Klebonas prašo gelbėti Lapių bažnyčią

Redakcija gavo Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono Roberto Skrinsko laišką, kuriame dvasininkas teigia, kad Lapių bažnyčiai reikalinga pagalba.

Spausdiname sutrumpintą jo laišką.

„Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos išlaikymui prieš 400 metų buvo dovanotas žemės sklypas. Į šį žemės sklypą nesigviešė patys godžiausi Lietuvos okupacinių režimų valdininkai, pradedant carinės Rusijos, Švedijos, Napoleono Prancūzijos,  hitlerinės Vokietijos ir baigiant stalininės Sovietų Sąjungos, kuri paliko bent tą plotelį prie klebonijos, apie kurį ir eina kalba.

Tačiau, vos spėjus atgauti Lietuvos Nepriklausomybę, dėl kurios iškovojimo Lietuvos katalikų bažnyčia sudėjo nemažai aukų, papildomai nutarta apiplėšti mažai kam rūpimą, griūvančią Lapių bažnyčią.

Dar nuo 1995 metų viena pačių seniausių paminklinių bažnyčių, greitai švęsianti 400 metų jubiliejų, yra pripažinta avarinės būklės. Tai yra patvirtinusios įvairios komisijos. Krenta lubos, jose žioji didžiulė skylė ir yra pavojus, kad ant žmonių užkris išpuvęs, kinivarpų sugraužtas bokštas. Šiais metais, kaip ir ankstesniais, yra pateiktas prašymas skirti lėšų remontui.

Dar nuo Sąjūdžio laikų Lapių gyventojai, padedant įvairioms organizacijoms, tarp jų Pilies draugijai ir Pasaulio lietuvių bendruomenei, kovoja, kad būtų leista atstatyti Nepriklausomybės paminklą, stovėjusį ant bažnyčios žemės. Bet iki šiol, nors yra parengtas projektas, žmonės raminami pažadais, o leidimas vis dar neduotas.

Lapių bažnyčia ir klebonija pastatytos ant stataus skardžio krašto. Bažnyčiai gelbėti žemė buvo sutvirtinta betoniniais poliais, į labiausiai smunkantį kampą buvo supilta du kubiniai metrai betono, bet bažnyčios sienų skilimas tebesitęsia.

Klebonija yra labai sena, sienų lentos išpuvusios, stogo danga nesilaiko, nes vinių nelaiko supuvusios gegnės ir medinės konstrukcijos. Remontuoti seną, begriūvančią, be kanalizacijos, vandentiekio ir kitų komunikacijų kleboniją nėra nei techniškai, nei finansiškai  prasminga. O statyti naują toje pačioje vietoje, nuokalnės žemiausiame taške, techniškai įmanoma, bet ekonomiškai parapijai būtų nepakeliama našta, nes statybos kaina išaugtų trigubai. Be to, liktų griuvimo pavojus.

Išeitis yra. Naują kleboniją reikia statyti lygioje vietoje, ne nuokalnėje, bet šlaito viršuje, kiek aukščiau dabartinės vietos. Ir kiek toliau nuo kapinių, nes dabartinės esamos ribos yra per arti kapų ir čia įstatymiškai negalima statyti parapijos namų. Tai pats optimaliausias sprendimas. Buvo parašyta daugybė pareiškimų su šimtais parašų, buvo daugybė komisijų, kurios pritarė tokiam sprendimui ir pagaliau buvo pažadėta, 0,5 ha sklypelį, kuris keturis amžius priklausė bažnyčiai, ir toliau palikti bažnyčiai. Tačiau atsitiktinai sužinojome, kad 2008 metų spalio 8 dieną šis sklypas jau „prichvatizuotas". (Registro duomenys: 0,52 ha, k/Nr. 5240/9:529. Savininkas Andrius Klementavičius).

Visa Lapių bendruomenė daug metų kovojo, buvo renkama daug kartų parašai ir  - jokio rezultato. O čia, be jokių ribų derinimo, be kaimynų sutikimo, slaptai, net seniūnui nieko nežinant, daroma šventvagystė. Didžiausia blogybė yra ta, kad sugriuvus senai klebonijai visas Lapių miestelis neteks parapijos namų, kuriuose galėtų gyventi kunigas, vykti parapijos veikla. Valdžia gal ir suteiks kokį sklypelį parapijos ribų pakraštyje, už Didžiųjų Lapių ar prie Jonavos rajojo ribos. Bet juk taip net okupantai nesityčiojo!", - rašo klebonas R.Skrinskas.

P.S. Redakcija neatsako už šiame straipsnyje išsakytą nuomonę.