Klaipėdos universiteto garbės daktarų gretose – dar du profesoriai

Klaipėdos universiteto Senatas nutarė Garbės daktaro vardą suteikti Delavaro (JAV) universiteto profesoriui-emeritui, okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistui profesoriui ph. D. Viktorui Vytautui Klemui ir buvusiam Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektoriui profesoriui dr. Vytautui Jakelaičiui.

Suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą prof. ph. D. Viktorui Vytautui Klemui pasiūlė Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardas jam bus suteiktas už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu.

Prof. dr. Vytautui Jakelaičiui Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą suteikti pasiūlė Menų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardą profesoriui nutarta suteikti už plačią kultūrinę, akademinę veiklą bei nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui.

Iškilminga Garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonija vyks po mėnesio - birželio 7 dieną 15 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g. 84).

PROGRAMA

2013 m. birželio mėn. 6 d.

13:00 – 14:00 val. Prof. Viktoro V. Klemo paskaita anglų kalba „Naujausių nuotolinio stebėjimo priemonių bei metodų taikymas jūros aplinkos tyrimuose“, skirta studentams ir akademinei bendruomenei.

(Klaipėdos Mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

2013 m. birželio mėn. 7 d.

15:00 – 17:00 val. Inauguracijos iškilmės.

(Klaipėdos universiteto Aula, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

Prof. ph. D. Viktoras Vytautas Klemas

V. V. Klemas gimė 1934 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje.

1959 m. Masačusetso technologijos institute (JAV) baigė bakalauro ir magistro laipsnio studijas ir įgijo fiziko, elektros inžinieriaus profesijas. 1965 m. Braunšveigo universitete (Vokietija) gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) vardą.

Prof. V. V. Klemas yra Delavaro (JAV) universiteto profesorius emeritas, garsus pasaulyje okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistas. Jis yra parašęs dvi monografijas ir paskelbęs per šimtą mokslo darbų. Profesorius yra nuoširdus Lietuvos bičiulis, nuosekliai ir nesavanaudiškai padedantis jai atsikurti. V. V. Klemo darbai yra žinomi ir aktualūs Lietuvos institucijoms, atliekančioms vandenų ir priekrančių tyrimus (Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas, Lietuvos geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos vandens ūkio institutas), rengiančioms hidrologijos, hidrotechnikos, okeanografijos specialistus (Klaipėdos, Vilniaus, Kauno universitetai) ir užsiimančioms praktine veikla (Vandens ūkio projektavimo institutas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas). Su dauguma iš jų V. V. Klemas bendradarbiauja.

V. V. Klemo ryšiai su Klaipėdos universitetu prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 2004 m. jie tapo reguliarūs ir dalykiški. 2004 m. jis organizavo JAV ir Europos šalių mokslinį simpoziumą jūrų ir vandenynų tyrimo klausimais. Tais metais Klaipėdos universitete kaip tik buvo rengiamas okeanografijos studijų programos projektas. Tai buvo pirmoji tokios krypties programa Lietuvoje, todėl patirties labai trūko. V. V. Klemas padėjo ją tobulinti, jo patarimai buvo ypač vertingi. Suprasdamas, kad okeanologijos specialistai Lietuvoje nebuvo rengiami, V. V. Klemas 2006 m. sutiko pats skaityti pirmąjį nuotolinių tyrimų metodų kursą. Nuo 2005 m. jis reguliariai siunčia studijoms būtiną ir naudingą literatūrą. Jo dovanotų knygų ir mokslinių žurnalų kolekcija dabar saugoma Klaipėdos universiteto bibliotekoje.

V. V. Klemas Lietuvoje organizavo tris okeanografijos simpoziumus (2004 m., 2006 m. ir 2012 m.), taip pat dalyvavo Lietuvos jūrinio archeologijos paveldo tyrimuose, padėjo Vakarų Lietuvoje kurti Jūros mokslų slėnį.

V. V. Klemui 2009 m. LR švietimo ir mokslo ministerija skyrė premiją už mokslo pasiekimus ir patirties sklaidą Lietuvoje. Atsidėkodamas už šią premiją profesorius pasiūlė įsteigti jo remiamą stipendiją Klaipėdos universitete jūros mokslus (okeanografijos specialybę) studijuojantiems studentams.

