Klaipėdos atgavimui - 90 metų: susigrąžintas langas į Vakarus

Lietuvai minint 90-ąsias Klaipėdos krašto atgavimo metines, istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad pervertinti šio žingsnio beveik neįmanoma: per inscenizuotą sukilimą prisijungdama uostamiestį Lietuva buvo atgręžta į Vakarus, įgijo jūrinės valstybės statusą ir gavo įkvėpimą ilgai trukusiai kovai dėl Lenkijos užimto Vilniaus.

„Lietuvių grįžimas į Klaipėdą po 500 metų pertraukos civilizacine prasme Lietuvai reiškė maždaug tą patį, ką Berlynui reiškė Vokietijos suvienijimas ir Bavarijos įjungimas į Vokietijos valstybę arba Rusijai – Švedijos sumušimas ir Sankt-Peterburgo įkūrimas“, - interviu BNS sakė Lietuvos istorijos instituto istorikas.

Sekmadienį sukaks 90 metų nuo tada, kai Šilutėje buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Po trijų dienų jis paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą, ir sausio 9-ąją civiliai aprengti tūkstantis Lietuvos savanorių peržengė sieną.

Kaunas šį žingsnį pristatė kaip vietinį sukilimą, ir Lietuvos Seimas sausio 24-ąją patenkino komiteto prašymą prisijungti prie Lietuvos. Iki tol pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija. Netrukus Klaipėdą autonomine Lietuvos dalimi pripažino ir Ambasadorių konferencija, sukeldama triumfo nuotaikas Lietuvoje.

Kaip pažymi A.Kasparavičius, šiandien jokia paslaptis, kad „Klaipėdos sukilimas“ iš tiesų buvo parengtas Kaune, kad apie 70 proc. sukilėlių buvo šauliai, studentai, savanoriai, ar tiesiog perrengti kadriniai kariškiai iš Didžiosios Lietuvos, kad šis lietuvių žygis į Klaipėdą iš anksto diplomatiniais kanalais buvo suderintas su Berlynu ir Maskva.

„Suprantama, visa situacija buvo siūta baltais siūlais ir Europos politiniams lyderiams buvo aiški: “Klaipėdos sukilimo„ legenda niekas netikėjo. Tačiau diplomatiniai protestai buvo menki, labiau dekoracinio pobūdžio. Stipriai protestavo tik Lenkija, bet ją varžė Kremliaus veiksnys ir Vakarų sąjungininkų baimė išprovokuoti dar vieną karą“, - teigė istorikas.

Jo nuomone, Lietuvos vyriausybės žingsniai, siekiant prisijungti Klaipėdą, šiandien gali būti vertinami tik „vienareikšmiškai teigiamai“.

„Be Klaipėdos atgavimo tarpukario Lietuvos ekonominis progresas buvo neįmanomas. Be Klaipėdos ir lietuvių politinė-diplomatinė kova dėl Vilniaus praktiškai buvo pasmerkta. O be Vilniaus ir Klaipėdos lietuviškas valstybingumas lieka tik ideologinė chimera. Be to, žygis į Klaipėdą lietuviams buvo svarbus psichologiškai: jis parodė, kad tam tikrose srityse Lietuva gali konkuruoti su Lenkija, o tai įkvėpė ilgalaikei kovai dėl Vilniaus“, - sakė A.Kasparavičius.

1925 metų Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyveno 141 tūkst. gyventojų, iš jų 64 tūkst. vokiečių, 37 tūkst. lietuvių ir 34 tūkst. „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai.

Istoriko A.Kasparavičiaus duomenimis, per 15 metų užsienio laivyba Klaipėdoje išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 700 laivų 1923 metais iki 1550 1938-aisiais, o krovinių apyvarta uoste išaugo net keturis kartus. 1938 metais per Klaipėdą ėjo jau beveik 80 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

„Galima sakyti, kad 1923–38 metais lietuviai į Klaipėdą sudėjo didžiąją dalį savo energijos, pinigų ir vilčių“, - sakė A.Kasparavičius.

Šiuo metu Klaipėdoje gyvena 162 tūkst. gyventojų, iš jų - 74 proc. lietuvių ir 20 proc. rusų, rodo 2011 metų surašymo duomenys.

