Kultūros paveldo specialistė: Pilių rezervato teritorija privatizuojama

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus senamiestis praranda savo vertybes - gynybinė siena pamažu užstatoma, Pilių rezervato teritorija privatizuojama, kiemuose statomi nauji namai, senuose pastatuose kertamos vitrinos ir dedami plastikiniai langai, perspėja ekspertai.

Tai vyksta, nes senamiesčio apsaugos kontrolė nepakankama, teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos specialistai.

Per bendrą trijų Seimo komiteto posėdį trečiadienį nuspręsta, kad padėtį pataisytų specialus įstatymas, kuris gintų visus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytus Lietuvos objektus.

"Šiandieniniai Vilniaus senamiestyje vykdomi pavyzdžiai rodo mūsų neatsakingumą Pasaulio paveldo komitetui, pasaulio visuomenei, nes tai, kad Vilniaus senamiestis yra įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, yra didelė garbė ir labai didelė atsakomybė", - trečiadienį per bendrą parlamento komitetų posėdį sakė padėtį pristačiusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Komisija yra įvertinusi Vilniaus senamiesčio būklę ir pateikusi savo siūlymus, kaip taisyti padėtį.

"Požeminių garažų projektavimai senamiestyje, viešbučio "Narutis" kieme naujo namo statyba - viskas palaiminta savivaldybės - Bokšto gatvėje buvusios ligoninės pertvarka ir naujos statybos rodo mūsų visišką neatsakingumą senamiesčio kultūros vertybėms", - senamiesčio skaudulius vardijo G.Drėmaitė.

Anot jos, nesaugoma ir kultūros paminklu pripažinta Vilniaus miesto gynybinė siena.

"Kokius gražius projektus darė savivaldybė, kad eksponuotų, restauruotų (sieną - BNS). Deja, viskas - popieriuose. Daroma atvirkščiai - net gynybinė siena pamažu užstatoma ir naikinama. Lonkretus pavyzdys - Kretingos gatvėje prie Kotrynos bažnyčios", - teigė paveldosaugininkė.

Ji pabrėžė, kad restauravimo darbai senamiestyje praktiškai nevyksta. "Yra tik pritaikymas, renovacija, kas "atveda" naujas medžiagas - kinišką granitą, keičiamos durys. Turbūt nereikia net aiškinti, kiekvienas eidamas Pilies gatve, Didžiąja gatve mato iškirstas vitrinas, kur "Du broliai" negali įtalpinti manekeno ir jiems būtinai reikia (iškirsti vitriną - BNS). Tuo metu šalia Švedijos ambasada net kalkinius dažus atsiveža iš Švedijos, kad prisitaikytų prie mūsų reikalavimų", - pasakojo komisijos vadovė.

Kai kurios negerovės kyla dėl to, kad Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi Vilniaus senamiesčio ribų. Dėl to, pasak G.Drėmaitės, Vilniaus pilių rezervate po truputį privatizuojamas plotas. Pavyzdžiui, iš Krivių gatvės pusės jau vykdomos statybos.

Komisija nustatė, kad Vilniaus senamiestis netenka ir savo urbanistinės struktūros. Po truputį kiemai, kurie yra viena iš miesto vertybių, pertvarkomi į sales, viešbučių holus.

"Šiandien didžiausias trūkumas mūsų veikloje - kontrolės nebuvimas. Objektyvios kontrolės. Kultūros paveldo departamente yra kontrolieriai, kurie patys planuoja, patys vykdo, patys kontroliuoja. Tai, kas vyksta tokioje kontrolėje, rodo Aušros Vartų pavyzdys", - sakė G.Drėmaitė.

Remontuojant Aušros Vartų koplyčią buvo išmontuoti seni autentiški laiptai ir sudėti nauji.

"Kodėl kai automobilį pastatai ne toje vietoje, čia pat užrakina ratus, ir nieko negali padaryti? Jeigu važiuoji ne taip, sustabdo ir moki baudą. Kada taip bus šitaip su paveldu? Kodėl kai pamatai, kad su paveldu daroma blogai, pirmiausia reikia komisijos, paskui aiškina, kad tik teismai gali nuspręsti...", - stebėjosi G.Drėmaitė.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės Jūratės Markevičienės tvirtinimu, Lietuvos specialistams stinga kvalifikacijos tinkamai pasirūpinti kultūros paveldo apsauga. "Pasirodo, Lietuvoje restauratoriumi galima tapti per dvi dienas, išklausius kursą", - sakė ji.

Pasak parlamentarės Aurelijos Stancikienės, būtina priimti specialų UNESCO saugomų objektų apsaugos įstatymą, kaip yra padarę latviai dėl Rygos senamiesčio.

"Mes prarandame negrįžtamai tai, kas buvo vertinga (...) Negali būti pasaulio paveldo vietovės apsauga atiduota savivaldybei, tai - valstybės reikalas", - pabrėžė Seimo narė.

Anot jos, jau 2007 metais buvo parengta UNESCO pasaulio paveldo objektų apsaugos įstatymo koncepcija, bet pats įstatymas taip ir neišvydo dienos šviesos.

Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė informavo, kad įstatymo projektas buvo parengtas, jame siūlyta visą UNESCO saugomų vietovių priežiūrą perduoti nacionalinių parkų direkcijoms, bet tam esą kategoriškai pasipriešino Vilniaus ir Neringos savivaldybės. Jos kategoriškai atsisakė perduoti dalį savo funkcijų.

Nepaisant to, trečiadienį Seimo komitetų priimtame sprendime nurodyta tokį įstatymo projektą parengti.

Taip pat Vyriausybei siūloma parengti Architektūros paveldo apsaugos įstatymo koncepciją ir projektą. Vilniaus miesto tarybai siūloma informuoti Kultūros ministeriją apie visas planuojamas statybas sostinės istoriniame centre ir jo apsaugos zonoje. Be to, raginama nuosekliai mažinti ten automobilių eismą.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 metų sistemingai primena Lietuvai apie konkrečių įsipareigojimų vykdymą Vilniaus senamiesčio atžvilgiu.

Vilniaus senamiestis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1994 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių