Klaipėdos atgavimui - 90 metų: susigrąžintas langas į Vakarus

Lietuvai minint 90-ąsias Klaipėdos krašto atgavimo metines, istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad pervertinti šio žingsnio beveik neįmanoma: per inscenizuotą sukilimą prisijungdama uostamiestį Lietuva buvo atgręžta į Vakarus, įgijo jūrinės valstybės statusą ir gavo įkvėpimą ilgai trukusiai kovai dėl Lenkijos užimto Vilniaus.

„Lietuvių grįžimas į Klaipėdą po 500 metų pertraukos civilizacine prasme Lietuvai reiškė maždaug tą patį, ką Berlynui reiškė Vokietijos suvienijimas ir Bavarijos įjungimas į Vokietijos valstybę arba Rusijai – Švedijos sumušimas ir Sankt-Peterburgo įkūrimas“, - interviu BNS sakė Lietuvos istorijos instituto istorikas.

Sekmadienį sukaks 90 metų nuo tada, kai Šilutėje buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Po trijų dienų jis paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą, ir sausio 9-ąją civiliai aprengti tūkstantis Lietuvos savanorių peržengė sieną.

Kaunas šį žingsnį pristatė kaip vietinį sukilimą, ir Lietuvos Seimas sausio 24-ąją patenkino komiteto prašymą prisijungti prie Lietuvos. Iki tol pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija. Netrukus Klaipėdą autonomine Lietuvos dalimi pripažino ir Ambasadorių konferencija, sukeldama triumfo nuotaikas Lietuvoje.

Kaip pažymi A.Kasparavičius, šiandien jokia paslaptis, kad „Klaipėdos sukilimas“ iš tiesų buvo parengtas Kaune, kad apie 70 proc. sukilėlių buvo šauliai, studentai, savanoriai, ar tiesiog perrengti kadriniai kariškiai iš Didžiosios Lietuvos, kad šis lietuvių žygis į Klaipėdą iš anksto diplomatiniais kanalais buvo suderintas su Berlynu ir Maskva.

„Suprantama, visa situacija buvo siūta baltais siūlais ir Europos politiniams lyderiams buvo aiški: “Klaipėdos sukilimo„ legenda niekas netikėjo. Tačiau diplomatiniai protestai buvo menki, labiau dekoracinio pobūdžio. Stipriai protestavo tik Lenkija, bet ją varžė Kremliaus veiksnys ir Vakarų sąjungininkų baimė išprovokuoti dar vieną karą“, - teigė istorikas.

Jo nuomone, Lietuvos vyriausybės žingsniai, siekiant prisijungti Klaipėdą, šiandien gali būti vertinami tik „vienareikšmiškai teigiamai“.

„Be Klaipėdos atgavimo tarpukario Lietuvos ekonominis progresas buvo neįmanomas. Be Klaipėdos ir lietuvių politinė-diplomatinė kova dėl Vilniaus praktiškai buvo pasmerkta. O be Vilniaus ir Klaipėdos lietuviškas valstybingumas lieka tik ideologinė chimera. Be to, žygis į Klaipėdą lietuviams buvo svarbus psichologiškai: jis parodė, kad tam tikrose srityse Lietuva gali konkuruoti su Lenkija, o tai įkvėpė ilgalaikei kovai dėl Vilniaus“, - sakė A.Kasparavičius.

1925 metų Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyveno 141 tūkst. gyventojų, iš jų 64 tūkst. vokiečių, 37 tūkst. lietuvių ir 34 tūkst. „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai.

Istoriko A.Kasparavičiaus duomenimis, per 15 metų užsienio laivyba Klaipėdoje išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 700 laivų 1923 metais iki 1550 1938-aisiais, o krovinių apyvarta uoste išaugo net keturis kartus. 1938 metais per Klaipėdą ėjo jau beveik 80 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

„Galima sakyti, kad 1923–38 metais lietuviai į Klaipėdą sudėjo didžiąją dalį savo energijos, pinigų ir vilčių“, - sakė A.Kasparavičius.

Šiuo metu Klaipėdoje gyvena 162 tūkst. gyventojų, iš jų - 74 proc. lietuvių ir 20 proc. rusų, rodo 2011 metų surašymo duomenys.

