Klaipėdos atgavimui - 90 metų: susigrąžintas langas į Vakarus

Lietuvai minint 90-ąsias Klaipėdos krašto atgavimo metines, istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad pervertinti šio žingsnio beveik neįmanoma: per inscenizuotą sukilimą prisijungdama uostamiestį Lietuva buvo atgręžta į Vakarus, įgijo jūrinės valstybės statusą ir gavo įkvėpimą ilgai trukusiai kovai dėl Lenkijos užimto Vilniaus.

„Lietuvių grįžimas į Klaipėdą po 500 metų pertraukos civilizacine prasme Lietuvai reiškė maždaug tą patį, ką Berlynui reiškė Vokietijos suvienijimas ir Bavarijos įjungimas į Vokietijos valstybę arba Rusijai – Švedijos sumušimas ir Sankt-Peterburgo įkūrimas“, - interviu BNS sakė Lietuvos istorijos instituto istorikas.

Sekmadienį sukaks 90 metų nuo tada, kai Šilutėje buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Po trijų dienų jis paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą, ir sausio 9-ąją civiliai aprengti tūkstantis Lietuvos savanorių peržengė sieną.

Kaunas šį žingsnį pristatė kaip vietinį sukilimą, ir Lietuvos Seimas sausio 24-ąją patenkino komiteto prašymą prisijungti prie Lietuvos. Iki tol pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija. Netrukus Klaipėdą autonomine Lietuvos dalimi pripažino ir Ambasadorių konferencija, sukeldama triumfo nuotaikas Lietuvoje.

Kaip pažymi A.Kasparavičius, šiandien jokia paslaptis, kad „Klaipėdos sukilimas“ iš tiesų buvo parengtas Kaune, kad apie 70 proc. sukilėlių buvo šauliai, studentai, savanoriai, ar tiesiog perrengti kadriniai kariškiai iš Didžiosios Lietuvos, kad šis lietuvių žygis į Klaipėdą iš anksto diplomatiniais kanalais buvo suderintas su Berlynu ir Maskva.

„Suprantama, visa situacija buvo siūta baltais siūlais ir Europos politiniams lyderiams buvo aiški: “Klaipėdos sukilimo„ legenda niekas netikėjo. Tačiau diplomatiniai protestai buvo menki, labiau dekoracinio pobūdžio. Stipriai protestavo tik Lenkija, bet ją varžė Kremliaus veiksnys ir Vakarų sąjungininkų baimė išprovokuoti dar vieną karą“, - teigė istorikas.

Jo nuomone, Lietuvos vyriausybės žingsniai, siekiant prisijungti Klaipėdą, šiandien gali būti vertinami tik „vienareikšmiškai teigiamai“.

„Be Klaipėdos atgavimo tarpukario Lietuvos ekonominis progresas buvo neįmanomas. Be Klaipėdos ir lietuvių politinė-diplomatinė kova dėl Vilniaus praktiškai buvo pasmerkta. O be Vilniaus ir Klaipėdos lietuviškas valstybingumas lieka tik ideologinė chimera. Be to, žygis į Klaipėdą lietuviams buvo svarbus psichologiškai: jis parodė, kad tam tikrose srityse Lietuva gali konkuruoti su Lenkija, o tai įkvėpė ilgalaikei kovai dėl Vilniaus“, - sakė A.Kasparavičius.

1925 metų Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyveno 141 tūkst. gyventojų, iš jų 64 tūkst. vokiečių, 37 tūkst. lietuvių ir 34 tūkst. „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai.

Istoriko A.Kasparavičiaus duomenimis, per 15 metų užsienio laivyba Klaipėdoje išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 700 laivų 1923 metais iki 1550 1938-aisiais, o krovinių apyvarta uoste išaugo net keturis kartus. 1938 metais per Klaipėdą ėjo jau beveik 80 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

„Galima sakyti, kad 1923–38 metais lietuviai į Klaipėdą sudėjo didžiąją dalį savo energijos, pinigų ir vilčių“, - sakė A.Kasparavičius.

Šiuo metu Klaipėdoje gyvena 162 tūkst. gyventojų, iš jų - 74 proc. lietuvių ir 20 proc. rusų, rodo 2011 metų surašymo duomenys.

