Konteineriai daugiabučiuose kelia pavojų

Per devynis šių metų mėnesius Vilniuje kilo daugiau nei pusantro tūkstančio gaisrų. Pusė iš jų - šiukšlių gaisrai, kylantys dėl į šiukšliadėžes metamų smilkstančių cigarečių.

Vilniaus miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Informacijos ir analizės poskyrio viršininkė Edita Zdanevičienė portalui sakė, kad Vilniaus ugniagesiai bent 3-5 kartus per dieną vyksta gesinti degančių šiukšlių konteinerių.

Anot jos, šiukšlių konteineriai dažniausiai dega vasarą, nes tuomet palankus laikas ugniai plisti. Rudenį tokių gaisrų sumažėja, tačiau šiais metais ši tendencija nepasitvirtino - šiukšlių gaisrų vis dar daug.

Per devynis šių metų mėnesius Vilniaus ugniagesiai vyko gesinti 864 šiukšlių gaisrus. 654 gaisrai kilo miesto gatvėse stovinčiuose konteineriuose ar šalia jų užsidegusiose šiukšlėse, 210 - daugiabučių namų viduje stovinčiuose konteineriuose.

Edita Zdanevičienė sakė, kad pavojingesni tie gaisrai, kurie kyla daugiabučių namų viduje. Dažniausiai namų pirmajame aukšte uždaroje patalpoje stovintis konteineris užsidega, kai į jį per šiukšlių liftą įmetama nuorūka.

Pastaruoju metu Vilniuje seni metaliniai šiukšlių konteineriai keičiami į naujus - plastikinius. Kai užsidega plastikiniai konteineriai, jie gali grėsti žmogaus sveikatai, nes jų skleidžiamos dujos nuodingos. „Daugiabučių namų apačioje užsidegę plastikiniai konteineriai per šiukšlių liftą ir kitus plyšius gali uždūminti visą namą ir apnuodyti į laiptinę išėjusius žmones. Laimei, apsinuodijimo atvejų kol kas nebuvo", - sakė Edita Zdanevičienė.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, rūkyti draudžiama ne tik viešosiose vietose ir viešajame transporte. Numatyta, kad Lietuvos piliečiai gali būti baudžiami ir už rūkymą bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Už rūkymą netinkamoje vietoje juridiniai asmenys baudžiami nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių litų bauda; privatūs asmenys baudžiami administracine nuobauda.