Klaipėdos atgavimui - 90 metų: susigrąžintas langas į Vakarus

Lietuvai minint 90-ąsias Klaipėdos krašto atgavimo metines, istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad pervertinti šio žingsnio beveik neįmanoma: per inscenizuotą sukilimą prisijungdama uostamiestį Lietuva buvo atgręžta į Vakarus, įgijo jūrinės valstybės statusą ir gavo įkvėpimą ilgai trukusiai kovai dėl Lenkijos užimto Vilniaus.

„Lietuvių grįžimas į Klaipėdą po 500 metų pertraukos civilizacine prasme Lietuvai reiškė maždaug tą patį, ką Berlynui reiškė Vokietijos suvienijimas ir Bavarijos įjungimas į Vokietijos valstybę arba Rusijai – Švedijos sumušimas ir Sankt-Peterburgo įkūrimas“, - interviu BNS sakė Lietuvos istorijos instituto istorikas.

Sekmadienį sukaks 90 metų nuo tada, kai Šilutėje buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Po trijų dienų jis paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą, ir sausio 9-ąją civiliai aprengti tūkstantis Lietuvos savanorių peržengė sieną.

Kaunas šį žingsnį pristatė kaip vietinį sukilimą, ir Lietuvos Seimas sausio 24-ąją patenkino komiteto prašymą prisijungti prie Lietuvos. Iki tol pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija. Netrukus Klaipėdą autonomine Lietuvos dalimi pripažino ir Ambasadorių konferencija, sukeldama triumfo nuotaikas Lietuvoje.

Kaip pažymi A.Kasparavičius, šiandien jokia paslaptis, kad „Klaipėdos sukilimas“ iš tiesų buvo parengtas Kaune, kad apie 70 proc. sukilėlių buvo šauliai, studentai, savanoriai, ar tiesiog perrengti kadriniai kariškiai iš Didžiosios Lietuvos, kad šis lietuvių žygis į Klaipėdą iš anksto diplomatiniais kanalais buvo suderintas su Berlynu ir Maskva.

„Suprantama, visa situacija buvo siūta baltais siūlais ir Europos politiniams lyderiams buvo aiški: “Klaipėdos sukilimo„ legenda niekas netikėjo. Tačiau diplomatiniai protestai buvo menki, labiau dekoracinio pobūdžio. Stipriai protestavo tik Lenkija, bet ją varžė Kremliaus veiksnys ir Vakarų sąjungininkų baimė išprovokuoti dar vieną karą“, - teigė istorikas.

Jo nuomone, Lietuvos vyriausybės žingsniai, siekiant prisijungti Klaipėdą, šiandien gali būti vertinami tik „vienareikšmiškai teigiamai“.

„Be Klaipėdos atgavimo tarpukario Lietuvos ekonominis progresas buvo neįmanomas. Be Klaipėdos ir lietuvių politinė-diplomatinė kova dėl Vilniaus praktiškai buvo pasmerkta. O be Vilniaus ir Klaipėdos lietuviškas valstybingumas lieka tik ideologinė chimera. Be to, žygis į Klaipėdą lietuviams buvo svarbus psichologiškai: jis parodė, kad tam tikrose srityse Lietuva gali konkuruoti su Lenkija, o tai įkvėpė ilgalaikei kovai dėl Vilniaus“, - sakė A.Kasparavičius.

1925 metų Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyveno 141 tūkst. gyventojų, iš jų 64 tūkst. vokiečių, 37 tūkst. lietuvių ir 34 tūkst. „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai.

Istoriko A.Kasparavičiaus duomenimis, per 15 metų užsienio laivyba Klaipėdoje išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 700 laivų 1923 metais iki 1550 1938-aisiais, o krovinių apyvarta uoste išaugo net keturis kartus. 1938 metais per Klaipėdą ėjo jau beveik 80 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

„Galima sakyti, kad 1923–38 metais lietuviai į Klaipėdą sudėjo didžiąją dalį savo energijos, pinigų ir vilčių“, - sakė A.Kasparavičius.

Šiuo metu Klaipėdoje gyvena 162 tūkst. gyventojų, iš jų - 74 proc. lietuvių ir 20 proc. rusų, rodo 2011 metų surašymo duomenys.

