Kova už teises darbe - nesibaigianti

Profsąjungų atstovai tikina, kad darbdaviai norėtų grįžti atgal į tolimą praeitį, kai dar nebuvo iškovota 8 valandų darbo diena. Esą jau kurį laiką verslininkai siekia įteisinti 12 valandų darbo dieną. Teigiama, kad būtent todėl nereikėtų pamiršti Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos.

Šleifas nuo tarybinių laikų

Profsąjungų atstovų teigimu, darbuotojas šiandien yra nuvertintas, tai esą nėra prioritetas Lietuvoje. Teigiama, kad būtent todėl nederėtų pamiršti, jog daugiau nei prieš 100 metų buvo iškovota 8 valandų darbo diena.

„Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos nereikėtų ignoruoti, nors šleifas driekiasi dar nuo tarybinių laikų, bet mums verta prisiminti tą dieną, kuri buvo skirta paminėti žmonių kovai už geresnes darbo sąlygas“, – tvirtino Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas.

Tačiau realybė šiandien kitokia, nors daugeliui dirbančiųjų santykiai su darbdaviais nesusiklosto ir neretai tenka kęsti neteisybę, žmonės nebeskuba solidarizuotis kovai už palankesnes darbo sąlygas.

„Tarptautinės darbo šventės Klaipėdoje kaip ir nėra. Kelis kartus bandėme organizuoti solidarumo akcijas, bet vieni lekia į sodus, o kiti dirba, nes šventinę dieną moka dvigubai“, – teigė profsąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Barusevičius.

Sunkiausias laikas darbuotojams Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, buvo 1993-ieji, kai žmonės buvo įmesti į visiškai naują situaciją rinkoje, kur jiems buvo taikoma „šoko doktrina“. Tada esą atsirado ryškus visuomenės susisluoksniavimas, kai valstybė niekur nesikišo ir buvo bejėgė prieš verslo savivalę.

„Seni laikai labai realiai gali grįžti, nes dabar prabylama apie tai, kad žmonės turėtų dirbti po 60 ir daugiau valandų per savaitę, tai yra 12 ir daugiau valandų per dieną. Tokie yra verslo pasiūlymai“, – sakė R.Tamošauskas.

Išgelbės vidurinioji klasė?

Klaipėdos mieste yra keliasdešimt profesinių sąjungų. Jos veikia beveik kiekvienoje didesnėje įmonėje. Tačiau jai priklausančių narių ne per daugiausiai.

Skandinavijos šalyse 80 proc. dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungoms, Lietuvoje – tik 10-15 proc.

8 kartus esą skiriasi priklausančiųjų profesinei sąjungai skaičius, tiek pat skiriasi ir atlyginimų dydis. Teigiama, kad tai visų postsovietinių šalių problema.

„Tie darbdaviai, kurie pas mus atvyko iš užsienio, jie buvo pripratę dirbti su stipriomis profsąjungomis. Ir pas mus, kai nebuvo supratimo, kaip jas organizuoti, jiems buvo labai lengva susitvarkyti, kad jų čia visai neatsirastų“, – tikina A.Barusevičius.

„Daugeliu atveju, darbdavys nori gauti daugiau, ir tai lengviausia pasiekti darbuotojų sąskaita. O profesinė sąjunga yra kaip sulaikantis veiksnys, kad jis pagalvotų prieš ką nors darydamas,“ –  mano R.Tamošauskas.

Pačios nepalankiausios darbuotojams esą yra mažos įmonės, kuriose profsąjungai įsikurti nėra galimybių, ten žmonės įsidarbinę pagal pažintis, jie nenori konfliktų.

Esą kol gerai, tai gerai, o kai kas nutinka, lekia ieškoti pagalbos. Darbo ginčų komisijose daugiausia irgi sprendžiami mažų įmonių darbuotojų reikalai.

„Visame pasaulyje nieko geriau neišrasta, kaip reguliuoti santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Bet kadangi mūsų valdžia atstovauja darbdavių interesus, tai visas šitas reikalas nustumtas ir paliktas savieigai. Kol neatsiras vidutinės socialinės klasės, tol taip ir bus“, – įsitikinęs A. Barusevičius.

Rodiklis – kolektyvinė sutartis

Pasak profesinių sąjungų atstovų, didžiausias darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo rodiklis yra kolektyvinė sutartis.

„Pavyzdžiui, „Klaipėdos Smeltė“ giriasi, kad jie dirba europietiškai, tačiau iki šiol jie neturi kolektyvinės sutarties, aš pats atstovauju dokininkus ir apie tą sutartį kalbu jau 10 metų, bet iki šiol viskas taip ir kabo“, – sakė A.Barusevičius.

„Istoriškai susiklostė, kad jos mūsų įmonėje nebuvo, o su profesine sąjunga jau kokius 7 metus bandėme sukurti kolektyvinę sutartį, bet nepavyko susitarti dėl esminių klausimų.