Pernai gruodį Lietuvos Seimas nusprendė 2013-uosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesupratau

Nesupratau portretas
1. Ar pries 500 m. Klaipeda priklause Lietuvai ? O kai vokieciai pastate Memelį , cia gyveno kursiai. Netoli buvo Zemaitija , o Lituva atsirado vėliau .

pirma kuršiai

pirma kuršiai portretas
Jei laikomės teisingumo, tai turėume pripažinti, kad vakarų,,žemaičiai'' tai kuršiai, o pagal genetinį kodą ir pagal arheologiją, istorinius faktus taip ir yra. Arba Klaipėdos kraštas turėtų priklausyti latviams, nes kuršo kraštas ir didžioji dalis kuršių genties palikuonių ten gyvena. Kad nepriklausė Lietuvai tai faktas, aišku ir žemaičiams nepriklausė.(nuo Raseinių, ar Kelmės iki jūros atstumas tai nemažas). Taigi pripažinkime, kad šiaurės vakarų žemaičiai tai kuršių palikuonys ir viskas lyg ir teisingai bus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Finansavimas kultūrai įplieskė ginčus
    Finansavimas kultūrai įplieskė ginčus

    Finansavimas kultūrai įplieskė ginčus tarp miesto valdžios atstovų. Vienų manymu, prieš dvejus metus duotas pažadas padvigubinti finansavimą šiai sričiai įvykdytas, kiti įsitikinę, kad šis rodiklis dar nepasiektas. ...

    4
  • Kas mokės kompensacijas už Kuršių nerijoje nugriautus pastatus?
    Kas mokės kompensacijas už Kuršių nerijoje nugriautus pastatus?

    Kuršių nerijoje esančių statinių savininkai ruošiasi teismams. Vyriausybei nutraukus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų derinimą, teks vykdyti teismų sprendimus – griauti pastatus, o išlaidas ir...

    5
  • ES medaliai – misijos „Sophia“ kariams
    ES medaliai – misijos „Sophia“ kariams

    Klaipėdoje iškilmingoje Karo laivų flotilės rikiuotėje įteikti Europos Sąjungos medaliai šiemet tarptautinėje operacijoje Viduržemio jūroje „Sophia“ dalyvavusiems kariams. ...

  • Karklės senbuviai atkovojo protėvių keliuką
    Karklės senbuviai atkovojo protėvių keliuką

    Karklės kelio remontas apkarto šio Klaipėdos priemiesčio senbuviams. Dviejų Plazės gatvės sodybų gyventojams grasinta panaikinti įvažas į jų sodybas. Nepaisant sveiko proto kriterijaus, esą taip buvo numatyta renovuojamo plento teritoriniuos...

    9
  • Verslo liudijimai būstų nuomotojams brangs
    Verslo liudijimai būstų nuomotojams brangs

    Būstų nuomotojams verslo liudijimas kitąmet atsieis gerokai brangiau. Po ilgų diskusijų miesto taryba panaikino lengvatinį euro mokestį, kuris šiemet buvo taikomas šios paslaugos teikėjams. Už verslo liudijimą jiems teks mokėti 209 eur...

    5
  • „Vyšnia“ senamiestyje – mėsainis nekainuos nė 4 eurų
    „Vyšnia“ senamiestyje – mėsainis nekainuos nė 4 eurų

    Lankytojų neatsiginanti pirmoji "Vyšnia" plečiasi ir nuo šiol veiks senamiestyje. Bare dvelks lietuvių literatūros klasikų dvasia, o meniu ir toliau stebins mažiausiomis kainomis mieste. Jau šiandien 11 val. tuo įsitikinti...

    12
  • Apleistų sklypų savininkus toliau auklės mokesčiais
    Apleistų sklypų savininkus toliau auklės mokesčiais

    Nors buvo atliktas naujas masinis žemės vertinimas, klaipėdiečiams žemės mokestis didės nežymiai. Maksimalus tarifas vėl nustatytas apsileidėliams. ...

    3
  • Investuos į išskirtinius žibintus
    Investuos į išskirtinius žibintus

    Miesto tarybos prašoma didinti bendrovės "Gatvių apšvietimas", kurios vienintelė akcininkė yra savivaldybė, įstatinį kapitalą. Lėšos bus panaudotos dekoratyviniams žibintams istorinėje miesto dalyje įrengti. ...

    9
  • Merijoje – Pasaulio žydų kongreso vizitas
    Merijoje – Pasaulio žydų kongreso vizitas

    Klaipėdoje viešėjusius Pasaulio žydų kongreso atstovus džiugina geri vietos bendruomenės ir miesto valdžios santykiai. ...

    2
  • Prie upės pradėjo ardyti fontaną
    Prie upės pradėjo ardyti fontaną

    Dangės skvere pradėta ardyti fontaną, kuris daug metų džiugino miestiečius. Išmontuoti statinį prireikė, nes jo būklė – avarinė. ...

    19
Daugiau straipsnių