Kova už teises darbe - nesibaigianti

Profsąjungų atstovai tikina, kad darbdaviai norėtų grįžti atgal į tolimą praeitį, kai dar nebuvo iškovota 8 valandų darbo diena. Esą jau kurį laiką verslininkai siekia įteisinti 12 valandų darbo dieną. Teigiama, kad būtent todėl nereikėtų pamiršti Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos.

Šleifas nuo tarybinių laikų

Profsąjungų atstovų teigimu, darbuotojas šiandien yra nuvertintas, tai esą nėra prioritetas Lietuvoje. Teigiama, kad būtent todėl nederėtų pamiršti, jog daugiau nei prieš 100 metų buvo iškovota 8 valandų darbo diena.

„Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos nereikėtų ignoruoti, nors šleifas driekiasi dar nuo tarybinių laikų, bet mums verta prisiminti tą dieną, kuri buvo skirta paminėti žmonių kovai už geresnes darbo sąlygas“, – tvirtino Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas.

Tačiau realybė šiandien kitokia, nors daugeliui dirbančiųjų santykiai su darbdaviais nesusiklosto ir neretai tenka kęsti neteisybę, žmonės nebeskuba solidarizuotis kovai už palankesnes darbo sąlygas.

„Tarptautinės darbo šventės Klaipėdoje kaip ir nėra. Kelis kartus bandėme organizuoti solidarumo akcijas, bet vieni lekia į sodus, o kiti dirba, nes šventinę dieną moka dvigubai“, – teigė profsąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Barusevičius.

Sunkiausias laikas darbuotojams Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, buvo 1993-ieji, kai žmonės buvo įmesti į visiškai naują situaciją rinkoje, kur jiems buvo taikoma „šoko doktrina“. Tada esą atsirado ryškus visuomenės susisluoksniavimas, kai valstybė niekur nesikišo ir buvo bejėgė prieš verslo savivalę.

„Seni laikai labai realiai gali grįžti, nes dabar prabylama apie tai, kad žmonės turėtų dirbti po 60 ir daugiau valandų per savaitę, tai yra 12 ir daugiau valandų per dieną. Tokie yra verslo pasiūlymai“, – sakė R.Tamošauskas.

Išgelbės vidurinioji klasė?

Klaipėdos mieste yra keliasdešimt profesinių sąjungų. Jos veikia beveik kiekvienoje didesnėje įmonėje. Tačiau jai priklausančių narių ne per daugiausiai.

Skandinavijos šalyse 80 proc. dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungoms, Lietuvoje – tik 10-15 proc.

8 kartus esą skiriasi priklausančiųjų profesinei sąjungai skaičius, tiek pat skiriasi ir atlyginimų dydis. Teigiama, kad tai visų postsovietinių šalių problema.

„Tie darbdaviai, kurie pas mus atvyko iš užsienio, jie buvo pripratę dirbti su stipriomis profsąjungomis. Ir pas mus, kai nebuvo supratimo, kaip jas organizuoti, jiems buvo labai lengva susitvarkyti, kad jų čia visai neatsirastų“, – tikina A.Barusevičius.

„Daugeliu atveju, darbdavys nori gauti daugiau, ir tai lengviausia pasiekti darbuotojų sąskaita. O profesinė sąjunga yra kaip sulaikantis veiksnys, kad jis pagalvotų prieš ką nors darydamas,“ –  mano R.Tamošauskas.

Pačios nepalankiausios darbuotojams esą yra mažos įmonės, kuriose profsąjungai įsikurti nėra galimybių, ten žmonės įsidarbinę pagal pažintis, jie nenori konfliktų.

Esą kol gerai, tai gerai, o kai kas nutinka, lekia ieškoti pagalbos. Darbo ginčų komisijose daugiausia irgi sprendžiami mažų įmonių darbuotojų reikalai.

„Visame pasaulyje nieko geriau neišrasta, kaip reguliuoti santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Bet kadangi mūsų valdžia atstovauja darbdavių interesus, tai visas šitas reikalas nustumtas ir paliktas savieigai. Kol neatsiras vidutinės socialinės klasės, tol taip ir bus“, – įsitikinęs A. Barusevičius.

Rodiklis – kolektyvinė sutartis

Pasak profesinių sąjungų atstovų, didžiausias darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo rodiklis yra kolektyvinė sutartis.

„Pavyzdžiui, „Klaipėdos Smeltė“ giriasi, kad jie dirba europietiškai, tačiau iki šiol jie neturi kolektyvinės sutarties, aš pats atstovauju dokininkus ir apie tą sutartį kalbu jau 10 metų, bet iki šiol viskas taip ir kabo“, – sakė A.Barusevičius.

„Istoriškai susiklostė, kad jos mūsų įmonėje nebuvo, o su profesine sąjunga jau kokius 7 metus bandėme sukurti kolektyvinę sutartį, bet nepavyko susitarti dėl esminių klausimų.

