Laiko tiltu – į Mažąją Lietuvą (programa)

Antradienį  Klaipėdos etnokultūros centre vyks mokslo populiarinimo seminaras „Laiko tiltu – į Mažąją Lietuvą“, skirtas Tilžės aktui paminėti.

Jį organizuoja Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Seminare pranešimus skaitys Klaipėdos universiteto ir kitų mokslo įstaigų mokslininkai.

Profesorės Dalios Kiseliūnaitės žodžiais, Mažoji Lietuva pagrįstai vadinama rašytinės lietuvių kultūros šaltiniu, pažangos ir švietimo skleidėja. Nors gyvoji liaudies kultūros tradicija nutrūko, tačiau ji paliko gausių liudijimų, įkvėpė ne vieną tyrinėtoją, rašytoją, menininką. Šioje daugiatautėje erdvėje formavosi ypatingi kultūriniai ryšiai ir žmonių santykiai. Po karo ištuštėjus kraštui iš materialinio ir dvasinio paveldo likučių bandome atkurti Mažosios Lietuvos paveikslą. „Dabar vis rečiau žmonės klausia – kam? Ilgai nesupratome, kaip turėsime gyventi šiame krašte, kol pagaliau susivokėme: kas liko, reikia pažinti, išsaugoti, atkurti ir šiuo pagrindu kurti. Norime, kad Klaipėda būtų nepakartojama ir skirtųsi nuo Kauno, Neringa nuo Palangos, o Rusnės pamarys nuo Platelių paežerės. Jau galime sakyti, kad jaunoji klaipėdiečių karta, kurios tėvai – pokario klaipėdiečiai, ne tęsia, ne atkuria, o kuria savo klaipėdietišką tapatybę. Tai sunkus darbas, bet prasmingas, jeigu norime čia auginti vaikus“, – tvirtino mokslininkė.

Ar galima atgaivinti mirusią kalbą? Ar verta? Gal tai tik proto žaidimas? Pagaliau – atgaivinti ar sukurti naują – vos iš kelių ląstelių, likusių sudegusiame kūne? Kokia tai kalba – prūsų ar naujųjų prūsų?

Kur ėjo stabiliausia Europos valstybių siena? Ji čia pat – sėskite ant dviračio ir keliaukite, dairykitės. Sunku rasti? Mokslininkai gali ją nubrėžti metrų tikslumu.

Kodėl lietuvininkės taip didžiavosi savo skepetomis? Pažiūrėkite į senas nuotraukas ir paklausykite Ėvės žodžių – jie praskleis to meto madų ir grožio paslaptį.

Kaip Tilžės akto signataro, lietuviškos raštijos puoselėtojo Enzio Jagomasto gyvenimas, veikla ir tragiškas likimas įprasmina šių dienų vertybes?

„Atrodo, ką dar nauja galime pasakyti apie Dreverną, kurios kalnely, pasak padavimo, ilsisi milžinas, vilkų apgraužtomis kojomis? Istorikams padavimai patinka dažniausiai dėl to, kad jie toli nuo teisybės... Pamenate garsųjį A.Puipos epizodą: „stinta, pūkis“ filme „Moteris ir keturi jos vyrai‘? Kas tai – senovinis užkalbėjimas, žvejybos būdas, vestuvinio šokio ritualas ar režisieriaus išmonė? Baidomoji žvejyba – Europos kontekste unikalus Kuršių marių žvejų paprotys, lydimas tikėjimų, draudimų, sėkmių ir nesėkmių, – apie tai žinome tik iš nuotrupų, o dar visai neseniai kopų vyriokai taip „bumbino“, kad abiejuose krantuose aidėjo“, – dalijosi mintimis D.Kiseliūnaitė.

Su šiais ir kitais įdomiais istorijos, etnografijos, kalbos, archeologijos tyrinėjimais seminare supažindins mokslininkai. Jie atsakys į klausimus, provokuos diskusijoms, aktyviai visuomenės nuostatai ir veiklai. O kaip į mūsų tapatybės kūrimo siekius žiūri administracinės reformos vykdytojai?.. „Kas kruopščiai išstudijavęs meistro darbą pats stato, tam tikriausiai nekils ranka griauti. Kartu statykime tiltus, kuriais iš vieno istorijos kranto į kitą pavėdėsime savo vaikus“, – ragina seminaro organizatoriai.

Laukiami visi, besidomintys Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istorija.

Seminaro programa

Lapkričio 30 d.

15 val. – skaitomas 1918 m. Tilžės akto tekstas.

15.05 val. – sveikinimo žodis.

Pranešimai:

„Tilžės akto signataro E.Jagomasto veikla“ – Rima Auštrienė.

 „Nauji kuršių gyvenviečių atradimai Palangos botanikos parke“ – Rokas Kraniauskas. 

„Kaip dėkojo senieji prūsai? – Audronė Kaukienė.

„Eksperimentinė prūsų kalba: pasiekimai ir perspektyvos“ – Letas Palmaitis.

16.15 – 16.30 val. – kavos pertraukėlė

„Skepeta – lietuvininkių tapatybės ženklas“ (remiantis I. Simonaitytės kūryba) – Kristina Abelkytė.

"Kelios Drevernos praeities mįslės"  - Dainius Elertas.

„Poledinė baidomoji žvejyba Kuršių mariose XIX-XX a.: žūklės eiga, žodinis ir daiktinis paveldas“ – Egidijus Bacevičius.

„Mažosios Lietuvos riba su Didžiąja Lietuva ir Lietuvoje“ – Arvydas Urbis.

Diskusijos.

Seminaras vyks Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (Daržų g. 10).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių