Klaipėdos politikai miesto biudžete pasigedo pinigų algoms

Nors ir ne itin optimistiškai nusiteikę, Klaipėdos politikai ketvirtadienį patvirtino svarbiausią šių metų dokumentą – miesto biudžeto išlaidų ir pajamų planą.

Prognozuojama, kad šiemet į miesto biudžetą bus surinkta beveik 370 mln. litų, o išleista – apie 381 mln. litų.

Biudžeto deficitas bus dengiamas paskolos lėšomis – numatoma išleisti šiek tiek daugiau nei 6 mln. litų jau paimtos, bet dar nepanaudotos paskolos ir dar papildomai iš bankų skolintis 5 mln. litų.

Svarbiausios yra savarankiškoms funkcijoms planuojamos lėšos, o jų šiemet prognozuojama surinkti 14,3 mln. litų daugiau nei pernai.

Anot Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, gera žinia ir ta, jog Klaipėda naujuosius finansinius metus pradeda be skolų. Jas pavyko susimokėti, nes pernai į biudžetą buvo surinkta daugiau pajamų nei planuota.

Nors didelių diskusijų dėl šiųmečio miesto biudžeto išlaidų ir pajamų plano nebuvo, kai kurie politikai turėjo pastabų.

Itin daug kritikos pažėrė Klaipėdos miesto tarybos narys Vytautas Lupeika. Jo teigimu, biudžeto lėšos itin neracionaliai naudojamos miesto ūkio srityje.

„Daug pinigų išleidžiama gatvių remontui, duobių lopymui, o jos vėl atsiveria tose pačiose vietose. Kada Miesto ūkio departamentas prisiims atsakomybę dėl nekokybiškai atliktų darbų, ieškos kaltųjų, o ne švaistys pinigus vis tų pačių duobių lopymui?“ – ir retoriškai klausė, ir piktinosi V.Lupeika.

Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramune Staševičiūtė reikalavo, jog miesto biudžete būtų padidinta suma biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms.

„Darbo užmokestis jau kelerius metus vis mažinamas. Dabar taip pat numatyta, kad algoms iš biudžeto bus skirta 5 proc. mažiau pinigų nei reikia. Kainos kyla, išgyventi žmonėms kažkaip reikia, todėl tikrai sulauksime situacijos, kad darbuotojai pradės bėgti iš biudžetinių įstaigų“, - įspėjo R.Staševičiūtė.

Tačiau į jos siūlymą atsižvelgta nebuvo, nes, anot R.Kambaraitės, 5 proc. darbo užmokesčio fondo sumažinimas biudžetinėms įstaigoms tikrai nėra didelis ir jos gali normaliai tvarkytis.

Miesto tarybos nariui Arūnui Barbšiui užkliuvo tai, jog politikams tvirtinti biudžeto pajamų iš išlaidų projektą pateikiama paskutinę dieną. „Tikrai negaliu už tokį biudžetą balsuoti, nes jis nėra kokybiškai parengtas, nenumatyta pinigų kai kurių itin svarbių priemonių įgyvendinimui“, - teigė A.Barbšys.

Tačiau tik jis ir dar vienas politikas savo balsais nepalaikė parengto miesto biudžeto projekto, o dauguma jam pritarė.

„Suprantama, kad toks biudžetas netenkina Klaipėdos bendruomenės poreikių, todėl reikia ieškoti galimybių, kaip didinti pajamas, o kur išleisti pinigus yra tūkstančiai pasiūlymų“, - reziumavo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Politikai taip pat patvirtinto ir prioritetus, kur turėtų būti naudojamos lėšos, jei jų per metus į miesto biudžetą pavyks surinkti daugiau nei planuojama.

Už jas pirmiausia turėtų būti keičiami langai darželiuose ir perkama daugiau elektros energijos, kad būtų visiškai atkurtas miesto apšvietimas.