Seminare pranešimus skaitys Klaipėdos universiteto ir kitų mokslo įstaigų mokslininkai.

Profesorės Dalios Kiseliūnaitės žodžiais, Mažoji Lietuva pagrįstai vadinama rašytinės lietuvių kultūros šaltiniu, pažangos ir švietimo skleidėja. Nors gyvoji liaudies kultūros tradicija nutrūko, tačiau ji paliko gausių liudijimų, įkvėpė ne vieną tyrinėtoją, rašytoją, menininką. Šioje daugiatautėje erdvėje formavosi ypatingi kultūriniai ryšiai ir žmonių santykiai. Po karo ištuštėjus kraštui iš materialinio ir dvasinio paveldo likučių bandome atkurti Mažosios Lietuvos paveikslą. „Dabar vis rečiau žmonės klausia – kam? Ilgai nesupratome, kaip turėsime gyventi šiame krašte, kol pagaliau susivokėme: kas liko, reikia pažinti, išsaugoti, atkurti ir šiuo pagrindu kurti. Norime, kad Klaipėda būtų nepakartojama ir skirtųsi nuo Kauno, Neringa nuo Palangos, o Rusnės pamarys nuo Platelių paežerės. Jau galime sakyti, kad jaunoji klaipėdiečių karta, kurios tėvai – pokario klaipėdiečiai, ne tęsia, ne atkuria, o kuria savo klaipėdietišką tapatybę. Tai sunkus darbas, bet prasmingas, jeigu norime čia auginti vaikus“, – tvirtino mokslininkė.

Ar galima atgaivinti mirusią kalbą? Ar verta? Gal tai tik proto žaidimas? Pagaliau – atgaivinti ar sukurti naują – vos iš kelių ląstelių, likusių sudegusiame kūne? Kokia tai kalba – prūsų ar naujųjų prūsų?

Kur ėjo stabiliausia Europos valstybių siena? Ji čia pat – sėskite ant dviračio ir keliaukite, dairykitės. Sunku rasti? Mokslininkai gali ją nubrėžti metrų tikslumu.

Kodėl lietuvininkės taip didžiavosi savo skepetomis? Pažiūrėkite į senas nuotraukas ir paklausykite Ėvės žodžių – jie praskleis to meto madų ir grožio paslaptį.

Kaip Tilžės akto signataro, lietuviškos raštijos puoselėtojo Enzio Jagomasto gyvenimas, veikla ir tragiškas likimas įprasmina šių dienų vertybes?

„Atrodo, ką dar nauja galime pasakyti apie Dreverną, kurios kalnely, pasak padavimo, ilsisi milžinas, vilkų apgraužtomis kojomis? Istorikams padavimai patinka dažniausiai dėl to, kad jie toli nuo teisybės... Pamenate garsųjį A.Puipos epizodą: „stinta, pūkis“ filme „Moteris ir keturi jos vyrai‘? Kas tai – senovinis užkalbėjimas, žvejybos būdas, vestuvinio šokio ritualas ar režisieriaus išmonė? Baidomoji žvejyba – Europos kontekste unikalus Kuršių marių žvejų paprotys, lydimas tikėjimų, draudimų, sėkmių ir nesėkmių, – apie tai žinome tik iš nuotrupų, o dar visai neseniai kopų vyriokai taip „bumbino“, kad abiejuose krantuose aidėjo“, – dalijosi mintimis D.Kiseliūnaitė.

Su šiais ir kitais įdomiais istorijos, etnografijos, kalbos, archeologijos tyrinėjimais seminare supažindins mokslininkai. Jie atsakys į klausimus, provokuos diskusijoms, aktyviai visuomenės nuostatai ir veiklai. O kaip į mūsų tapatybės kūrimo siekius žiūri administracinės reformos vykdytojai?.. „Kas kruopščiai išstudijavęs meistro darbą pats stato, tam tikriausiai nekils ranka griauti. Kartu statykime tiltus, kuriais iš vieno istorijos kranto į kitą pavėdėsime savo vaikus“, – ragina seminaro organizatoriai.

Laukiami visi, besidomintys Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istorija.

Seminaro programa

Lapkričio 30 d.

15 val. – skaitomas 1918 m. Tilžės akto tekstas.

15.05 val. – sveikinimo žodis.

Pranešimai:

„Tilžės akto signataro E.Jagomasto veikla“ – Rima Auštrienė.

 „Nauji kuršių gyvenviečių atradimai Palangos botanikos parke“ – Rokas Kraniauskas. 

„Kaip dėkojo senieji prūsai? – Audronė Kaukienė.

„Eksperimentinė prūsų kalba: pasiekimai ir perspektyvos“ – Letas Palmaitis.