V. V. Klemas yra 5 pasaulyje leidžiamų mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys,  Lietuvos Mokslų akademijos užsienio narys, apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija už nuopelnus mokslui.

Už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba rekomenduoja skirti prof. Viktorui Vytautui  Klemui Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardą.

Prof. dr. Vytautas Jakelaitis

Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose. 1952 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete; 1971 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją Leningrado Kultūros institute.

1953–1958 m. vadovavo Liaudies kūrybos namams; 1958–1973 m. dirbo LTSR kultūros ministro pavaduotoju; 1961–1971 m. vadovavo Kraštotyros draugijai, 1966–1970 m. – Liaudies meno draugijai; 1973–1975 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakulteto dekanas, 1975–1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius. 1985 m. V. Jakelaičiui suteiktas profesoriaus vardas.

V. Jakelaitis – iškili Lietuvos kultūros asmenybė, nuolat besirūpinanti Lietuvos kultūrinio paveldo, etninių tradicijų išsaugojimu, Mažosios Lietuvos kultūros, lietuvininkų tautinės savimonės tradicijų puoselėjimu. Profesorius įdėjo daug triūso atstatant Tolminkiemio bažnyčią, plečiant Klaipėdos kraštotyros muziejų. V. Jakelaitis buvo vienas tų, kurie inicijavo Klaipėdos Jūrų muziejaus ir Laikrodžių muziejaus steigimą bei kariliono atsiradimą Klaipėdoje. Jis – vienas iš dainų švenčių organizatorių.

Keturiolika metų (1973–1987 m.) paženklinti V. Jakelaičio reikšmingo buvimo Klaipėdoje ženklu. Jo įvairiapusė kūrybinė veikla ne tik padėjo pagrindą dabartiniam Klaipėdos universiteto Menų fakultetui, suteikė impulsą Humanitarinių mokslų fakultetui suformuoti, bet ir humanizavo miesto kultūrinį gyvenimą.

1973 m. pradėjęs vadovauti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakultetui, V. Jakelaitis rūpinosi pedagogų kolektyvo formavimu, studentų skaičiaus augimu ir fakulteto infrastruktūros plėtra. Jam vadovaujant 1974 m. buvo baigta Koncertų salės rekonstrukcija, salėje pastatyti čekų firmos „Riegel Kloss“ vargonai, kūrėsi naujos katedros, mokomosios laboratorijos ir specializuotos auditorijos.

Visada siekti meninės kokybės, nebijoti sunkumų ir išbandymų – šiuos principus  prorektorius V. Jakelaitis įskiepijo daugeliui pedagogų ir studentų. Daugybė fakulteto absolventų – meninių kolektyvų vadovų, atlikėjų, mokytojų, pasklidusių po visą Lietuvą bei pasaulį ir sėkmingai besidarbuojančių kultūros baruose – tai ir didelio bei giliai prasmingo V. Jakelaičio darbo vaisiai.

Prof. V. Jakelaičio asmenybės žavesys, diplomatija, gebėjimas matyti plačiai ir toli į priekį leido padėti tiek materialinius, tiek dvasinius pamatus aukštajai kultūros ir meno mokyklai, padėjo sukurti ar atgaivinti ne vieną kultūros židinį, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvos regione.

V. Jakelaitis išleido 13 knygų, parašė daugiau nei 400 straipsnių.

1997 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu; 1998 m. jam suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.

Už plačią kultūrinę, akademinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui, prof. Vytautui Jakelaičiui Menų fakulteto taryba siūlo suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia
    Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia

    Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius. ...

    2
  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

    1
  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    6
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

    3
  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    3
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    7
  • Nebeliks „gyvosios“ eilės
    Nebeliks „gyvosios“ eilės

    Gyvenamąją vietą norinčių deklaruoti klaipėdiečių laukia pokyčiai. Nuo spalio 2-osios jie nebebus laukiami vadinamosiose gyvosiose eilėse. Žadama priimti tik iš anksto užsiregistravusius interesantus. ...

  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

Daugiau straipsnių