Pernai gruodį Lietuvos Seimas nusprendė 2013-uosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesupratau

Nesupratau portretas
1. Ar pries 500 m. Klaipeda priklause Lietuvai ? O kai vokieciai pastate Memelį , cia gyveno kursiai. Netoli buvo Zemaitija , o Lituva atsirado vėliau .

pirma kuršiai

pirma kuršiai portretas
Jei laikomės teisingumo, tai turėume pripažinti, kad vakarų,,žemaičiai'' tai kuršiai, o pagal genetinį kodą ir pagal arheologiją, istorinius faktus taip ir yra. Arba Klaipėdos kraštas turėtų priklausyti latviams, nes kuršo kraštas ir didžioji dalis kuršių genties palikuonių ten gyvena. Kad nepriklausė Lietuvai tai faktas, aišku ir žemaičiams nepriklausė.(nuo Raseinių, ar Kelmės iki jūros atstumas tai nemažas). Taigi pripažinkime, kad šiaurės vakarų žemaičiai tai kuršių palikuonys ir viskas lyg ir teisingai bus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų
    Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų

    Permainingi orai klaipėdiečius "apdovanojo" peršalimo ligomis. Varginantys simptomai kamuoja šimtus uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities gyventojų. Vis dėlto specialistai pastebi, kad sergančiųjų kas savaitę mažėja. ...

    1
  • Susidomėjimas karietomis išblėso
    Susidomėjimas karietomis išblėso

    Teikti pavėžėjimo karietomis paslaugą Smiltynėje panoro daugiau verslininkų, tad surengta papildoma atranka. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad norinčiųjų užsiimti šia veikla yra kur kas mažiau, nei būdavo anksčiau. ...

  • Gyventojai laukia žadėtų pinigų
    Gyventojai laukia žadėtų pinigų

    Daugiabučių namų, kurie atrinkti renovacijai, gyventojai laukia, kada bus skirtas žadėtas finansavimas modernizacijai. ...

    1
  • Siekis – japoniškas sodas
    Siekis – japoniškas sodas

    Viliamasi, kad ateityje pastato, kuriame įsikūrusi Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba, vidinis kiemelis pasikeis neatpažįstamai. Čia žadama įkurdinti japonišką sodą, o erdves pritaikyti terapinėms veikloms bei vaikams, turintiems spe...

    4
  • Per Jonines – naktiniai autobusų reisai
    Per Jonines – naktiniai autobusų reisai

    Jonines minėsiantiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams nereikės sukti galvos, kaip grįžti namo sutemus. Šventės metu bus organizuojami specialūs naktiniai miesto autobusų reisai. Tai bus daroma pirmą kartą. ...

    2
  • Uosto krantinėmis rūpinsis Klaipėdos universitetas
    Uosto krantinėmis rūpinsis Klaipėdos universitetas

    Parinktas naujas Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių prižiūrėtojas. Uosto krantinių būklę pasitelkdamas partnerius vertins Klaipėdos universitetas. ...

    1
  • Šventės metu gelbėtojai budės Danėje
    Šventės metu gelbėtojai budės Danėje

    Joninių išvakarėse, kada ant Jono kalnelio vyks šventė, Danėje tradiciškai patruliuos gelbėtojai. Tikimasi, kad incidentų pavyks išvengti. Pastariesiems įtakos turi ir orai. ...

    6
  • Mama pašiurpusi: vaiko ašaros praeivių nesujaudino
    Mama pašiurpusi: vaiko ašaros praeivių nesujaudino

    Klaipėdiečių abejingumas – sukrečiantis. Pro šalį einantys žmonės nesivargino padėti sužeistam, ašaromis ir krauju apsipylusiam vaikui. ...

    11
  • Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai
    Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai

    Gelbėtojai į pagalbą skubėjo retam svečiui uostamiesčio paplūdimiuose – ančiai nuodėgulei. Ties Antrosios Melnragės paplūdimiu jūroje, netoli kranto, plūduriavęs paukštis buvo visiškai išsekęs. ...

    1
  • Į kapą – šalia benamių
    Į kapą – šalia benamių

    Nuoskauda ir neatsakyti klausimai praėjus metams po draugo mirties tebekankina Mykolą Proškiną. Kodėl jo bičiulis, aktyvus klaipėdietis, negalėjo būti palaidotas draugų, o buvo užkastas šalia benamių? Galbūt taip atsitiko todėl, kad ...

    8
Daugiau straipsnių