Klaipėdos universiteto garbės daktarų gretose – dar du profesoriai

Klaipėdos universiteto Senatas nutarė Garbės daktaro vardą suteikti Delavaro (JAV) universiteto profesoriui-emeritui, okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistui profesoriui ph. D. Viktorui Vytautui Klemui ir buvusiam Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektoriui profesoriui dr. Vytautui Jakelaičiui.

Suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą prof. ph. D. Viktorui Vytautui Klemui pasiūlė Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardas jam bus suteiktas už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu.

Prof. dr. Vytautui Jakelaičiui Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą suteikti pasiūlė Menų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardą profesoriui nutarta suteikti už plačią kultūrinę, akademinę veiklą bei nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui.

Iškilminga Garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonija vyks po mėnesio - birželio 7 dieną 15 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g. 84).

PROGRAMA

2013 m. birželio mėn. 6 d.

13:00 – 14:00 val. Prof. Viktoro V. Klemo paskaita anglų kalba „Naujausių nuotolinio stebėjimo priemonių bei metodų taikymas jūros aplinkos tyrimuose“, skirta studentams ir akademinei bendruomenei.

(Klaipėdos Mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

2013 m. birželio mėn. 7 d.

15:00 – 17:00 val. Inauguracijos iškilmės.

(Klaipėdos universiteto Aula, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

Prof. ph. D. Viktoras Vytautas Klemas

V. V. Klemas gimė 1934 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje.

1959 m. Masačusetso technologijos institute (JAV) baigė bakalauro ir magistro laipsnio studijas ir įgijo fiziko, elektros inžinieriaus profesijas. 1965 m. Braunšveigo universitete (Vokietija) gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) vardą.

Prof. V. V. Klemas yra Delavaro (JAV) universiteto profesorius emeritas, garsus pasaulyje okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistas. Jis yra parašęs dvi monografijas ir paskelbęs per šimtą mokslo darbų. Profesorius yra nuoširdus Lietuvos bičiulis, nuosekliai ir nesavanaudiškai padedantis jai atsikurti. V. V. Klemo darbai yra žinomi ir aktualūs Lietuvos institucijoms, atliekančioms vandenų ir priekrančių tyrimus (Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas, Lietuvos geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos vandens ūkio institutas), rengiančioms hidrologijos, hidrotechnikos, okeanografijos specialistus (Klaipėdos, Vilniaus, Kauno universitetai) ir užsiimančioms praktine veikla (Vandens ūkio projektavimo institutas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas). Su dauguma iš jų V. V. Klemas bendradarbiauja.

V. V. Klemo ryšiai su Klaipėdos universitetu prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 2004 m. jie tapo reguliarūs ir dalykiški. 2004 m. jis organizavo JAV ir Europos šalių mokslinį simpoziumą jūrų ir vandenynų tyrimo klausimais. Tais metais Klaipėdos universitete kaip tik buvo rengiamas okeanografijos studijų programos projektas. Tai buvo pirmoji tokios krypties programa Lietuvoje, todėl patirties labai trūko. V. V. Klemas padėjo ją tobulinti, jo patarimai buvo ypač vertingi. Suprasdamas, kad okeanologijos specialistai Lietuvoje nebuvo rengiami, V. V. Klemas 2006 m. sutiko pats skaityti pirmąjį nuotolinių tyrimų metodų kursą. Nuo 2005 m. jis reguliariai siunčia studijoms būtiną ir naudingą literatūrą. Jo dovanotų knygų ir mokslinių žurnalų kolekcija dabar saugoma Klaipėdos universiteto bibliotekoje.

V. V. Klemas Lietuvoje organizavo tris okeanografijos simpoziumus (2004 m., 2006 m. ir 2012 m.), taip pat dalyvavo Lietuvos jūrinio archeologijos paveldo tyrimuose, padėjo Vakarų Lietuvoje kurti Jūros mokslų slėnį.

V. V. Klemui 2009 m. LR švietimo ir mokslo ministerija skyrė premiją už mokslo pasiekimus ir patirties sklaidą Lietuvoje. Atsidėkodamas už šią premiją profesorius pasiūlė įsteigti jo remiamą stipendiją Klaipėdos universitete jūros mokslus (okeanografijos specialybę) studijuojantiems studentams.

V. V. Klemas yra 5 pasaulyje leidžiamų mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys,  Lietuvos Mokslų akademijos užsienio narys, apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija už nuopelnus mokslui.

Už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba rekomenduoja skirti prof. Viktorui Vytautui  Klemui Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardą.

Prof. dr. Vytautas Jakelaitis

Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose. 1952 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete; 1971 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją Leningrado Kultūros institute.

1953–1958 m. vadovavo Liaudies kūrybos namams; 1958–1973 m. dirbo LTSR kultūros ministro pavaduotoju; 1961–1971 m. vadovavo Kraštotyros draugijai, 1966–1970 m. – Liaudies meno draugijai; 1973–1975 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakulteto dekanas, 1975–1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius. 1985 m. V. Jakelaičiui suteiktas profesoriaus vardas.

V. Jakelaitis – iškili Lietuvos kultūros asmenybė, nuolat besirūpinanti Lietuvos kultūrinio paveldo, etninių tradicijų išsaugojimu, Mažosios Lietuvos kultūros, lietuvininkų tautinės savimonės tradicijų puoselėjimu. Profesorius įdėjo daug triūso atstatant Tolminkiemio bažnyčią, plečiant Klaipėdos kraštotyros muziejų. V. Jakelaitis buvo vienas tų, kurie inicijavo Klaipėdos Jūrų muziejaus ir Laikrodžių muziejaus steigimą bei kariliono atsiradimą Klaipėdoje. Jis – vienas iš dainų švenčių organizatorių.