Negalėjome rasti kompromisų, kurie tenkintų abi puses, bet šis klausimas šiandien yra atviras“, – teigė bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

„Didžiulis pasiekimas, prieš pat Tarptautinę darbo šventę pasirašėme kolektyvinę sutartį uostamiesčio bendrovėje „Bell Glass“. Džiaugiamės, kad vyksta socialinis dialogas, tačiau yra nemažai bendrovių, kuriose nėra tokių sutarčių daugybę metų“, – sakė Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungų pirmininkas Edvardas Šalkauskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

v

v portretas
o jus, idiotai, gal padarykit pataisa istatyme ir...24-iu val. darbo diena...7-ias dienas per savaite?!??? tai butu tikrai naudinga ir protinga...darbdaviams...

mhm

mhm portretas
o kas darosi smulkiose imonese kadagi pagaliau bentkokios tikrinanciuju strukturos prekybos centrus prades tikrint turiu omeny tas ivairias imoneles kurios nuomoja plotus centruose pavyzdziui banginyje isnaudojami zmones ziauriai uz minimumus dirba kasdfien po 12 val

parodija

parodija portretas
Profsajungu realiai LT nera,o tos grupeles yra bejeges kazka apginti.Situacija aiskeja,vien pamacius "profsajungu" kai kuriu vadovu parsidaveliskus,pataikuniskus snukelius,kai visus klausimus jie pasislepe pataikuniskai aptaria su darbdaviais,o viesumoj vaipydamiesi aiskina kliedesius kazkokius.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs įspūdingas objektas
    Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs įspūdingas objektas

    Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi ketvirtadienį pristatė pradedamą kurti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą šalia Jūrų muziejaus Smiltynėje. Reabilitacijos centre bus gydomi, rengiami tolesniam gyvenimui laisvėj...

    1
  • Sujudimas – ir Klaipėdos rajone
    Sujudimas – ir Klaipėdos rajone

    Įdomūs ir sunkiai prognozuojami savivaldybių rinkimai laukia Klaipėdos rajone. Šiemet čia tarybos mandatų sieks septynios politinės partijos ir trys visuomeniniai rinkimų komitetai. Dėl mero posto rungsis net devyni kandidatai. ...

  • Dėl „šnipų“ – problemos V. Vareikiui
    Dėl „šnipų“ – problemos V. Vareikiui

    Istorikas, profesorius, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vygantas Vareikis užsitraukė uostamiesčio visuomenės atstovais save vadinančių veikėjų nemalonę. Žmogus neapdairiai juos pavadino šnipais. Įsižeidę aktyvistai nutarė neslėpti ...

    6
  • „Brexit“ padarinius švelnins ir DFDS
    „Brexit“ padarinius švelnins ir DFDS

    Artėjant kovui, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, atsiranda vis daugiau nerimo, kaip dirbs žemyninę Europą su britų sala jungiančios gausios jūrų keltų linijos. ...

    1
  • Vietoj tramdomųjų priemonių – akiniai
    Vietoj tramdomųjų priemonių – akiniai

    Tramdomieji marškiniai, kurie daugeliui vis dar asocijuojasi su sergančiųjų psichikos ligomis nuraminimu, jau seniai tapo muziejaus eksponatu. Psichiatrai ieško naujų būdų, kaip padėti įsiaudrinusiems pacientams. Vieną tokių priemonių ...

    4
  • Vaizdo konferencijoms – moderni įranga
    Vaizdo konferencijoms – moderni įranga

    Nuo šiol Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai į konferencijas vyks rečiau, mat savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete diegiama moderni vaizdo transliavimo įranga. ...

    3
  • Kur dingo vaiko pinigai?
    Kur dingo vaiko pinigai?

    Vaikus auginantys klaipėdiečiai ėmė nerimauti iki šiol nesulaukę išmokų už vaikus. Kas mėnesį vaiko pinigai į tėvų ar globėjų sąskaitas įprastai subyra 10-ą mėnesio dieną. Vis dėlto, įpusėjus sausiui, išmokos jų vis ...

    13
  • Į Gdanską – užuojautos žodžiai
    Į Gdanską – užuojautos žodžiai

    Tragiška Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus žūtis sukrėtė ir Klaipėdos vadovą Vytautą Grubliauską, kuris vos prieš kelias savaites su kolega iš kaimyninio uostamiesčio posėdžiavo ir bendravo Briuselyje. Iš Klaipėdos Gdans...

    10
  • Uostamiesčio gyventojams – nauja prievolė
    Uostamiesčio gyventojams – nauja prievolė

    Kai kuriems klaipėdiečiams šiukšlių rūšiavimas vis dar yra tikras iššūkis. Nepaisant to, Aplinkos ministerija žmonėms parengė dar vieną naujovę – nuo sausio 1-osios didesniuose šalies miestuose jau priv...

    24
  • Klaipėdos dieną – būgnai, deglai ir patriotizmas
    Klaipėdos dieną – būgnai, deglai ir patriotizmas

    Gausia šventine uostamiesčio jaunuomenės eisena su deglais paminėta Klaipėdos krašto diena. „Sausio 15-osios garbė – jaunimo maršą“ organizavę aktyvistai džiaugėsi, jog siekis Klaipėdos sukilimo ir prijungimo pr...

    6
Daugiau straipsnių