- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros institucijos ieško žemyn slenkančio Gedimino kalno šeimininko, kad kuo greičiau būtų galima skirti lėšas kalno tvarkymui, sako kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
"Prieš pradedant skaičiuoti, kiek reikia lėšų - aš tikiu, kad mes jas surasime - dabar norėtume identifikuoti šeimininką, kam gi duoti tas lėšas, kad galėtų pradėti labai konkrečius kalno griuvimo prevencijos judesius", - antradienį žurnalistams sakė ministras.
Anot A.Gelūno, vieno šeimininko kalnas šiuo metu neturi.
"Kalnas turi daugybę šeimininkų. Anksčiau jis priklausė apskričiai kaip visa valstybės žemė. Panaikinus apskritis, jis priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo metu yra teismo procesas dėl savivaldybės tariamai neteisėto suformavimo dviejų sklypų iš vieno sklypo", - kalbėjo jis.
A.Gelūnas sako manantis, kad kalną reikėtų traktuoti ne kaip gamtinį, o kaip kaip kultūros objektą kartu su pilimi. Tuomet juo rūpintųsi kultūros institucijos.
"Logiškiausia būtų traktuoti kalną ne kaip gamtą, nes jis yra piliakalnis, o kaip kultūrą. Kadangi pilis, stovinti ant kalno, taip pat yra kultūros dalis, muziejus, man atrodytų logiškiausias sprendimas tą kalną traktuoti kaip pilies teritoriją, kad kalnas ir pilis būtų kaip vientisa teritorija, ir tada būtų labai aišku: mes tvarkome pilį, tvarkome ir kalną", - teigė ministras.
Kultūros ministerijos kol kas konkrečiai neatsakė, kiek pinigų prireiks kalnui sutvarkyti. Tačiau, anot jo, gelbėjant šį objektą, taupyti nederėtų.
"Kai kalbame apie tokį objektą koks yra Gedimino kalnas, reiktų prisiminti turbūt rusų literatūros klasikų žodžius, kad čia ne vieta derėtis. Jei nuo pusės milijono sąmata pašoks iki milijono, tikrai nebūtų tas objektas, kuriam reiktų sutaupyti lėšas. Jei prasidės rimti destruktyvūs procesai, gailėsimės visi, bet jau bus per vėlu", - sakė ministras.
"Deja, aš negaliu preliminarios apytikslės sąmatos pateikti, nes su specialistais nekalbėjome, bet lėšų bandysime atrasti tiek, kiek reikia", - tikino jis.
Esą suma gali išaugti ir tada, jei paaiškės, jog reikia ištuštinti vidines kalno ertmes ir ten statyti sutvirtinimus.
Su Vyriausybės atstovais šį klausimą ketinama aptarti rudenį, bet A.Gelūnas sako nesantis užtikrintas, jog jo pasiūlymas Ministrų kabinete sulauks pritarimo.
"Dabar vasara, visi atostogauja. Mes jau rengiame dalykinius pasitarimus šiam klausimui spręsti, bet reiktų darbinio posėdžio su Vyriausybės atstovais, kad juridikoje būtų pakeisti tam tikri nusistatymai suformuojant tą kalną kaip pilies teritoriją", - kalbėjo ministras.
"Nesakau, kad šis pasiūlymas susilauks pritarimo, nes jeigu 20 metų tęsiasi juridinis administracinis neapibrėžtumas, gal čia yra kaip Gordijaus mazgas - neišnarpliojama problema, bet aš tikiuosi, kad lietuviai myli savo simbolinius objektus", - pridūrė jis.
Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė taip pat teigė negalinti pasakyti apytikrės sumos, reikalingos kalnui sutvarkyti. Tačiau, jos teigimu, kuo skubiau reikia skirti bent minimaliai lėšų tam, kad būtų pašalinta didžiausia grėsmė.
"Šiandien pasakyti, kokie konkretūs skaičiai laukia - ar keletas, ar keliolika, ar dešimtys milijonų - labai sunku būtų, bet teisinga ieškoti bent jau minimalių lėšų", - kalbėjo D.Varnaitė.
Būtiniausiems darbams esą reikėtų pusės milijono litų.
"Tikiuosi, kad ministrui pavyks gauti tų lėšų, kurios būtų reikalingos minimaliausiems žingsniams atlikti šiais metais. Jeigu norime artimiausioje ateityje atlikti sutvirtinimo darbus, jiems turime būti atitinkamai pasirengę", - tikino KPD direktorė.
Anot jos, KPD pasiruošęs prisidėti prie kalno išsaugojimo, taip pat ruošiamasi restauruoti ir ant kalvos esantį Gedimino bokštą.
"Esame pasiryžę kartu parengti veiksmų planą, kokie būtų patys skausmingiausi taškai, ir kad ir nedidelėmis lėšomis, bet kur jas investuoti būtų efektyviausia tam, kad bent jau apsaugotume tiek kalną, tiek jame esančius statinius nuo galimos grėsmės. (...) Mes jau sutarę perspektyvą restauruoti paties Gedimino bokšto () mūrą, kadangi tas mūras jau yra pradėjęs eižėti ir trupėti", - kalbėjo ji.
"Bandysime rasti įvairių finansavimo šaltinių, kažkiek galbūt restauravimo darbams mėginsime ieškoti ir Kultūros paveldo departamento programose, kurios yra labai menkos šiemet", - sakė D.Varnaitė.
Neseniai žiniasklaida pranešė, kad vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai gali bet kurią dieną nuslinkti, kartu nusinešdami ir pilies liekanas.
Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo prieš dvejus metus.
Ypač pavojinga vieta - vakarinis šlaitas, kuris jau keletą kartų yra slinkęs. Dar viena bėda - medžiai, kurie šlaitą ne stiprina, o priešingai - pučiant stipriam vėjui išjudina.
Pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, nuošliaužos formuojasi ir dėl vandalų, kurie nulaužė šviestuvus, laipioja šlaitais, ridena akmenis iš sienų.
Paskutinį kartą kalnas tvirtintas prieš 14 metų, tvarkant Aukštutinę pilį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms būtų padidintas 1–2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...