Kodėl žiemos pramogos aplenkia Lietuvos pajūrį?

Druskininkuose žiemos pramogomis galima pasidžiaugti ir vasarą, o pajūrio kurortuose, taip pat ir uostamiestyje, slidinėjimo trasų bei čiuožyklų po atviru dangumi verslininkai neskuba įrenginėti net žiemos metu.

Liūdna patirtis

Lygiai prieš 10 metų, 2002 m. žiemą prieš pat Kalėdas Klaipėdos teatro aikštėje buvo išlieta čiuožykla po atviru dangumi ir įrengtas žiemos pramogų centras su pačiūžų nuoma.

Tada tikėtasi, kad čiuožykla žiemą gražiausioje miesto aikštėje taps kalėdine tradicija. Buvo planuota, kad čia bus galima ne tik pačiuožinėti, bet vyks ir įvairūs renginiai vaikams bei suaugusiesiems.

Žiemos pramogų centro idėja buvo įgyvendinta su klaipėdiečio verslininko Antano Sadausko pagalba.

Tačiau paaiškėjo, kad gražus sumanymas neatsipirko, čiuožykla nebuvo itin populiari.

Todėl tai buvo vienintelis ir kol kas paskutinis bandymas žiemos pramogas įdiegti Teatro aikštėje.

Klaipėdoje čiuožyklos tirpsta

Apie čiuožyklą Klaipėdoje savivaldybės valdininkai vėl prabilo prieš pat šias Kalėdas. Tačiau teigiama, kad miestas neturi lėšų investuoti į čiuožyklų įrengimus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovo Liudviko Dūdos, pernai namų valdos viename rajone buvo įrengusios čiuožyklą. Bet greitai prasidėjo atlydys, ledas daugiau nebeužšalo, ir čiuožykla pasidžiaugti nespėta.

Kad Klaipėda nėra palankus miestas natūralioms čiuožykloms, puikiausiai įrodė ir šios savaitės pavyzdys, kai pirmadienį oro temperatūra per kelias valandas nuo –12 pakilo iki +4 laipsnių, ir sniegas ėmė tirpti.

Savivaldybės valdininkai siūlys čiuožyklas įrengti namų valdoms.

„Mes nesame skaičiavę, kiek tai kainuoja. Tačiau bet kuriuo atveju, neturime tam lėšų. O ir žiemos mūsų nelepina“, – apie nuolatinius atlydžius pajūryje kalbėjo L.Dūda.

Ir kaimynams pačiūžų nereikia

Ledo čiuožyklų Neringoje taip pat nėra. Pernai vyko miesto šventė, todėl prie mokyklos buvo išlieta čiuožykla.

Didelė čiuožykla yra ir pačios marios, bet jų ledas ne visada būna lygus ir tinkamas čiuožinėti. Todėl žiemos pramogas dažnai tenka atidėti.

Pasak Palangos komunalinio ūkio bendrovės direktoriaus pavaduotojo Stepo Šepučio, šiemet ir Palangoje lieti čiuožyklos taip pat neplanuojama.

Prieš dvejus metus čiuožyklą palangiškiai buvo įrengę miesto centre, kur dabar papuošta eglutė. Ji buvo įrengta po sausio 15 d., kai gerokai pašalo.

„Čiuožyklą įrengti brangu, reikia lieti šiltą vandenį, tai tenka daryti kelis kartus. Kol kas ir vietos viešai čiuožyklai nėra. Galvojome tai padaryti Jūratės gatvės skvere, bet tai tik galvojimai“, – teigė S.Šeputis.

Su slidėmis po Palangą

Čiuožinėti po atviru dangumi pajūrio miestuose beveik nėra kur, o slidinėjimo trasos vienur kitur įrengiamos.

Kai oro sąlygos pasitaikydavo palankios, Palangoje bėgimo take nuo Jūratės gatvės iki poilsio namų „Guboja“ per žiemą žmonės išslidinėdavo maždaug 4 km ilgio takus.

Palangos sporto centro direktoriaus Romaldo Kazlausko teigimu, dviračių takuose slidinėjimo trasų rengti nepraktikuoja, nes šalčius nuolat keičia atlydys ir sniegas nutirpsta.