Pernai gruodį Lietuvos Seimas nusprendė 2013-uosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesupratau

Nesupratau portretas
1. Ar pries 500 m. Klaipeda priklause Lietuvai ? O kai vokieciai pastate Memelį , cia gyveno kursiai. Netoli buvo Zemaitija , o Lituva atsirado vėliau .

pirma kuršiai

pirma kuršiai portretas
Jei laikomės teisingumo, tai turėume pripažinti, kad vakarų,,žemaičiai'' tai kuršiai, o pagal genetinį kodą ir pagal arheologiją, istorinius faktus taip ir yra. Arba Klaipėdos kraštas turėtų priklausyti latviams, nes kuršo kraštas ir didžioji dalis kuršių genties palikuonių ten gyvena. Kad nepriklausė Lietuvai tai faktas, aišku ir žemaičiams nepriklausė.(nuo Raseinių, ar Kelmės iki jūros atstumas tai nemažas). Taigi pripažinkime, kad šiaurės vakarų žemaičiai tai kuršių palikuonys ir viskas lyg ir teisingai bus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • Šventosios švyturiui sukanka 70 metų
    Šventosios švyturiui sukanka 70 metų

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, minimas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. ...

  • Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus
    Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus

    Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas užsitraukė grupelės visuomenininkų nemalonę. Jie kreipėsi į miesto Etikos komisiją, prašydami įvertinti, ar politikas nenusižengė taikomiems etikos standartams. ...

    10
  • Metų jūrininkas ramybės nemėgsta
    Metų jūrininkas ramybės nemėgsta

    Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius neseniai grįžo iš misijos prie Afrikos krantų – vadovavo karinei fregatai, saugančiai vienos Libijoje dirbančios korporacijos inžinierius. Ši šalis vis dar apimta sumaišti...

    2
  • Laukia vėsokas savaitgalis
    Laukia vėsokas savaitgalis

    Šis savaitgalis maloniais orais pajūrio nelepins. Šeštadienį numatomi krituliai, tikėtina perkūnija, stiprokas vėjas. Sekmadienį lietus taip smarkiai nebemerks, tačiau išskirtinės šilumos sinoptikai nežada. ...

  • Raktas menant slogią praeities mįslę
    Raktas menant slogią praeities mįslę

    Pašto vokas su brolio atvaizdu, išsaugotas net Sibiro tremtyje, šiandien tapo raktu menant slogią giminės mįslę. Tik po beveik aštuonių dešimtmečių ima ryškėti jūrininko Igno Dziko, tarnavusio ir karo laive &q...

    4
  • Karklėje – festivalininkų apgultis
    Karklėje – festivalininkų apgultis

    Karklę užtvindė muzikos ir linksmybių ištroškusio jaunimo banga. Į čia vykstantį muzikos ir menų festivalį dalyviai pradėjo plūsti penktadienį ryte. ...

    2
  • Tauralaukio gyventojų tvorų griauti nevers
    Tauralaukio gyventojų tvorų griauti nevers

    Kitąmet turėtų startuoti Tauralaukio gatvių rekonstrukcijos antrasis etapas. Jo metu asfalto danga bus paklota septyniose gatvėse. Pėsčiųjų ir dviračių takų teks palaukti ilgiau. ...

    5
  • Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai
    Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai

    Greta Klaipėdos sveikatos priežiūros centro įsibėgėja teritorijos tvarkymo darbai. Tarp iki žiemos numatomų įgyvendinti darbų – ir klaipėdiečius dažnai piktinusių laiptų remontas. Juos žadama pritaikyti neįgaliesiems ir vaikų vežimėli...

    4
  • Spūstys persikėlė į kitą vietą
    Spūstys persikėlė į kitą vietą

    P.Lideikio, Pamario ir Audros gatvių sankryžoje baigiamas rengti turbožiedas. Kai eismas juo leidžiamas beveik be apribojimų, net ir karštomis dienomis nebelieka transporto spūsčių Pamario gatvėje. Tačiau automobilių vairuotojai įstringa kit...

    2
Daugiau straipsnių