Klaipėdos uostas norėtų vykdyti Šventosios uosto funkcijas iki 2016-ųjų

Klaipėdos jūrų uostas norėtų vykdyti kuriamo maždaug 50 mln. litų eurų (173 mln. litų) vertės Šventosios uosto direkcijos funkcijas iki 2016-ųjų, o ne 2012-ųjų, kaip siūlo Seimo Ekonomikos komitetas.

Kitu atveju iškiltų problemų dėl darbų perdavimo ir Europos Sąjungos paramos įsisavinimo, teigia Klaipėdos uosto direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

"Siūlytume šią datą (2012 metų sausio 1 dieną) nukelti į 2016 metų sausio 1 dieną, nes šiuo metu valstybės politika yra nedidinti valstybės įmonių skaičiaus, parengiamieji darbai vykdomi uosto direkcijos ir 2012 metų sausio 1 dieną iškiltų begalė klausimų dėl darbų, nes jie iš dalies finansuojami Europos Sąjungos, o naujai įsteigtas juridinis asmuo nebus kompetetingas ir finansiškai pajėgus", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A.Čėsnienė.

Anot uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, naujai įsteigta Šventosios uosto direkcija 2012-ųjų metų pradžioje "savo kišenėje" turėtų turėti bent porą milijonų litų, todėl naują įmonę valstybė turėtų dotuoti.

E.Gentvilas spaudos konferencijoje teigė, kad Šventosios uosto įrengimas, sukuriant vietas 655 laivams, kartu su ES lėšomis, galėtų kainuoti apie 50 mln. eurų (173 mln. litų).

Šventosios uosto įstatyme, kurio pakeitimą šiuo metu svarsto Seimo Ekonomikos komitetas, numatyta, kad uostą administruoja šio uosto direkcija. Seimas jį turėtų pakeisti taip, kad kol neatstatytas šis uostelis ir neįkurta jo direkcija, jo atstatymo darbais turėtų rūpintis Klaipėdos uosto administracija. Taip darbams būtų galima naudoti Klaipėdos uosto lėšas.

Anot A.Čėsnienės, uostui pavyko susitarti, kad pasienio kontrolės postas Šventosios uoste kitą vasarą dar nebus įkurtas. Tai bus atidėta vėlesniam laikui.

Šventosios uostą, kurio veiklą planuojama pradėti nuo 2011 metų vasaros iš pradžių numatoma įrengti apie 100 vietų, kurios būtų skirtos mažiems laivams. E.Gentvilo vertinimu, tokio dydžio Šventosios uosto infrastruktūros įrengimas gali kainuoti "kelis milijonus litų", darbai būtų finansuojami uosto direkcijos lėšomis.

Pokario laikais Šventosios uoste švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jo infrastruktūra buvo palaikoma pamario žvejų lėšomis.


Šiame straipsnyje: Šventosios uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių