Kova už teises darbe - nesibaigianti

Profsąjungų atstovai tikina, kad darbdaviai norėtų grįžti atgal į tolimą praeitį, kai dar nebuvo iškovota 8 valandų darbo diena. Esą jau kurį laiką verslininkai siekia įteisinti 12 valandų darbo dieną. Teigiama, kad būtent todėl nereikėtų pamiršti Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos.

Šleifas nuo tarybinių laikų

Profsąjungų atstovų teigimu, darbuotojas šiandien yra nuvertintas, tai esą nėra prioritetas Lietuvoje. Teigiama, kad būtent todėl nederėtų pamiršti, jog daugiau nei prieš 100 metų buvo iškovota 8 valandų darbo diena.

„Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos nereikėtų ignoruoti, nors šleifas driekiasi dar nuo tarybinių laikų, bet mums verta prisiminti tą dieną, kuri buvo skirta paminėti žmonių kovai už geresnes darbo sąlygas“, – tvirtino Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas.

Tačiau realybė šiandien kitokia, nors daugeliui dirbančiųjų santykiai su darbdaviais nesusiklosto ir neretai tenka kęsti neteisybę, žmonės nebeskuba solidarizuotis kovai už palankesnes darbo sąlygas.

„Tarptautinės darbo šventės Klaipėdoje kaip ir nėra. Kelis kartus bandėme organizuoti solidarumo akcijas, bet vieni lekia į sodus, o kiti dirba, nes šventinę dieną moka dvigubai“, – teigė profsąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Barusevičius.

Sunkiausias laikas darbuotojams Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, buvo 1993-ieji, kai žmonės buvo įmesti į visiškai naują situaciją rinkoje, kur jiems buvo taikoma „šoko doktrina“. Tada esą atsirado ryškus visuomenės susisluoksniavimas, kai valstybė niekur nesikišo ir buvo bejėgė prieš verslo savivalę.

„Seni laikai labai realiai gali grįžti, nes dabar prabylama apie tai, kad žmonės turėtų dirbti po 60 ir daugiau valandų per savaitę, tai yra 12 ir daugiau valandų per dieną. Tokie yra verslo pasiūlymai“, – sakė R.Tamošauskas.

Išgelbės vidurinioji klasė?

Klaipėdos mieste yra keliasdešimt profesinių sąjungų. Jos veikia beveik kiekvienoje didesnėje įmonėje. Tačiau jai priklausančių narių ne per daugiausiai.

Skandinavijos šalyse 80 proc. dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungoms, Lietuvoje – tik 10-15 proc.

8 kartus esą skiriasi priklausančiųjų profesinei sąjungai skaičius, tiek pat skiriasi ir atlyginimų dydis. Teigiama, kad tai visų postsovietinių šalių problema.

„Tie darbdaviai, kurie pas mus atvyko iš užsienio, jie buvo pripratę dirbti su stipriomis profsąjungomis. Ir pas mus, kai nebuvo supratimo, kaip jas organizuoti, jiems buvo labai lengva susitvarkyti, kad jų čia visai neatsirastų“, – tikina A.Barusevičius.

„Daugeliu atveju, darbdavys nori gauti daugiau, ir tai lengviausia pasiekti darbuotojų sąskaita. O profesinė sąjunga yra kaip sulaikantis veiksnys, kad jis pagalvotų prieš ką nors darydamas,“ –  mano R.Tamošauskas.

Pačios nepalankiausios darbuotojams esą yra mažos įmonės, kuriose profsąjungai įsikurti nėra galimybių, ten žmonės įsidarbinę pagal pažintis, jie nenori konfliktų.

Esą kol gerai, tai gerai, o kai kas nutinka, lekia ieškoti pagalbos. Darbo ginčų komisijose daugiausia irgi sprendžiami mažų įmonių darbuotojų reikalai.

„Visame pasaulyje nieko geriau neišrasta, kaip reguliuoti santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Bet kadangi mūsų valdžia atstovauja darbdavių interesus, tai visas šitas reikalas nustumtas ir paliktas savieigai. Kol neatsiras vidutinės socialinės klasės, tol taip ir bus“, – įsitikinęs A. Barusevičius.

Rodiklis – kolektyvinė sutartis

Pasak profesinių sąjungų atstovų, didžiausias darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo rodiklis yra kolektyvinė sutartis.

„Pavyzdžiui, „Klaipėdos Smeltė“ giriasi, kad jie dirba europietiškai, tačiau iki šiol jie neturi kolektyvinės sutarties, aš pats atstovauju dokininkus ir apie tą sutartį kalbu jau 10 metų, bet iki šiol viskas taip ir kabo“, – sakė A.Barusevičius.

„Istoriškai susiklostė, kad jos mūsų įmonėje nebuvo, o su profesine sąjunga jau kokius 7 metus bandėme sukurti kolektyvinę sutartį, bet nepavyko susitarti dėl esminių klausimų.