Negalėjome rasti kompromisų, kurie tenkintų abi puses, bet šis klausimas šiandien yra atviras“, – teigė bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

„Didžiulis pasiekimas, prieš pat Tarptautinę darbo šventę pasirašėme kolektyvinę sutartį uostamiesčio bendrovėje „Bell Glass“. Džiaugiamės, kad vyksta socialinis dialogas, tačiau yra nemažai bendrovių, kuriose nėra tokių sutarčių daugybę metų“, – sakė Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungų pirmininkas Edvardas Šalkauskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

v

v portretas
o jus, idiotai, gal padarykit pataisa istatyme ir...24-iu val. darbo diena...7-ias dienas per savaite?!??? tai butu tikrai naudinga ir protinga...darbdaviams...

mhm

mhm portretas
o kas darosi smulkiose imonese kadagi pagaliau bentkokios tikrinanciuju strukturos prekybos centrus prades tikrint turiu omeny tas ivairias imoneles kurios nuomoja plotus centruose pavyzdziui banginyje isnaudojami zmones ziauriai uz minimumus dirba kasdfien po 12 val

parodija

parodija portretas
Profsajungu realiai LT nera,o tos grupeles yra bejeges kazka apginti.Situacija aiskeja,vien pamacius "profsajungu" kai kuriu vadovu parsidaveliskus,pataikuniskus snukelius,kai visus klausimus jie pasislepe pataikuniskai aptaria su darbdaviais,o viesumoj vaipydamiesi aiskina kliedesius kazkokius.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į ledines Baltijos bangas paniro ir ministras
    Į ledines Baltijos bangas paniro ir ministras

    Minia drąsuolių savaitgalį išsimaudė ledinėje jūroje. Stebimi masės žiūrovų, tradicinėje grūdinimosi šventėje „Palangos ruoniai - 2017“ jūroje maudėsi ir vaikai, ir suaugusieji. ...

    1
  • Gyventojai renkasi etapinę renovaciją
    Gyventojai renkasi etapinę renovaciją

    Stringant valstybinei daugiabučių namų renovacijos programai, vis daugiau gyventojų atnaujinti pastatus apsisprendžia etapais – patys savo lėšomis. Įgyvendinami reikalingiausi darbai, kurie padeda sumažinti sąskaitas už šildymą. ...

    2
  • Prisiekė būsimi Lietuvos karininkai
    Prisiekė būsimi Lietuvos karininkai

    Sekmadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija, kurios metu priesaikos žodžius ištarė 80 Lietuvos karo akademijoje ir Lietuvos ...

    1
  • Aktorius G. Savickas: Klaipėdos kraštas man – mieliausias
    Aktorius G. Savickas: Klaipėdos kraštas man – mieliausias

    Aktorius, LRT laidų vedėjas Giedrius Savickas tvirtina, kad nėra nieko malonesnio už nuovargį, kurį patiri būdamas gamtoje, o ir čia jaučiamos laisvės mieste, kuriame tiek daug apribojimų, aptikti negali. Vis dėlto aktorius nori gyventi mieste &nda...

    3
  • A. Baroti – spalvingo gyvenimo kūrėja
    A. Baroti – spalvingo gyvenimo kūrėja

    Baroti galerijai jau ketvirtį amžiaus vadovaujanti Andželika Baroti kuria spalvingą ne tik savo pačios, savo šeimos, bet ir visos Klaipėdos kultūrinį gyvenimą. Tarp gausybės darbų garsinant galerijos ir Klaipėdos vardus Lietuvoje bei užsien...

    1
  • Neįtikėtinas įžūlumas: parama maistu – į šiukšlių dėžę
    Neįtikėtinas įžūlumas: parama maistu – į šiukšlių dėžę

    Keturis vaikus auginanti klaipėdietė nutarė nesivarginti nešdama gautą paramą maisto produktais namo. Dalį jų ji vidury dienos išmetė į čia pat esančios autobusų stotelės šiukšlių dėžę. Toks moters elgesys šo...

    31
  • Minią „Palangos stintos“ lankytojų šokiravo kainos
    Minią „Palangos stintos“ lankytojų šokiravo kainos

    Žmonės masiškai plūsta į pajūrį, kur vyksta žiemos šventė „Palangos stinta“. Dėl eismo apribojimų prie kurorto nusidriekė automobilių eilės. Tiesa, šiemet verslininkai skundžiasi stintų stygiumi, o pirkėjai &nda...

    20
  • Užuomaršos ilgina eiles „Regitroje“
    Užuomaršos ilgina eiles „Regitroje“

    Uostamiestyje vis dar tįsta senojo tipo vairuotojų pažymėjimus atnaujinti norinčiųjų eilės. Nors „Regitros“ Klaipėdos padalinyje dirbama visu pajėgumu, laukiantiesiems tenka apsišarvuoti kantrybe, mat eilė dažną įkalina ne vien...

  • Planuose – dar vienas sąvartynas
    Planuose – dar vienas sąvartynas

    Klaipėdos pašonėje norima įrengti naują sąvartyną, kuriame būtų laikomos nepavojingos degiosios atliekos. Ši žinia sudomino miesto valdžios atstovus. Paaiškinti situacijos bus kviečiami atsakingi asmenys. ...

    6
  • Nakvynės namų laukia permainos
    Nakvynės namų laukia permainos

    Uostamiesčio valdžia rengiasi permainoms, paliesiančioms Klaipėdos nakvynės namus. Žadama iš šios biudžetinės įstaigos patalpų iškelti laikino apnakvindinimo paslaugas ir imtis pastato pirmojo aukšto remonto. ...

    2
Daugiau straipsnių