Klaipėdos krašto prijungimas prilygintas Lietuvos laisvei

Uostamiestis minėjo 90-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Šiai progai paminėti mieste netrūko renginių, o savo vizitu Klaipėdą pagerbė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

Prisiminta Klaipėdos krašto istorija

Minint šią išskirtinę progą Klaipėdos mokyklos pirmąją pamoką antradienį paskyrė uostamiesčio istorijai. Pirmojoje pamokoje mokytojai kalbėjo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos svarbą bei supažindino moksleivius su Sausio 15-osios sukilimo įvykiais.

Neužmiršti buvo ir tie, be kurių Klaipėdos krašto istorija galėjo pakrypti kita linkme. Antradienio rytą Lėbartų kapinėse tautinių organizacijų nariai kartu su miesto mero patarėju Simonu Gentvilu aplankė Sausio 15-osios sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapą. Joniškės senosiose kapinėse buvo aplankytas ir Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapas.

Uostamiestį aplankė Seimo pirmininkas

Antradienio vidurdienį  Skulptūrų parke prie 1923 metų sukilime žuvusiems kariams skirto paminklo buvo surengta tradicinė minėjimo ceremonija, kurioje dalyvavo būrys Klaipėdos iškilių asmenybių, miesto valdžios atstovų bei pats Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

„Šiandien ypatinga diena ne tik klaipėdiečiams, miesto svečiams, bet ir visai Lietuvai. Minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 90-metį. Tai proga prisiminti ir pagerbti sukilimo dalyvius ir iniciatorius, kuriems pavyko pakeisti sudėtingą šio krašto likimą“, – pagerbimo ceremonijos metu kalbėjo V.Gedvilas

Seimo vadovas savo sveikinimo kalboje taip pat teigė, jog ši data Lietuvai turi būti tokia pat svarbi kaip ir Kovo 11 – oji, Vasario 16 – oji bei Mindaugo karūnavimo diena.

Tuo tarpu Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, jog pagaliau šis istorinis įvykis sulaikė tinkamo Valdžios dėmesio.

„Nors tokiam vizitui prireikė daugiau negu dviejų dešimtmečiu, džiugu, jog ši proga sulaukė deramo dėmesio. Tai tik parodo šių istorinių įvykių svarbą visai Lietuvai“, - kalbėjo miesto meras.

Minėjimo metu žuvusieji buvo pagerbti šūvių salvėmis ir Klaipėdos jūrų bei sausumos pajėgų kariškių rikiuote. Tautines giesmes atliko Klaipėdos choras „Aukuras“. Renginyje grojo karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras.

Ceremonijos pabaigoje Liepų gatvėje taip pat skambėjo kariliono garsai. Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio teigimu, uostamiesčio karilionininkai savo iniciatyva pasiūlė prisidėti minėjimo renginių programos ir padovanojo žmonėms garsų šventę.

Diskusija ir paroda

Antradienio vakarą Klaipėdos koncertų salėje buvo rengiama diskusija „Ką mums reiškia Klaipėdos sukilimas“. Diskusijos moderatorius istorikas Vygantas Vareikis kartu su gabiais Klaipėdos studentais bei moksleiviais analizavo įvairius šio istorinio įvykio apsektus bei kėlė hipotezes, koks Klaipėdos kraštas būtų buvęs be Sausio 15-osios sukilimo.

Tą patį vakarą Klaipėdos koncertų salėje buvo pristatyta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikų parengta paroda „Kova dėl Klaipėdos krašto – įvykiai ir žmonės“. Atidarymo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius  bei mokslų daktaras Jonas Genys pristatė parodos turinį bei supažindino susirinkusius su eksponatų priešistorę. Ši paroda dar šią savaitę pirmą kartą buvo pristatyta Vilniuje, Seimo rūmuose.

Minėjimo vinis - koncertas

Sausio 15-osios dienos šventinius renginius vainikavo Koncertų salėje surengtas iškilmingas minėjimas, kurio pagrindiniu akcentu tapo Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas. Renginio pradžioje sveikino žodį tarė Seimo pirmininkas V. Gedvilas, miesto Meras V. Grubliauskas, istorinių įvykių apžvalgą pristatė istorikas Česlovas Laurinavičius.

Koncerte skambėjo dvi L. Van Bethoveno uvertiūros, R.Vagnerio Sentos baladė iš operos „Skrajojantis olandas“. Klausytojai išgirdo Eduardo Balsio koncertą smuikui su orkestru ir ištraukas iš kompozitoriaus opuso-baleto „Eglė žalčių karalienė“ bei kino filmo „Adomas nori būti žmogumi“. Taip pat B.Dvariono Arija iš operos „Dalia“ bei A.Remesos „Melodiją“ birbynei ir orkestrui. Iškilmingo koncerto metu buvo rodomos sausio 15-osios momentų bei tuometinės Klaipėdos vaizdo projekcijos.

Jubiliejinio minėjimo renginiai vyks visą šią savaitę. Penktadienį gyventojai kviečiami į folkloro spektaklį „Jau Saulelė“ pagal K.Donelaičio poemą „Metai“, kuris bus rodomas 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. Taip pat į tradicinį naktinį žygį „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“ maršrutu Priekulė – Klaipėda.

Šeštadienį Teatro aikštėje vyks teatralizuota šventė pavadinimu „Prefektūros šturmas“.

Istoriniai faktai

1923 metais sausio 15 dieną, beveik nesutikdami rimtesnio pasipriešinimo į prancūzų valdomą Klaipėdos kraštą įžengė reguliariosios Lietuvos kariuomenės daliniai. Tos pačios dienos vidudienį buvo paskelbtos paliaubos. O tų pačių metų vasario 16 - ąją Lietuvos ir Antantės susitarimu buvo Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai. 1923 m. sausio įvykiai iki šiol traktuojami, kaip šio krašto prijungimas prie Lietuvos.