Keturiolika metų (1973–1987 m.) paženklinti V. Jakelaičio reikšmingo buvimo Klaipėdoje ženklu. Jo įvairiapusė kūrybinė veikla ne tik padėjo pagrindą dabartiniam Klaipėdos universiteto Menų fakultetui, suteikė impulsą Humanitarinių mokslų fakultetui suformuoti, bet ir humanizavo miesto kultūrinį gyvenimą.

1973 m. pradėjęs vadovauti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakultetui, V. Jakelaitis rūpinosi pedagogų kolektyvo formavimu, studentų skaičiaus augimu ir fakulteto infrastruktūros plėtra. Jam vadovaujant 1974 m. buvo baigta Koncertų salės rekonstrukcija, salėje pastatyti čekų firmos „Riegel Kloss“ vargonai, kūrėsi naujos katedros, mokomosios laboratorijos ir specializuotos auditorijos.

Visada siekti meninės kokybės, nebijoti sunkumų ir išbandymų – šiuos principus  prorektorius V. Jakelaitis įskiepijo daugeliui pedagogų ir studentų. Daugybė fakulteto absolventų – meninių kolektyvų vadovų, atlikėjų, mokytojų, pasklidusių po visą Lietuvą bei pasaulį ir sėkmingai besidarbuojančių kultūros baruose – tai ir didelio bei giliai prasmingo V. Jakelaičio darbo vaisiai.

Prof. V. Jakelaičio asmenybės žavesys, diplomatija, gebėjimas matyti plačiai ir toli į priekį leido padėti tiek materialinius, tiek dvasinius pamatus aukštajai kultūros ir meno mokyklai, padėjo sukurti ar atgaivinti ne vieną kultūros židinį, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvos regione.

V. Jakelaitis išleido 13 knygų, parašė daugiau nei 400 straipsnių.

1997 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu; 1998 m. jam suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.

Už plačią kultūrinę, akademinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui, prof. Vytautui Jakelaičiui Menų fakulteto taryba siūlo suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Jūros tiltai būna ir su užraktais
    Jūros tiltai būna ir su užraktais

    Palangoje turime nuostabų dalyką – visiems atvirą jūros tiltą ir net nepagalvojame, kad prie tos pačios Baltijos jūros tiltai gali būti mokami. ...

    6
  • Tirs laivybą Malkų įlankos prieigose
    Tirs laivybą Malkų įlankos prieigose

    Dėl Klaipėdos uoste nuolat atsirandančių naujų terminalų, gerėjančių laivybos ypatumų, kartas nuo karto koreguojamos ir Uosto laivybos taisyklės. ...

    2
  • Darnus miškas – darnaus turizmo praktika
    Darnus miškas – darnaus turizmo praktika

    Jau praėjo beveik metai kaip Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pradėjo įgyvendinti projektą „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“. ...

  • Dėl naktinio triukšmo – pyktis
    Dėl naktinio triukšmo – pyktis

    Žvejybos uosto gyventojai jau kelintą parą kenčia didelį triukšmą, sklindantį iš bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijos. Įmonės generalinis direktorius patvirtino, jog taip triukšmingai į laivą kraunamas metalo la...

  • Sportininkų vaistinė: tarybą pasieks pakoreguoti pasiūlymai
    Sportininkų vaistinė: tarybą pasieks pakoreguoti pasiūlymai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kurioje tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

  • Tauralaukyje pluša kelininkai
    Tauralaukyje pluša kelininkai

    Tauralaukyje įsibėgėja gatvių rekonstrukcijos darbai. Remontas prasidėjo Akmenų gatvėje. Klojami lietaus nuotekų tinklai, pradėta įrenginėti pagrindus. ...

    10
  • Dujos iš SGD terminalo bus saugomos Latvijos saugykloje
    Dujos iš SGD terminalo bus saugomos Latvijos saugykloje

    Pasirašius SGD tiekimo sutartį su JAV kompanija, šią vasarą pirmą kartą KN valdomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, tikėtina, priims SGD iš JAV, o SGD terminalo naudotojas UAB „Lietuvos dujų tieki...

    5
  • Teks žvejoti išvirtusį medį
    Teks žvejoti išvirtusį medį

    Želdinių prižiūrėtojams teks žvejoti medį, kuris nuvirto į vieną Draugystės parko tvenkinių. Miestiečiai spėja, kad toks pat likimas laukia ir kito, augančio šalia ir vos besilaikančio. ...

    2
  • Ne savi eurai – it šiukšlės?
    Ne savi eurai – it šiukšlės?

    Sporto centre "Viesulas" vykęs sportinės gimnastikos takelio viešasis pirkimas primena auksinių šaukštų skandalą. Biudžetinė įstaiga tėškė 16 tūkst. eurų už pirkinį jau iš anksto žinodama, kad vienint...

    8
  • Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų
    Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų

    Dėl subjurusių orų praėjusių metų rudenį atidėjus kelionę į Taliną, Klaipėdos universiteto škuna „Brabander“ pirmadienio vakarą planuoja išplaukti į 2 savaičių ekspediciją. Estijos vandenyse mokslininkai ieškos...

    1
Daugiau straipsnių