Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą lemia ne tik emigracija

Vis daugiau jaunų žmonių, baigusių bakalauro studijas, nesiryžta studijuoti magistratūros programų Lietuvoje ir išvyksta ieškoti laimės svetur – renkasi nekvalifikuotus darbus.

Priežastis akivaizdi – universiteto absolventui Lietuvoje rasti darbą, už kurį gaunamo atlyginimo pakaktų kokybiškam gyvenimui ir antrajai studijų pakopai apmokėti, labai sunku. Todėl jaunimas ryžtasi dirbti beveik bet ką, tikėdamasis sukaupti pinigų magistrantūros studijoms (greičiausiai užsienyje), vėliau ir įsitvirtinti svečioje šalyje.

Susidariusi situacija yra ne tik ekonomikos recesijos pasekmė, bet ir karjeros ugdymo stokos požymis. "Studentams ir absolventams sunku rasti darbą ne vien dėl ekonominės situacijos ar darbo patirties trūkumo, kita svarbi problema – nežinojimas, kaip ir kur pritaikyti studijuojamos specialybės žinias“, – komentavo KTU Karjeros centro vadovė Kristina Bakšaitė.

Svarbu pasirinkti tinkamą specialybę

Dėl to, kad paruošiami rinkos poreikių neatitinkantys specialistai, prisideda daugybė dalyvių – neatsakingai studijų kryptis pasirenkantys mokyklų abiturientai, nemotyvuoti studentai ir dėstytojai, nepakankamas universitetų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas, nesėkmingai vykdoma švietimo politika.

Turėtų būti nenutrūkstamas ryšys tarp mokyklų, universitetų ir verslo. Vadinasi, reikalingas nuolatinis kalbėjimasis. Mokiniams svarbu žinoti, kokių perspektyvų tikėtis pasirinkus vieną ar kitą studijų sritį. Verslo atstovų susitikimai su būsimais mokyklų abiturientais, kai pateikiami realūs faktai ir galimos ilgalaikės darbo rinkos tendencijos, galėtų sustabdyti daugelį jaunų žmonių nuo populiarių, potencialius bedarbius ugdančių specialybių.

KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto trečio kurso studentas Darius teigė visiškai nesigailintis, kad pasirinko mechatronikos studijas. Šią vasarą studentas atliko praktiką UAB "Mars Lietuva“, o atsiradus laisvai darbo vietai jis buvo pakviestas dirbti įmonėje Gargžduose. Tačiau nors pasiūlymas itin viliojantis ir Darius teigia, kad jam toks darbas būtų malonus, šiuo metu KTU mechatronikos trečiakursis pirmenybę teikia mokslams Kaune.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių, jo manymu, įmonė pasirinko būtent jį, KTU studentas pirmiausia pabrėžė, kad inžinerinio darbo patirties neturėjo. "Manau, mane pakvietė, nes buvau komunikabilus, nuoširdus, pasitikėjau savimi ir tikrai norėjau gauti siūlomą praktikos vietą“, – teigė studentas. Vaikinas džiaugėsi, kad įmonė sudarė sąlygas įgyvendinti praktikai iškeltus tikslus – realiai pritaikyti teorines žinias ir įgyti naujų įgūdžių.

Reikalinga verslo iniciatyva

Studentai turėtų būti supažindinami su konkrečiais universitetinių žinių taikymo pavyzdžiais, žinoti, kuriose srityse ir kaip galėtų dirbti pabaigę studijas. Dažnai net ir su programų aprašymais susipažinusiems studentams įstojus į universitetą kyla daug abejonių, sunku sudaryti profesinės karjeros viziją, todėl karjeros ugdymas yra labai svarbus.

Pavyzdžiui, pirmakursiams KTU Karjeros centras rengia specialias karjeros planavimo paskaitas, universiteto studentams organizuoja savęs pažinimo ir kitas konsultacijas, seminarus, susitikimus su įvairių sričių lyderiais. Tiesioginiai kontaktai su verslo atstovais sudaro sąlygas susipažinti su profesinės karjeros pavyzdžiais, rasti atsakymus į rūpimus klausimus, todėl jauni žmonės tampa labiau motyvuoti mokytis ir dirbti, o nepasisekus, greitai nenuleisti rankų.

Galiausiai studijų programos privalo atitikti verslo poreikius. Ketveri studijų metai universitete netenka prasmės, jeigu absolvento kvalifikacija nereikalinga darbo rinkai. Tokius absolventus įmonėms tenka papildomai mokyti ar netgi perkvalifikuoti – tai atima daug vertingo laiko ir sudaro dideles išlaidas. Atsižvelgus į studentų krepšelių sistemą, panašu, kad universitetams, siekiant pritraukti daugiau lėšų, dažnai palankiau orientuotis į būsimų studentų viltis, o ne įmonių poreikius.

Vadinasi, pats verslo sektorius neturėtų ramiai laukti naujų tinkamų darbuotojų, o aktyviai prisidėti prie kokybiško jų paruošimo. Būtinas glaudesnis universitetų, verslo ir netgi viešojo sektoriaus bendradarbiavimas siekiant nustatyti būsimų darbdavių lūkesčius ir mokslo galimybes. KTU Karjeros centro vadovė tikino, kad labai nedaug įmonių pačios ryžtasi ateiti į universitetus ir pateikti savo poreikius. Universitetų vaidmuo šiuo atveju itin reikšmingas – jie privalo tapti atviresni tokioms iniciatyvoms, skatinti jas.

Pagerinus visų minėtų dalyvių tarpusavio bendradarbiavimą, kvalifikuotos jaunimo darbo jėgos dalis lengviau pritaptų vietinėje darbo rinkoje. Tada ir emigracija sumažėtų. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių