Klaipėdoje - ginčai dėl naktinio traukinių eismo

Uostamiesčio valdininkų užmojus dėl gyventojų skundų drausti traukinių eismą naktimis geležinkelio ruože į Klaipėdos uostą, susisiekimo ministerija vadina antivalstybiniu. Vicimenistras mano, kad tokie sprendimai gali krovos kompanijas privesti prie bankroto ir įžvelgia kitų uostų esančių aplink Baltijos jūrą interesus.

Nemuno gatvėje gyvenantys žmonės traukinių triukšmą kenčia jau ne vienerius metus. Jie skundžiasi, kad dėl riedančių sąstatų keliamos vibracijos skilinėja namų sienos. Dar prieš gerą dešimtmetį buvo parengtas detalusis planas, kuriame numatyta žmones iškeldinti iš šios teritorijos, tačiau iki šiol ta linkme jokių žingsnių nežengta. Praėjusią savaitę Klaipėdos valdininkai priėmė sprendimą išgąsdinusį ne vieną uoste dirbančią krovos kompaniją – nuspręsta šiame ruože uždrausti traukinių eismą nuo 22 val. iki 6 val. Tiesa, tokiam sprendimui dar turėjo pritarti Susisiekimo ministerija, tačiau jos vadovų pozicija šiuo klausimu – griežta.

„Susisiekimo ministerija tikrai nesiruošia to daryti, nes po tuo gali slypėti galbūt ir kaimyninių šalių, kitų uostų suinteresuotumas. Tai būtų antivalstybinis veiksmas, kuris galėtų reikšti netgi daugelio krovos kompanijų bankrotą arba žmonių atleidimą, o Klaipėdos uostui  – krovinių praradimą ir tų krovinių nukreipimą į kitus uostus, pavyzdžiui, Venspilį, Taliną“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos viceministras Saulius Girdauskas.

Visgi ministerijoje vykusiame susitikime su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais nuspręsta per artimiausius porą mėnesių įrengti nemažai priemonių, padėsiančių bent kiek kompensuoti traukinių keliamą triukšmą ir vibraciją.

„Dalis priemonių jau įgyvendinta, tai yra, geležinkelių kelio, kuris yra už uosto teritorijos ir juo naudojasi „Lietuvos geležinkeliai“,  yra suvirinti bėgiai. Tai sumažina smūginę dinamiką, vibracijas ir garsą. Panaudotos ir kompensacinės priemonės pabėgių sistemoje“, – sakė Klaipėdos jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto vadovas sutinka, kad gyventojai turi teisę į tinkamą gyvenimo kokybę, tačiau skėsčioja rankomis ir sako, kad jų galimybės ribotos sprendžiant šį klausimą, nes tai – ne uosto teritorija. Viceministras žada, jog ateityje bus sprendžiamas gyventojų iškeldinimas.

„Pereisime prie protingo plano, kuris galėtų vykti toliau, tai yra, Nemuno gatvės įrengimas, namų ir gyventojų iškėlimas.  Gavome pasižadėjimą iš savivaldybės, kad ir ji planuoja skirti lėšų socialinių būstų išpirkimui“, – kalbėjo S. Gridauskas.

Tiesa, viceministras sako negalintis pasakyti, kada Nemuno gatvės gyventojai galėtų tikėtis persikelti į ramesnę vietą. Kol nepaaiškės šios gatvės projekto vystymo savininkas, tol reikalai nepajudės į priekį.