16.15 – 16.30 val. – kavos pertraukėlė

„Skepeta – lietuvininkių tapatybės ženklas“ (remiantis I. Simonaitytės kūryba) – Kristina Abelkytė.

"Kelios Drevernos praeities mįslės"  - Dainius Elertas.

„Poledinė baidomoji žvejyba Kuršių mariose XIX-XX a.: žūklės eiga, žodinis ir daiktinis paveldas“ – Egidijus Bacevičius.

„Mažosios Lietuvos riba su Didžiąja Lietuva ir Lietuvoje“ – Arvydas Urbis.

Diskusijos.

Seminaras vyks Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (Daržų g. 10).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mažiesiems klaipėdiečiams įteiktos 7266 dovanos
    Mažiesiems klaipėdiečiams įteiktos 7266 dovanos

    Adventas – džiugaus laukimo metas. Kaip tik šį laikotarpį norisi pripildyti dėmesiu kitiems, dalytis prasmingu laukimu, pabūti drauge su šeima bei artimaisiais.  ...

  • Penktadienį atidaromas eismas Tilžės gatve
    Penktadienį atidaromas eismas Tilžės gatve

    Jau šį penktadienį, gruodžio 15 dieną, 17 valandą atidaromas eismas Tilžės gatve. Klaipėdos m. savivaldybė ir darbus atlikusios įmonės atstovai atsiprašo klaipėdiečių ir miesto svečių, kad darbai užtruko ilgiau nei planuota. Pagr...

    1
  • Medikams – purvo dozė
    Medikams – purvo dozė

    Rusijos propagandinio karo taikiniu tapo Lietuvos didžiųjų miestų medikai. Populiariame rusiškame tinklalapyje išplatinta publikacija, kurioje mūsų gydytojai vadinami žudikais, pacientus aukojantys dėl pinigų, nes juos gydo "ne tais...

    12
  • Sankryžoje – pavojus vaikams
    Sankryžoje – pavojus vaikams

    Uostamiesčio kelių policininkai ėmėsi drausminti pavojų uostamiesčio Sausio 15-osios ir Tilžės gatvių sankryžoje mokiniams keliančius vairuotojus. ...

    6
  • Į bedūmę strategiją – milijoninės investicijos
    Į bedūmę strategiją – milijoninės investicijos

    Prieš 20 metų iš uostamiesčio centro į Klaipėdos pakraštį iškeltas „Philip Morris“ fabrikas jubiliejinę plyno lauko investicijos sukaktį įprasmino simboliškai. Neseniai užbaigtas pirmasis fabriko moderniz...

    1
  • Išmanieji miestai – netolimos ateities realybė
    Išmanieji miestai – netolimos ateities realybė

    Šiandien daugelis savo kasdienybės nebeįsivaizduoja be kompiuterio ir kitų išmaniųjų įrenginių, kurie jau tapo daugiau nei darbo ar komunikacijos priemone. Inovacijos neišvengiamai keičia ir mūsų gyvenamąją aplinką, suteikdamo...

    2
  • „Gyvų“ lauko kavinių nori ir žiemą
    „Gyvų“ lauko kavinių nori ir žiemą

    Miesto valdžia toliau svarsto, kaip geriau reglamentuoti lauko kavinių veiklą. Siekiama, kad šaltuoju metų laiku mieste neliktų nenaudojamų lauko statinių. Taip pat norima sudaryti sąlygas įstaigoms turėti kavines gryname ore, jei jose lankosi...

  • Gelbėja storąją liepą
    Gelbėja storąją liepą

    Arboristai gelbsti storąją Klaipėdos liepą, kuri yra vienas seniausių tokių medžių Lietuvoje. Saugomas lapuotis buvo genimas, siekiant sumažinti svorį centriniam kamienui. ...

    4
  • Karinės jūrų pajėgos kviečia į kalėdinį susibūrimą Klaipėdoje
    Karinės jūrų pajėgos kviečia į kalėdinį susibūrimą Klaipėdoje

    Gruodžio 16 d. 12–14.30 val. Lietuvos karinės jūrų pajėgos ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija rengia jau tradiciniu tapusį kalėdinį Klaipėdos miesto žmonių susibūrimą. Tai – paskutinį savaitgalį prie&sc...

  • Gyvenamuosiuose rajonuose nušvis Kalėdų eglutės
    Gyvenamuosiuose rajonuose nušvis Kalėdų eglutės

    Šventinė dvasia atkeliaus ir į gyvenamuosius miesto rajonus. Sekmadienį kvartalų aikštėse tradiciškai bus įžiebtos kalėdinės eglutės. Svečiuose laukiamas ir Kalėdų Senelis, su kuriuo ypač nori susitikti mažieji klaipėdieči...

    5
Daugiau straipsnių