Negalėjome rasti kompromisų, kurie tenkintų abi puses, bet šis klausimas šiandien yra atviras“, – teigė bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

„Didžiulis pasiekimas, prieš pat Tarptautinę darbo šventę pasirašėme kolektyvinę sutartį uostamiesčio bendrovėje „Bell Glass“. Džiaugiamės, kad vyksta socialinis dialogas, tačiau yra nemažai bendrovių, kuriose nėra tokių sutarčių daugybę metų“, – sakė Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungų pirmininkas Edvardas Šalkauskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

v

v portretas
o jus, idiotai, gal padarykit pataisa istatyme ir...24-iu val. darbo diena...7-ias dienas per savaite?!??? tai butu tikrai naudinga ir protinga...darbdaviams...

mhm

mhm portretas
o kas darosi smulkiose imonese kadagi pagaliau bentkokios tikrinanciuju strukturos prekybos centrus prades tikrint turiu omeny tas ivairias imoneles kurios nuomoja plotus centruose pavyzdziui banginyje isnaudojami zmones ziauriai uz minimumus dirba kasdfien po 12 val

parodija

parodija portretas
Profsajungu realiai LT nera,o tos grupeles yra bejeges kazka apginti.Situacija aiskeja,vien pamacius "profsajungu" kai kuriu vadovu parsidaveliskus,pataikuniskus snukelius,kai visus klausimus jie pasislepe pataikuniskai aptaria su darbdaviais,o viesumoj vaipydamiesi aiskina kliedesius kazkokius.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nuo stogų – nemalonios staigmenos
    Nuo stogų – nemalonios staigmenos

    Žiemiškomis miesto gatvėmis vaikštantys klaipėdiečiai turėtų dažniau pakelti akis į viršų ir pasižiūrėti, ar jiems negresia pavojus. Ant stogų susikaupęs sniegas atodrėkio metu gali bet kada nukristi. Pavojų kelia ir varvek...

  • Ledas žvejus vilioja į pražūtį
    Ledas žvejus vilioja į pražūtį

    Nors specialistai kol kas nepataria lipti ant ledo, tačiau gausybė žvejų traukia išbandyti laimę poledinėje žūklėje. Šiomis dienomis marių ledas ties Preila buvo gausiai nusėstas stintautojų. ...

  • Klaipėdos valstybinė kolegija išliks?
    Klaipėdos valstybinė kolegija išliks?

    Po planuojamos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos uostamiestyje kaip savarankiškas vienetas norėtų išlikti ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Vis dėlto bendradarbiavimo galimybės su kitomis švietimo sistemos grandimis neatmetamo...

  • Teismas menininkams – paskutinė viltis
    Teismas menininkams – paskutinė viltis

    Kultūrai skirtų valstybinių pinigų dalybos pakvipo beprecedenčiu atveju. Klaipėdos menininkai nusiteikę bylinėtis su Lietuvos kultūros taryba, kuri šiemet nė cento neskyrė uostamiestyje organizuojamam solidžiam tarptautiniam teatrų festival...

    6
  • Klaipėda bendradarbiaus su Neringa
    Klaipėda bendradarbiaus su Neringa

    Klaipėdos savivaldybė ruošiasi pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo viešojo transporto srityje su Neringa. Manoma, kad tai kurortui padės efektyviau planuoti maršrutus. Pastarieji įsilies į uostamiesčio viešojo tra...

  • Uostamiesčio vairuotojus erzino stulpeliai
    Uostamiesčio vairuotojus erzino stulpeliai

    Uostamiesčio vairuotojams užkliuvo visą savaitgalį Manto ir Liepojos gatvių dalyse ant skiriamosios juostos prastovėję kelio ženklai. Klaipėdiečiai skundėsi, esą šie apsunkino eismą, ypač senamiestyje. ...

    2
  • V. Grubliauskas: universitetas Klaipėdoje turi išlikti
    V. Grubliauskas: universitetas Klaipėdoje turi išlikti

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

    7
  • „Meridianas“ bus ruošiamas šiltajam sezonui
    „Meridianas“ bus ruošiamas šiltajam sezonui

    Gausų šventinių renginių maratoną užbaigęs Klaipėdos miesto simbolis burlaivis "Meridianas" pirmą kartą po rekonstrukcijos daro techninę pauzę, per kurią bus atliekami profilaktiniai laivo sistemų patikrinimo bei kiti techninės p...

    1
  • Tarp žuvų – ir šiukšlės
    Tarp žuvų – ir šiukšlės

    Kasmet Baltijos jūroje atliekami įvairiausi žuvų ir aplinkos tyrimai. ...

    1
  • „Krovinių terminalas“ tikisi garbingos konkurencijos
    „Krovinių terminalas“ tikisi garbingos konkurencijos

    Metų pradžioje viešumon iškilo nemalonus konfliktas tarp naujojo susisiekimo ministro Roko Masiulio ir „Achemos grupės“ uoste esančių bendrovių. Jis labiausiai susijęs su „Krovinių terminalu“. Nesutarimai tarp dvie...

    1
Daugiau straipsnių