Klaipėdos universiteto garbės daktarų gretose – dar du profesoriai

Klaipėdos universiteto Senatas nutarė Garbės daktaro vardą suteikti Delavaro (JAV) universiteto profesoriui-emeritui, okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistui profesoriui ph. D. Viktorui Vytautui Klemui ir buvusiam Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektoriui profesoriui dr. Vytautui Jakelaičiui.

Suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą prof. ph. D. Viktorui Vytautui Klemui pasiūlė Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardas jam bus suteiktas už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu.

Prof. dr. Vytautui Jakelaičiui Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą suteikti pasiūlė Menų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardą profesoriui nutarta suteikti už plačią kultūrinę, akademinę veiklą bei nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui.

Iškilminga Garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonija vyks po mėnesio - birželio 7 dieną 15 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g. 84).

PROGRAMA

2013 m. birželio mėn. 6 d.

13:00 – 14:00 val. Prof. Viktoro V. Klemo paskaita anglų kalba „Naujausių nuotolinio stebėjimo priemonių bei metodų taikymas jūros aplinkos tyrimuose“, skirta studentams ir akademinei bendruomenei.

(Klaipėdos Mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

2013 m. birželio mėn. 7 d.

15:00 – 17:00 val. Inauguracijos iškilmės.

(Klaipėdos universiteto Aula, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

Prof. ph. D. Viktoras Vytautas Klemas

V. V. Klemas gimė 1934 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje.

1959 m. Masačusetso technologijos institute (JAV) baigė bakalauro ir magistro laipsnio studijas ir įgijo fiziko, elektros inžinieriaus profesijas. 1965 m. Braunšveigo universitete (Vokietija) gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) vardą.

Prof. V. V. Klemas yra Delavaro (JAV) universiteto profesorius emeritas, garsus pasaulyje okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistas. Jis yra parašęs dvi monografijas ir paskelbęs per šimtą mokslo darbų. Profesorius yra nuoširdus Lietuvos bičiulis, nuosekliai ir nesavanaudiškai padedantis jai atsikurti. V. V. Klemo darbai yra žinomi ir aktualūs Lietuvos institucijoms, atliekančioms vandenų ir priekrančių tyrimus (Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas, Lietuvos geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos vandens ūkio institutas), rengiančioms hidrologijos, hidrotechnikos, okeanografijos specialistus (Klaipėdos, Vilniaus, Kauno universitetai) ir užsiimančioms praktine veikla (Vandens ūkio projektavimo institutas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas). Su dauguma iš jų V. V. Klemas bendradarbiauja.

V. V. Klemo ryšiai su Klaipėdos universitetu prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 2004 m. jie tapo reguliarūs ir dalykiški. 2004 m. jis organizavo JAV ir Europos šalių mokslinį simpoziumą jūrų ir vandenynų tyrimo klausimais. Tais metais Klaipėdos universitete kaip tik buvo rengiamas okeanografijos studijų programos projektas. Tai buvo pirmoji tokios krypties programa Lietuvoje, todėl patirties labai trūko. V. V. Klemas padėjo ją tobulinti, jo patarimai buvo ypač vertingi. Suprasdamas, kad okeanologijos specialistai Lietuvoje nebuvo rengiami, V. V. Klemas 2006 m. sutiko pats skaityti pirmąjį nuotolinių tyrimų metodų kursą. Nuo 2005 m. jis reguliariai siunčia studijoms būtiną ir naudingą literatūrą. Jo dovanotų knygų ir mokslinių žurnalų kolekcija dabar saugoma Klaipėdos universiteto bibliotekoje.

V. V. Klemas Lietuvoje organizavo tris okeanografijos simpoziumus (2004 m., 2006 m. ir 2012 m.), taip pat dalyvavo Lietuvos jūrinio archeologijos paveldo tyrimuose, padėjo Vakarų Lietuvoje kurti Jūros mokslų slėnį.

V. V. Klemui 2009 m. LR švietimo ir mokslo ministerija skyrė premiją už mokslo pasiekimus ir patirties sklaidą Lietuvoje. Atsidėkodamas už šią premiją profesorius pasiūlė įsteigti jo remiamą stipendiją Klaipėdos universitete jūros mokslus (okeanografijos specialybę) studijuojantiems studentams.

V. V. Klemas yra 5 pasaulyje leidžiamų mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys,  Lietuvos Mokslų akademijos užsienio narys, apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija už nuopelnus mokslui.

Už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba rekomenduoja skirti prof. Viktorui Vytautui  Klemui Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardą.

Prof. dr. Vytautas Jakelaitis

Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose. 1952 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete; 1971 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją Leningrado Kultūros institute.

1953–1958 m. vadovavo Liaudies kūrybos namams; 1958–1973 m. dirbo LTSR kultūros ministro pavaduotoju; 1961–1971 m. vadovavo Kraštotyros draugijai, 1966–1970 m. – Liaudies meno draugijai; 1973–1975 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakulteto dekanas, 1975–1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius. 1985 m. V. Jakelaičiui suteiktas profesoriaus vardas.

V. Jakelaitis – iškili Lietuvos kultūros asmenybė, nuolat besirūpinanti Lietuvos kultūrinio paveldo, etninių tradicijų išsaugojimu, Mažosios Lietuvos kultūros, lietuvininkų tautinės savimonės tradicijų puoselėjimu. Profesorius įdėjo daug triūso atstatant Tolminkiemio bažnyčią, plečiant Klaipėdos kraštotyros muziejų. V. Jakelaitis buvo vienas tų, kurie inicijavo Klaipėdos Jūrų muziejaus ir Laikrodžių muziejaus steigimą bei kariliono atsiradimą Klaipėdoje. Jis – vienas iš dainų švenčių organizatorių.

