- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos universiteto Senatas nutarė Garbės daktaro vardą suteikti Delavaro (JAV) universiteto profesoriui-emeritui, okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistui profesoriui ph. D. Viktorui Vytautui Klemui ir buvusiam Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektoriui profesoriui dr. Vytautui Jakelaičiui.
Suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą prof. ph. D. Viktorui Vytautui Klemui pasiūlė Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardas jam bus suteiktas už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu.
Prof. dr. Vytautui Jakelaičiui Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą suteikti pasiūlė Menų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardą profesoriui nutarta suteikti už plačią kultūrinę, akademinę veiklą bei nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui.
Iškilminga Garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonija vyks po mėnesio - birželio 7 dieną 15 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g. 84).
PROGRAMA
2013 m. birželio mėn. 6 d.
13:00 – 14:00 val. Prof. Viktoro V. Klemo paskaita anglų kalba „Naujausių nuotolinio stebėjimo priemonių bei metodų taikymas jūros aplinkos tyrimuose“, skirta studentams ir akademinei bendruomenei.
(Klaipėdos Mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)
2013 m. birželio mėn. 7 d.
15:00 – 17:00 val. Inauguracijos iškilmės.
(Klaipėdos universiteto Aula, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)
Prof. ph. D. Viktoras Vytautas Klemas
V. V. Klemas gimė 1934 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje.
1959 m. Masačusetso technologijos institute (JAV) baigė bakalauro ir magistro laipsnio studijas ir įgijo fiziko, elektros inžinieriaus profesijas. 1965 m. Braunšveigo universitete (Vokietija) gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) vardą.
Prof. V. V. Klemas yra Delavaro (JAV) universiteto profesorius emeritas, garsus pasaulyje okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistas. Jis yra parašęs dvi monografijas ir paskelbęs per šimtą mokslo darbų. Profesorius yra nuoširdus Lietuvos bičiulis, nuosekliai ir nesavanaudiškai padedantis jai atsikurti. V. V. Klemo darbai yra žinomi ir aktualūs Lietuvos institucijoms, atliekančioms vandenų ir priekrančių tyrimus (Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas, Lietuvos geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos vandens ūkio institutas), rengiančioms hidrologijos, hidrotechnikos, okeanografijos specialistus (Klaipėdos, Vilniaus, Kauno universitetai) ir užsiimančioms praktine veikla (Vandens ūkio projektavimo institutas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas). Su dauguma iš jų V. V. Klemas bendradarbiauja.
V. V. Klemo ryšiai su Klaipėdos universitetu prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 2004 m. jie tapo reguliarūs ir dalykiški. 2004 m. jis organizavo JAV ir Europos šalių mokslinį simpoziumą jūrų ir vandenynų tyrimo klausimais. Tais metais Klaipėdos universitete kaip tik buvo rengiamas okeanografijos studijų programos projektas. Tai buvo pirmoji tokios krypties programa Lietuvoje, todėl patirties labai trūko. V. V. Klemas padėjo ją tobulinti, jo patarimai buvo ypač vertingi. Suprasdamas, kad okeanologijos specialistai Lietuvoje nebuvo rengiami, V. V. Klemas 2006 m. sutiko pats skaityti pirmąjį nuotolinių tyrimų metodų kursą. Nuo 2005 m. jis reguliariai siunčia studijoms būtiną ir naudingą literatūrą. Jo dovanotų knygų ir mokslinių žurnalų kolekcija dabar saugoma Klaipėdos universiteto bibliotekoje.
V. V. Klemas Lietuvoje organizavo tris okeanografijos simpoziumus (2004 m., 2006 m. ir 2012 m.), taip pat dalyvavo Lietuvos jūrinio archeologijos paveldo tyrimuose, padėjo Vakarų Lietuvoje kurti Jūros mokslų slėnį.
V. V. Klemui 2009 m. LR švietimo ir mokslo ministerija skyrė premiją už mokslo pasiekimus ir patirties sklaidą Lietuvoje. Atsidėkodamas už šią premiją profesorius pasiūlė įsteigti jo remiamą stipendiją Klaipėdos universitete jūros mokslus (okeanografijos specialybę) studijuojantiems studentams.
V. V. Klemas yra 5 pasaulyje leidžiamų mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys, Lietuvos Mokslų akademijos užsienio narys, apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija už nuopelnus mokslui.
Už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba rekomenduoja skirti prof. Viktorui Vytautui Klemui Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardą.
Prof. dr. Vytautas Jakelaitis
Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose. 1952 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete; 1971 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją Leningrado Kultūros institute.
1953–1958 m. vadovavo Liaudies kūrybos namams; 1958–1973 m. dirbo LTSR kultūros ministro pavaduotoju; 1961–1971 m. vadovavo Kraštotyros draugijai, 1966–1970 m. – Liaudies meno draugijai; 1973–1975 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakulteto dekanas, 1975–1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius. 1985 m. V. Jakelaičiui suteiktas profesoriaus vardas.
V. Jakelaitis – iškili Lietuvos kultūros asmenybė, nuolat besirūpinanti Lietuvos kultūrinio paveldo, etninių tradicijų išsaugojimu, Mažosios Lietuvos kultūros, lietuvininkų tautinės savimonės tradicijų puoselėjimu. Profesorius įdėjo daug triūso atstatant Tolminkiemio bažnyčią, plečiant Klaipėdos kraštotyros muziejų. V. Jakelaitis buvo vienas tų, kurie inicijavo Klaipėdos Jūrų muziejaus ir Laikrodžių muziejaus steigimą bei kariliono atsiradimą Klaipėdoje. Jis – vienas iš dainų švenčių organizatorių.
Keturiolika metų (1973–1987 m.) paženklinti V. Jakelaičio reikšmingo buvimo Klaipėdoje ženklu. Jo įvairiapusė kūrybinė veikla ne tik padėjo pagrindą dabartiniam Klaipėdos universiteto Menų fakultetui, suteikė impulsą Humanitarinių mokslų fakultetui suformuoti, bet ir humanizavo miesto kultūrinį gyvenimą.
1973 m. pradėjęs vadovauti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakultetui, V. Jakelaitis rūpinosi pedagogų kolektyvo formavimu, studentų skaičiaus augimu ir fakulteto infrastruktūros plėtra. Jam vadovaujant 1974 m. buvo baigta Koncertų salės rekonstrukcija, salėje pastatyti čekų firmos „Riegel Kloss“ vargonai, kūrėsi naujos katedros, mokomosios laboratorijos ir specializuotos auditorijos.
Visada siekti meninės kokybės, nebijoti sunkumų ir išbandymų – šiuos principus prorektorius V. Jakelaitis įskiepijo daugeliui pedagogų ir studentų. Daugybė fakulteto absolventų – meninių kolektyvų vadovų, atlikėjų, mokytojų, pasklidusių po visą Lietuvą bei pasaulį ir sėkmingai besidarbuojančių kultūros baruose – tai ir didelio bei giliai prasmingo V. Jakelaičio darbo vaisiai.
Prof. V. Jakelaičio asmenybės žavesys, diplomatija, gebėjimas matyti plačiai ir toli į priekį leido padėti tiek materialinius, tiek dvasinius pamatus aukštajai kultūros ir meno mokyklai, padėjo sukurti ar atgaivinti ne vieną kultūros židinį, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvos regione.
V. Jakelaitis išleido 13 knygų, parašė daugiau nei 400 straipsnių.
1997 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu; 1998 m. jam suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.
Už plačią kultūrinę, akademinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui, prof. Vytautui Jakelaičiui Menų fakulteto taryba siūlo suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas12
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus45
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...