Pernai gruodį Lietuvos Seimas nusprendė 2013-uosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesupratau

Nesupratau portretas
1. Ar pries 500 m. Klaipeda priklause Lietuvai ? O kai vokieciai pastate Memelį , cia gyveno kursiai. Netoli buvo Zemaitija , o Lituva atsirado vėliau .

pirma kuršiai

pirma kuršiai portretas
Jei laikomės teisingumo, tai turėume pripažinti, kad vakarų,,žemaičiai'' tai kuršiai, o pagal genetinį kodą ir pagal arheologiją, istorinius faktus taip ir yra. Arba Klaipėdos kraštas turėtų priklausyti latviams, nes kuršo kraštas ir didžioji dalis kuršių genties palikuonių ten gyvena. Kad nepriklausė Lietuvai tai faktas, aišku ir žemaičiams nepriklausė.(nuo Raseinių, ar Kelmės iki jūros atstumas tai nemažas). Taigi pripažinkime, kad šiaurės vakarų žemaičiai tai kuršių palikuonys ir viskas lyg ir teisingai bus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • A. Plieskienė – gyvenimo entuziastė
    A. Plieskienė – gyvenimo entuziastė

    Vidine šviesa ir šiluma užburianti Aista Plieskienė įkvepia savo atsidavimu šeimai, darbui, miestui. Ne tik artimųjų, pacientų, bet ir kolegų bei studentų mylima itin aukštos kvalifikacijos medikė, kasdien susidurianti su s...

  • Tualetas miesto centre – tik dėl grožio?
    Tualetas miesto centre – tik dėl grožio?

    Miesto centre esanti viešoji išvietė labiau primena kiaulę taupyklę. Viena klaipėdietė visą savaitę filmavo kuriozines situacijas, kai tualetą apspitę žmonės įmeta pinigus ir beviltiškai bando į jį patekti. Tačiau net ir pat...

  • Klaipėda išlieka fiskalinės drausmės pavyzdžiu
    Klaipėda išlieka fiskalinės drausmės pavyzdžiu

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

    1
  • Ryškus uostų krovos šuolis ir kritimas
    Ryškus uostų krovos šuolis ir kritimas

    Pirmieji metų mėnesiai, anot posakio – gera pradžia pusė darbo, suformuoja tendenciją, kaip vienas ar kitas uostas veiks visus metus. ...

  • Ar išliks Klaipėdoje jūrinis mokslas?
    Ar išliks Klaipėdoje jūrinis mokslas?

    Susiklosčius nepalankiai demografinei situacijai, dėl emigracijos vis mažėjant jaunų žmonių, Lietuvoje vyksta kova dėl studentų, mokymo programų. Iš Klaipėdos gali būti „iškrapštomos“ netgi jūrinės specialybės. ...

    8
  • Baltijos jūroje bus hibridinis laivas
    Baltijos jūroje bus hibridinis laivas

    Po poros metų Baltijos jūroje pasirodys pirmasis keleivinis jūrų keltas, kuris bus varomas vėjo energija. ...

  • Į ledines Baltijos bangas paniro ir ministras
    Į ledines Baltijos bangas paniro ir ministras

    Minia drąsuolių savaitgalį išsimaudė ledinėje jūroje. Stebimi masės žiūrovų, tradicinėje grūdinimosi šventėje „Palangos ruoniai - 2017“ jūroje maudėsi ir vaikai, ir suaugusieji. ...

    4
  • Gyventojai renkasi etapinę renovaciją
    Gyventojai renkasi etapinę renovaciją

    Stringant valstybinei daugiabučių namų renovacijos programai, vis daugiau gyventojų atnaujinti pastatus apsisprendžia etapais – patys savo lėšomis. Įgyvendinami reikalingiausi darbai, kurie padeda sumažinti sąskaitas už šildymą. ...

    5
  • Prisiekė būsimi Lietuvos karininkai
    Prisiekė būsimi Lietuvos karininkai

    Sekmadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija, kurios metu priesaikos žodžius ištarė 80 Lietuvos karo akademijoje ir Lietuvos ...

    2
  • Aktorius G. Savickas: Klaipėdos kraštas man – mieliausias
    Aktorius G. Savickas: Klaipėdos kraštas man – mieliausias

    Aktorius, LRT laidų vedėjas Giedrius Savickas tvirtina, kad nėra nieko malonesnio už nuovargį, kurį patiri būdamas gamtoje, o ir čia jaučiamos laisvės mieste, kuriame tiek daug apribojimų, aptikti negali. Vis dėlto aktorius nori gyventi mieste &nda...

    3
Daugiau straipsnių