Keturiolika metų (1973–1987 m.) paženklinti V. Jakelaičio reikšmingo buvimo Klaipėdoje ženklu. Jo įvairiapusė kūrybinė veikla ne tik padėjo pagrindą dabartiniam Klaipėdos universiteto Menų fakultetui, suteikė impulsą Humanitarinių mokslų fakultetui suformuoti, bet ir humanizavo miesto kultūrinį gyvenimą.

1973 m. pradėjęs vadovauti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakultetui, V. Jakelaitis rūpinosi pedagogų kolektyvo formavimu, studentų skaičiaus augimu ir fakulteto infrastruktūros plėtra. Jam vadovaujant 1974 m. buvo baigta Koncertų salės rekonstrukcija, salėje pastatyti čekų firmos „Riegel Kloss“ vargonai, kūrėsi naujos katedros, mokomosios laboratorijos ir specializuotos auditorijos.

Visada siekti meninės kokybės, nebijoti sunkumų ir išbandymų – šiuos principus  prorektorius V. Jakelaitis įskiepijo daugeliui pedagogų ir studentų. Daugybė fakulteto absolventų – meninių kolektyvų vadovų, atlikėjų, mokytojų, pasklidusių po visą Lietuvą bei pasaulį ir sėkmingai besidarbuojančių kultūros baruose – tai ir didelio bei giliai prasmingo V. Jakelaičio darbo vaisiai.

Prof. V. Jakelaičio asmenybės žavesys, diplomatija, gebėjimas matyti plačiai ir toli į priekį leido padėti tiek materialinius, tiek dvasinius pamatus aukštajai kultūros ir meno mokyklai, padėjo sukurti ar atgaivinti ne vieną kultūros židinį, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvos regione.

V. Jakelaitis išleido 13 knygų, parašė daugiau nei 400 straipsnių.

1997 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu; 1998 m. jam suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.

Už plačią kultūrinę, akademinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui, prof. Vytautui Jakelaičiui Menų fakulteto taryba siūlo suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prioritetas uoste – konteineriniams „dičkiams“
    Prioritetas uoste – konteineriniams „dičkiams“

    Lietuvoje nuspręsta didžiuosius konteinerinius laivus, vadinamuosius „dičkius“, pagal rinkliavas prilyginti vidutiniams laivams. ...

    1
  • S. Budinas: sporto niekas nepamirš
    S. Budinas: sporto niekas nepamirš

    Dienraštis tęsia rubriką "Klausk miesto valdžios drąsiai". Šiandien į klaipėdiečių klausimą atsako uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. ...

    3
  • Jūrininkų prospektas: asfaltas yra, bet važiuoti draudžiama
    Jūrininkų prospektas: asfaltas yra, bet važiuoti draudžiama

    Pietinės uostamiesčio dalies gyventojai širsta kas rytą įstrigdami automobilių spūstyse. Žmonės, matydami keturias išasfaltuotas Jūrininkų prospekto juostas, pyksta, jog eismas leidžiamas tik viena prospekto dalimi. ...

    2
  • Renovacijos metu laiptinių valyti nereikia?
    Renovacijos metu laiptinių valyti nereikia?

    Uostamiestyje, Jūros gatvėje esančio daugiabučio namo gyventojai skundžiasi, jog vykstant namo renovacijai priversti gyventi šiukšlyne. Esą namą administruojanti bendrovė "Vitės valdos" nesirūpina purvinų laiptinių valymu. K...

    2
  • Stringa Klaipėdos planai dėl pajūrio juostos
    Stringa Klaipėdos planai dėl pajūrio juostos

    Viena iš kompromiso sąlygų derinant išorinio uosto projektą yra Klaipėdos miesto noras pajūryje laisviau statyti įvairius visuomeninio pobūdžio objektus. ...

    8
  • Slengiškiai atidavė balsus ir sustoti nežada
    Slengiškiai atidavė balsus ir sustoti nežada

    Dalis Slengių kaimo gyventojų norėtų, kad šis būtų prijungtas prie Klaipėdos miesto. Tai parodė sekmadienį vykusi apklausa, kurioje dalyvavo kiek mažiau nei pusė suaugusių slengiškių. ...

    26
  • Uostamiesčio vaikų darželyje – streikas
    Uostamiesčio vaikų darželyje – streikas

    Į pedagogų streiką, kurį rengia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nuo pirmadienio įsijungė uostamiesčio  vaikų darželio-lopšelio „Želmenėlis“darbuotojai. Šio darželio profesinė sąjunga vienin...

    11
  • Klaipėdos miesto centre – šiukšlynas
    Klaipėdos miesto centre – šiukšlynas

    Išėjusi į namo, kuriame gyvena kiemą, klaipėdietė Irena kaskart griebiasi už galvos. Prieš metus atsikraustę kaimynai, kuriems butus skyrė savivaldybė, jau spėjo užversti teritoriją šiukšlėmis, sutrešusiomis lent...

    7
  • Šv. Martyno dieną – eitynės su žibintais
    Šv. Martyno dieną – eitynės su žibintais

    Sekmadienį klaipėdiečiai, nešini šviečiančiais žibintais, paminėjo šv. Martyno dieną. Kasmet ši eisena pritraukia vis didesnį būrį miestiečių. Beje, seniau žmonės iš šio dienos orų spręsdavo, koks oras...

    1
  • Prie senojo policijos pastato – protestas už kuriantį miestą
    Prie senojo policijos pastato – protestas už kuriantį miestą

    Jau trejus metus gaisrų ir vandalų niokojamas buvusio Klaipėdos policijos komisariato pastatų kompleksas turėtų būti pritaikytas kultūros ir miesto bendruomenės reikmėms. ...

    49
Daugiau straipsnių