„Pamatėme prognozes ir patiems nesmagu pasidarė, kad vėl teks ne slidžių imtis, bet guminiais batais vaikščioti. O dar galvojome slidinėjimo šventę prieš Naujuosius metus žmonėms surengti“, – apgailestavo R.Kazlauskas.

Ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje verslininkai nesidomi žiemos pramogomis. Išsinuomoti slidžių kurorte nėra kur. Tas pats ir Neringoje. Atvykėliams slidžių irgi niekas nenuomoja, o trasomis rūpinasi tik vietos sporto entuziastai.

„Mes jau antrus metus įrengiame slidinėjimo trasas. Šiemet buvo labai didelis vėjas ir kai kur miške nebuvo sniego, vienur supūsti kalnai, kitur – žolė kyšojo, o dabar gerokai aptirpo“, – pasakojo Neringos sporto mokyklos direktorius Vidmantas Razutis.

Tiesa, Palangoje kai kurie poilsio namai turi slidžių ir jas duoda poilsiautojams.

„Bet pajūryje nieko negali planuoti, atrodo, gražu, o vėjas pasisuko, ir viskas pažliugo. Bet slidinėjančių žmonių yra nemažai, matome pušyne, parke slidinėja. Tačiau apšviestų trasų pas mus nėra“, – pasakojo R.Kazlauskas.

Problema – vėžės

Orientavimosi sporto treneris klaipėdietis Ričardas Tėvelis, mokantis vaikus slidinėti, pats savo jėgomis įrengia slidinėjimo trasas mieste.

Tačiau jis sako, kad vien entuziastų dėka žiemos pramogos ilgai neišsilaikys, reikia ir verslo paramos.

„Bet nelabai kam tai rūpi. Tai nėra labai brangu. Reikėtų tik sniego motociklo, o jį galima ir išsinuomoti. Motociklas suspaustų sniegą ir paliktų vėžes, tai ir būtų slidinėjimo trasa“, – tikino R.Tėvelis.

Esą pas mūsų kaimynus latvius tokių vėžių sniege  – daugybė. Ten ir patys klaipėdiečiai važiuoja slidinėti, nors visa tai būtų galima įrengti ir pas mus.

Treneris R.Tėvelis teigia ne vieną žiemą pats savo jėgomis daręs vėžes slidėmis orientavimosi varžyboms. Ir tai – titaniškas darbas.

Motociklu būtų gerokai lengviau. Miške, Vasaros estradoje tų slidžių vėžių yra, ten – slidinėjančių entuziastų pilna.

Manoma, kad Klaipėdoje žiemos pramogų tradicijos nėra, nes pastaruosius keliolika metų sniego pajūryje buvo nedaug. Tačiau dar ne taip seniai žmonės turėjo slidžių, jų būdavo ir mokyklose, per fizinio lavinimo pamokas slidinėdavo vaikai.

Dabar tai beveik pamiršta.

Slidinėti – į užsienį

Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovės Romenos Savickienės teigimu, žiemos pramogos gal ir prigytų, bet niekas tuo neužsiima.

„Pas mus slides nuomoja tik kai kurios sporto įranga prekiaujančios parduotuvės. Norint jas išsinuomoti, reikia užsisakyti iš anksto. Dažniausiai slidinėti klaipėdiečiai važiuoja į Austriją, Čekiją, Slovakiją ar kur kitur. Bet – ne Lietuvoje“, – pabrėžė R.Savickienė.

Verslininkai teigia, kad šiuo metu klaipėdiečiai perka daugiau slidžių nei ankstesniais metais. Tačiau slidinėjimo trasos – ganėtinai toli. Arčiausiai yra prie Gargždų ir prie Plungės.

Žiemos pramogoms ir be verslo pagalbos gyventojai išnaudoja pajūrio kopas, nusileidinėja snieglentėmis, rogutėmis.

„Žmonės patys ieško žiemos pramogų, o kodėl to nepadaro verslas, sudėtinga atsakyti. Gal prisibijo nepastovios žiemos, neprognozuojamo oro pajūryje. Be to, speciali įranga – sniego patrankos ir keltuvai daug kainuoja. Turbūt nenorima investuoti į tai, kas nežinia ar atsipirks“, – svarstė R.Savickienė.